Štai kaip lietuviai plaka vieni kitus bandydami susinaikinti – kals tiesioginių išmokų lubas

„Nenumaniau, kad politikai gali taip žemai nusiristi, – karčiai šyptelėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis. – Tai – politika, kuri kuriama negalvojant apie kaimo išlikimą, civilizuotas darbo vietas jame ir, apskritai – į pieno gamybą Lietuvoje.

Be jokių ES nurodymų politikai sumanė stambiems ūkiams nurėžti tiesiogines išmokas.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Be jokių ES nurodymų politikai sumanė stambiems ūkiams nurėžti tiesiogines išmokas.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Pinigus norima paskirstyti keliems tūkstančiams smulkių pieno ūkių.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Pinigus norima paskirstyti keliems tūkstančiams smulkių pieno ūkių.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Latvijoje nėra jokių išmokų lubų, užtat skatinama stambinti pieno ūkius.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Latvijoje nėra jokių išmokų lubų, užtat skatinama stambinti pieno ūkius.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Latvijoje nėra jokių išmokų lubų, užtat skatinama stambinti pieno ūkius.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Latvijoje nėra jokių išmokų lubų, užtat skatinama stambinti pieno ūkius.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Latvijoje nėra jokių išmokų lubų, užtat skatinama stambinti pieno ūkius.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Latvijoje nėra jokių išmokų lubų, užtat skatinama stambinti pieno ūkius.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jun 21, 2021, 4:58 PM, atnaujinta Jun 21, 2021, 4:58 PM

Politikai nusitaikė į vieną žmogų, bet tvoja visiems pieno gamintojams, kurie nieko bendra neturi su valstiečių lyderiu Ramūnu Karbauskiu. Jis net nėra mūsų asociacijos narys.“

Nori „išlyginti svietą“

Nurėžti išmokas stambiems ūkiams ir paskirstyti pinigus smulkiems – tokią viziją regi Seimo narių grupė.

Pataisą Seime įregistravo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas. Ją pasirašė dar 35 parlamentarai iš skirtingų frakcijų.

Pagal sumanymą būtų ribojamos tiesioginės išmokos stambiesiems ūkininkams ir su jais susijusiems asmenims – jiems nuo kitų metų būtų taikomos 150 tūkst. eurų lubos. Jei tokiam siūlymui bus pritarta, ribojimai bus aktualūs tiems ūkių savininkams, kurie valdo per 2 tūkst. hektarų. 

Pačios stambiausios šalies žemės ūkio bendrovės netektų milijonų eurų išmokų. Pataisos sumanytojai argumentuoja, kad tokiu būdu smulkieji ūkininkai galėtų gauti didesnę paramą.

Skaičiuojama, kad išmokų riba padėtų sutaupyti apie 10 mln. eurų, o šie pinigai būtų paskirstyti keliems tūkstančiams smulkių ir vidurinių bei jaunųjų ūkininkų, ekologiškų ūkių savininkų.

Stumia lyg buldozeriu

Pasak P.Puskunigio, pienininkystės ūkių vadovai gresiančias bėdas susakė ir premjerei Ingridai Šimonytei, pas ją lankydamiesi birželio 12-ąją.

„Ji pažadėtjo, kad sumanymas nurėžti išmokas stambiesiems ūkiams tikrai dar bus svarstomas. Deja, jis ir toliau stumiamas buldozeriu, ir tai daroma tam, kad būtų pakenkta vienam politikui.

Kvailai visa tai atrodo, nes nepagalvota apie pasekmes. Tiesioginės išmokos yra vienintelės pajamos, kurios kaime padeda išsaugoti normaliais, gerai apmokamas darbo vietas“, – kirto P.Puskunigis.

Kaimynams – paranku

Pieno sektoriaus veikla – išskirtinė. Kuo daugiau ūkis primelžia aukščiausios kokybės pieno, tuo didesnę kainą jis gauna iš supirkėjo.

Minėtos asociacijos direktorius Jonas Sviderskis yra sakęs, kad net 70 proc. pieno Lietuvoje primelžiama stambiuose ūkiuose. Tad jeigu valdžia šią šaką nukirs, nei smulkūs, nei vidutiniai ūkiai reikiamo pieno kiekio nepagamins.

Perdirbėjai ir šiuo metu dalį žaliavinio pieno atsiveža iš Latvijos. Joje nėra jokių lubų tiesioginėms išmokoms, o pieno ūkių stambinimas yra skatinamas.

Taigi latviams smagu stebėti, kaip lietuviai vieni kitus plaka, bandydami susinaikinti.

„Kaimynai, tikėtina, ploja iš džiaugsmo, kad Lietuvoje didieji pieno ūkiai galutinai užsilenks. Ne tik latviams tai būtų paranku, lenkams – taip pat. Estijoje tuo tarpu visi pieno ūkiai yra dideli, modernūs, ir ten niekas išmokoms lubų nekala.

Lietuvoje gi daugiau nei du trečdaliai pieno ūkių yra tiesiog ūkeliai, – duokdie, kad tik jie išliktų. Mes savo krašte, Suvalkijoje, pavieniams karvių laikytojams stengiamės padėti, paslaugų suteikti. Tačiau jie vis tiek nyksta. Ir ne tik pas mus – nyksta visoje Europoje.

Jaunimas nesirenka šio verslo, nes jis labai sunkus. Ir plėtoti jį įmanoma tik dideliuose gyvulininkystės kompleksuose“, – kalbėjo P.Puskunigis.

Ką reikštų lubos?

„Griškabūdžio“ ūkyje yra apie 1500 ha žemės, gyvulių – apie 2 tūkst., iš jų melžiamų karvių – apie 1 tūkst. Taigi bendrovė būtų viena tų, kurią prispaustų politikų kalamos lubos?

„Yra niuansų. Jeigu lubos būtų sukaltos atėmus atlyginimus, situacija būtų kitokia. Kita vertus, tiesioginių išmokų paskirtis – gyvybės kaime išsaugojimas.

Negalime išsiskirti iš kitų ES šalių ūkių, tai labai aiški taisyklė. Bet bandoma padaryti mus nekonkurencingu“, – sakė P.Puskunigis.

Pasak jo, nejuokinga ir tai, kad politikai suprimityvėjo. Ne kas kitas, bet pats Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas gamina tokius siūlymus.

„Lietuvoje šiuo metu nepaprastai trūkta pinigų – mokytojų, medikų algoms, policijai, ugniagesiams. O dabar norima nukirsti stiprią valstybės biudžeto šaką.

Juk mes, bendrovės, sumokame didžiulius mokesčius – tokius pat, kaip moka uždarosios akcinės bendrovės, sukuriame didelę dalį bendrojo vidaus produkto. Bet gi sumanyta naikinti tai, kas negali būti sunaikinta.

Gal ir lengviau gyventume, sėdami grūdus, bet tada lietuviai gers iš svetur atvežtą pieną, ir ne patį geriausią. Be to, blogai būtų ir perdirbamajai pramonei – visi esame susikibę į maisto gamybos grandinę“, – kalbėjo pašnekovas.

Šiuo metu Europos Sąjunga (ES) sudaro galimybę šalims narėms pačioms kreiptis dėl stambių išmokų sumų ribojimo.

Palyginti su 2020-ųjų pavasariu žaliavinio pieno kiekis Lietuvoje per metus sumažėjo kone 6 proc.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.