Dronų pritaikymo galimybės agrosektoriuje: artėjame prie kitokios žemdirbystės

Bepiločių skraidyklių pritaikymas agrosektoriuje pasaulyje nėra naujiena, tačiau Lietuvoje tai dar kelia nuostabą. Mokslininkų, studentų ir verslo sektoriaus susidomėjimas šia sritimi pastaruoju metu didėja, tad neatsilieka ir mokslas.

Bepiločių skraidyklių pritaikymas agrosektoriuje pasaulyje nėra naujiena, tačiau Lietuvoje tai dar kelia nuostabą. Mokslininkų, studentų ir verslo sektoriaus susidomėjimas šia sritimi pastaruoju metu didėja, tad neatsilieka ir mokslas.
Bepiločių skraidyklių pritaikymas agrosektoriuje pasaulyje nėra naujiena, tačiau Lietuvoje tai dar kelia nuostabą. Mokslininkų, studentų ir verslo sektoriaus susidomėjimas šia sritimi pastaruoju metu didėja, tad neatsilieka ir mokslas.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 14, 2021, 1:02 PM, atnaujinta May 14, 2021, 1:08 PM

„Tikslioji žemdirbystė yra ūkininkavimo ateitis, o agrodronai šią ateitį priartino“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Progresyvios augalininkystės inžinerijos laboratorijos vadovas prof. dr. Dainius Steponavičius.

Aviacijos studijose nematė perspektyvos

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) magistrantas Michailas Semenišinas bakalauro kvalifikacinį laipsnį įgijo studijuodamas aviacijos inžineriją.

„Kardinaliai keisti studijų kryptį nusprendžiau pasaulinės pandemijos fone pamatęs, kad komercinės aviacijos sektorius patiria stagnaciją. O valgyti žmonėms visuomet reikės“, – pasakoja studentas.

Magistro studijoms M. Semenišinas pasirinko labiau žemišką – žemės ūkio inžinerijos ir vadybos specialybę, tačiau nuo aistros aviacijai pernelyg neatitrūko – savo magistriniame darbe nagrinėja bepiločių skraidyklių (dronų) panaudojimo agrosektoriuje galimybes.

Pasak M. Semenišino, „dronai agrosektoriuje pasaulyje nėra didelė naujiena – technologija, padedanti nupurkšti laukus augalų apsaugos produktais ar trašomis pasitelkiant bepilotes skraidykles, egzistuoja daugiau nei tris dešimtmečius. Pavyzdžiui. Kinijoje bepiločių skraidyklių technologija tokia pažengusi, kad jos turi netgi savitą dirbtinį intelektą ir geba pačios priimti kai kuriuos sprendimus“.

Inovatyvi ateities technologija

M. Semenišinas pastebi, kad dronai lengvai valdomi, juos pasitelkiant išvengiama dirvožemio išvažinėjimo ir suslėgimo sunkiasvore technika.

„Šią technologiją galima pasitelkti piktžolių ir ligų telkiniams laukuose aptikti, augalų būklei įvertinti, augalų apsaugos produktams ir trąšoms išpurkšti. Be to, tai tiksliojo ūkininkavimo technologija – pasitelkiant droną galima išpurkšti tik konkrečius ligų ar piktžolių židinius laukuose, o trąšų ir augalų apsaugos produktų sunaudoti kur kas mažiau ir tikslingai juos nukreipti. Ši technologija perspektyvi ir tuo, kad ją galima pritaikyti bet kokiai žemės ūkio augalų rūšiai tirti ir apdoroti“, – dronų privalumus vardina M. Semenišinas.

Kad dronai – agrosektoriaus ateities technologija, mano ir purškimo paslaugas bepilotėmis skraidyklėmis teikiančios ir jomis prekiaujančios įmonės „Agrodronas“ direktorius Mindaugas Dorelis.

Įmonė dar pernai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su VDU ŽŪA, sutartyje numatyta, kad įmonė dalyvaus įgyvendinant žemės ūkio ir agronomijos studijų krypčių programas, kuriant, išbandant ir propaguojant naujas agrotechnologijas, metodikas, algoritmus.

Šiuo metu įmonėje du studentai apmokomi dirbti brangiai kainuojančiais agrodronais, atlieka mokslinius tyrimus apie bepiločių skraidyklių technologines savybes, naudingumą.

Padėtų valstybei siekti Europos Komisijos keliamų tikslų

M. Dorelis teigia, kad šios technologijos populiarinimas įtakos turėtų ne tik pavieniams ūkininkams, bet ir visam žemės ūkio sektoriui, padėtų siekti valstybės išsikeltų tikslų.

Pavyzdžiui, viena naujausių Europos Komisijos strategijų dabar piktina Lietuvos ūkininkus, nes joje iki 2030 m. įpareigojama net 50 proc. sumažinti pesticidų ir 20 proc. – trąšų naudojimą. Pasak M. Dorelio, dabar laukuose yra įprastos traktorinės technologijos, jos pesticidus purškia labai dideliais tūriais.

„Pasitelkiant dronus pesticidai išpurškiami didesnės koncentracijos, bet daug tiksliau ir daug mažiau. Agrodronai atlieka tokią funkciją, ko žmogus negali suvaldyti – atsiranda preciziškumas ir tikslumas. Viena vertus, taip sutaupoma ekonomine prasme – purkšti pasėlius pasitelkiant droną yra 2,5 karto pigiau, nei dirbant traktorine priemone. Kartu į aplinką patenka nuo 30 iki 50 proc. mažiau pesticidų – tad galime kalbėti apie žaliąjį ūkininkavimą“, – teigia verslininkas.

M. Dorelis pabrėžia, kad, skirtingai nei traktorinės priemonės, agrodronai yra varomi elektra įkraunama baterija, todėl jų naudojimas ir populiarinimas labai prisidėtų ir prie CO2 emisijų mažinimo.

Susipažindami su technologija ūkininkai patiria šoką

Paklaustas, ar šią technologiją jau yra išbandę ne tik mokslininkai ir studentai, bet ir ūkininkai, M. Dorelis atsako, kad praeitais metais vykdytas bandomasis projektas, kuriuo siekta įvertinti efektyvumą, technologijos patrauklumą, nes žmonės patiria tam tikrą technologijos šoką.

Pasak verslininko, konsultuojant ir pristatant technologiją ūkininkams paaiškėja, kad dronus jie dažniausiai įsivaizduoja labai mažus ir sveriančius tik apie 200 g.

Pamatę agrodroną gyvai supranta, kad tai yra realiai dirbanti technologija, nešanti ne tik ekonominę, bet ir žaliąją naudą.

Trūksta teisės aktų išaiškinimo

VDU ŽŪA studentas M. Semenišinas ir verslininkas M. Dorelis sutinka, kad Europoje šiai technologijai ir tyrimams populiarėti trukdo teisės aktų ir jų išaiškinimo trūkumas. Šiuo metu Europos Sąjungoje apribota galimybė laukus tręšti ir naudoti augalų apsaugos preparatus purkšiant iš oro.

„Nors dronas taip pat skraidyklė, tačiau tai visai kitokia technologija – pagrindiniai jos darbo principai ir aukštingumas visiškai kitoks, nei pilotuojamų orlaivių, tad nelieka tokių problemų, kaip vėjo ne ta kryptimi nunešamos trąšos“ ,– sako M. Semenišinas.

„Bepilotė skraidyklė laukus pesticidais purkšti gali ir 1–2 m aukštyje, tai iš esmės tas pats, kaip ir naudojant traktorines priemones. Tad tai yra kur kas saugiau ir gamtai, ir žmogui, nei dabar naudojamos traktorinės technologijos“, – pabrėžia M. Dorelis.

Pasak pašnekovų, drono naudojimas agrosektoriuje dar yra realiai jokiu įstatymu neapibrėžta technologija. Šiuo metu agrodronai tiesiog papuola į iš oro purškiamųjų įrenginių sąrašą, kaip bet kuris kitas pilotuojamas orlaivis, nors tai visiškai kitokio aukštingumo ir kitokiu principu veikianti technologija, todėl jai reikia atskiro egzistuojančių teisės aktų išaiškinimo arba netgi naujo teisinio reglamentavimo.

Atsiranda mokslo perspektyvos

Dronų pritaikymo galimybėmis domisi ir mokslininkai. VDU ŽŪA prof. dr. D.Steponavičius drauge su studentais imasi inovacijų, naujausių tyrimų inžinerijos, technologijų srityje. Pasak mokslininko, dar 2015 m. buvo atliktas tyrimas ir dronais skenuota laukų būklė.

Tyrimas pasiteisino – nustatyta, kad dronas gana tiksli ir patogi priemonė augalų būklei skenuoti. Visgi su bepilotėmis skraidyklėmis susijusi veikla žemės ir miškų ūkyje Lietuvoje labiausiai tobulėjo per pastaruosius 3 metus. Tam įtakos turėjo ir verslo bei mokslo susidomėjimas, bendradarbiavimas šioje srityje.

Pasak D. Steponavičiaus, „dronai, kurie mus domina, nėra labai pigūs – kainuoja nuo 10 000 Eur, tad verslo bendradarbiavimas įkvepia tolesniems tyrimams“.

Mokslininkas pabrėžia, kad tikslioji žemdirbystė yra ūkininkavimo ateitis. „Pagrindiniai tiksliosios žemdirbystės tikslai yra taupiai ir saugiai naudoti degalus, trąšas, sėklas, augalų apsaugos produktus, taip gerinti gaminamų produktų kokybę ir didinti ūkių konkurencingumą. Dronų naudojimas agrosektoriuje labai padeda siekti šių tikslų“, – teigia D. Steponavičius.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.