Didžiąją dalį verslinių sodų ūkių vienija Lietuvos verslinių sodų asociacija „Vaisiai ir uogos“.
Asociacijos vadovės Vitalijos Kuliešienės teigimu, asociacijos narių sodų bendras plotas siekia beveik 2 tūkstančius hektarų.
Nemažą dalį čia užauginamų obuolių sudaro ekologiški arba nacionalinės kokybės produktų ženklu „Kokybė“ žymimi vaisiai.
„Vartotojams tiekiame ne tik tikrai aukštos kokybės obuolius, kurie yra skanūs ir naudingi sveikatai. Neveltui daugelis tautų turi tokį posakį: „Obuolys per dieną sveiką padaro kiekvieną“ arba „Obuolys per dieną – daktaro nereikės nė vieno“. Verslinių sodų ūkiai sukuria daug darbo vietų vietiniams gyventojams. Tai lemia mūsų darbų pobūdis – dauguma darbų yra nemechanizuoti. Ir jie vyksta praktiškai ištisus metus – tai derliaus nuėmimas, obuolių skinimas, vaisių rūšiavimas, vaismedžių genėjimas, atsodinimas ir kiti. Skaičiuojame, kad vienas sodų hektaras įdarbina 2-3 darbuotojus. Pavyzdžiui, vienas sodininkystės ūkis nuolatiniam darbui įdarbina 70 žmonių, o derliaus nuėmimo metu samdo dar apie 200 darbininkų“, – tikina V.Kuliešienė.
Daugiausia lietuviškų obuolių – iš verslinių sodų
Asociacijos „Vaisiai ir uogos“ narių soduose užauginti obuoliai užima 80 procentų mūsų šalies lietuviškų obuolių rinkos. Taigi, jei nusipirkote lietuviškų obuolių, tai didžiausia tikimybė, kad valgote asociacijos narių sodų derliaus vaisius.
Pasvalio rajono bendrovė „Naradava“ turi 302 hektarų sodų ir šiuo metu yra stambiausias intensyvios sodininkystės ūkis šalyje. Visus sodų plotus užima obelys, Pastaraisiais metais iš „Naradavos“ sodų priskinama nuo 3,5 tūkstančio iki 6,5 tūkstančių tonų obuolių. Čia nuolat dirba daugiau kaip 40 darbuotojų, o kai reikia skinti derlių ar genėti vaismedžius, papildomai samdoma dar apie 200 žmonių.
„Naradavoje“ užauginti obuoliai išsiskiria ypatinga kokybe. Jie turi Nacionalinio kokybės produkto sertifikatą ir turi teisę savo produkciją žymėti ženklu „Kokybė“. Jis yra suteiktas, nes obuoliai auginami naudojant minimalų kiekį trašų ir augalų apsaugos priemonių. Vartotojams tiekiami vaisiai praktiškai neturi jokių cheminių medžiagų likučių.
Iš sodininkystės ūkių – kokybiški obuoliai
Taip pat asociacijos „Vaisiai ir uogos“ narys yra bendrovė „Luksnėnų sodai“, turinti beveik 200 hektarų sodų. „Luksnėnų soduose“ šiuo metu dirba 25 nuolatinių ir 30 laikinų darbuotojų. Prasidėjus derliaus sezonui, samdoma dar apie 100 žmonių.
Apie 65 hektarų plote „Bogotyr“ veislės obuoliai auginami ekologiškai – tai yra visai nenaudojant jokių cheminių priemonių. Ši produkcija yra sertifikuota ir žymima ženklu „Ekologiškas žemės ūkis“ ir ES ekologiškos produkcijos logotipu.
Kita šiame sodininkystės ūkyje užauginti vaisių dalis yra sertifikuota kaip Nacionalinės kokybės produkcija ir žymimi ženklu „Kokybė“.
Sodininkai sako, kad taip obuolius auginti sunkiau, iš tokio sodo nėra didelio pelno, bet taip pasiekiamas pagrindinis tikslas – sveikas obuolys.
Gal vaisių išvaizda ne tokia graži, kaip pigesnių lenkiškų, bet laikydamiesi Nacionalinės kokybės produkcijos gamybos taisyklių sodininkai gali užtikrinti, kad trumpoje maisto grandinėje vartotojams tiekiama šviežesnė, geresnės kokybės, sveikesnė produkcija.
Ieško kokybės ženklų
Alytiškė Birutė Markevičienė parduotuvėje ar turguje obuolius perka tik žiemą ar pavasarį, kai baigiasi savo sodo obuoliai. Ji pačios užaugintus vaisius nors ir nesertifikuotus vadina ekologiškais. Išskirtinės kokybės obuolių ieško ir juos pirkdama.
„Tiesą sakant ne taip seniai sužinojau, ką reiškia toks nelabai didelis ženklelis „Kokybė“ ant obuolių pakuotės etiketės. Jis rodo, kad produktas užaugintas labai „švariai“, yra tikrai aukštos kokybės. Ir ne bet kuris sodininkas gali taip ženklinti savo vaisius – o tik specialų sertifikatą gavęs augintojas.
Lietuviškus, natūralius, šviežius vaisius vartotojams tiekiančios asociacijos „Vaisiai ir uogos vadovė Vitalija Kuliešienė sako, kad sodininkai nuolatos rūpinasi savo produkcijos kokybe ir stengiasi taikyti naujausias auginimo, produkcijos saugojimo technologijas, diegti modernią įrangą.
Asociacijos nariai nuolatos dalyvauja įvairiuose mokymuose, seminaruose, važiuoja pasisemti patirties pas kitų šalių sodininkus į Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją.
„Deja, šiuo metu mūsų veiklą kiek pristabdė pandemija, bet stengiamės bendrauti nuotoliniu būdu ir tikimės, kad korona bus suvaldyta ir galėsime sugrįžti į įprastinę, efektyvią veiklą“, – teigia V.Kuliešienė.
Projektą remia Žemės ūkio ministerija, pagal veiklos, susijusios su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu, finansavimo taisykles.
