Inovacijų DNR: tvarumo siekiančiam verslui šiuolaikinės technologijos atveria naujas galimybes

Žemės ūkio sektoriui keliami ambicingi tikslai nuolat didinti produktyvumą, tuo pačiu išlaikyti platų kokybiškų maisto produktų asortimentą, mažinti trąšų ir pesticidų naudojimą bei neigiamą poveikį aplinkai, laikytis tvarumo principų ir išlikti konkurencingiems rinkoje.

Dangis Valaitis.
Dangis Valaitis.
Nerijus Šivickas.
Nerijus Šivickas.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2022-04-14 11:42

Tvarumo siekimas inicijuoja pokyčius ir transporto sektoriuje, logistikos ir pervežimo įmonės taip pat susiduria su augančiais reikalavimais ir lūkesčiais, skatinančiais nuolat siekti veiklos optimizavimo. Kaip pasitelkus šiuolaikines technologijas ir mokslo kuriamas inovacijas tai pasiekti, sužinosite jau šį šeštadienį, 11.30 val., laidoje „Inovacijų DNR“ per „Lrytas TV“ televiziją.

Natūraliai atsistatantis dirvožemis – mažesnis trąšų poreikis

Žemės ūkio sprendimus agroverslui kuriančios bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis įsitikinęs, kad pažanga žemės ūkio sektoriuje tiesiogiai prisideda prie tvarios maisto grandinės visame pasaulyje, todėl itin svarbu, kokias idėjas mūsų ūkininkai bando įgyvendinti ir kokias priemones turi galimybę naudoti jau šiandien.

„Ūkiai turi teisingai rūpintis dirvožemiu, mažinti dirbimą, leisti dirvožemiui atstatyti savo biologinius ir kitus procesus, tada dirvožemis pats, kaupdamas anglį tampa derlingesnis ir galime mažinti trąšų kiekį. Vietose, kur taikoma tiesioginė sėja ir minimalus dirbimas, matome tamsesnį sveiką dirvožemį. Jį pakasę giliau randame daug sliekų ir įvairių reikalingų mikrobiologinių organizmų“, – vienu iš galimų būdų, kaip nesutrikdyti dirvožemyje natūraliai vykstančių atsistatymo procesų, leisti jam tapti derlingesniam, švaresniam, tvaresniam ir taip iki minimumo sumažinti trąšų poreikį, dalijasi D. Valaitis.

Mikrobiologija – tvari cheminių trąšų alternatyva

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) docentas dr. Vytautas Liakas džiaugiasi, kad šiuolaikinis agroverslas keičia kryptį ir domisi, kaip mikrobiologija gali pakeisti chemines trąšas.

„Su cheminėmis trąšomis dirvožemis gauna daug balasto, daug teršalų, kurių galime išvengti naudodami kitus būdus gerinti dirvožemio kokybę. Pagal tai, kiek maistinių medžiagų jau turime sukaupę dirvoje, galime daug metų jas naudoti pasitelkę mikrobiologijos pagalbą“, – apie realią galimybę agrosektoriui atsisakyti cheminių trąšų naudojimo kalba dr. Vytautas Liakas. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad keičiantis susidursime su iššūkiais, kuriems mokslas jau numatęs sprendimus: racionalų tikslųjį žemės dirbimą mikrobiologiškai aktyvaus dirvožemio išsaugojimui ir kokybišką sėklą.

Išmani technika pesticidais purškia tik piktžoles

Siekiant galutiniam vartotojui pasiūlyti saugius maisto produktus, ieškoma galimybių mažinti ne tik trąšų, bet ir pesticidų naudojimą. Europos maisto saugos tarnybos pateiktoje ataskaitoje skelbiama, kad tiriant maisto produktų užterštumą pesticidų likučiais Europos Sąjungos vidurkis siekia 4,5 proc., tuo tarpu Lietuvos – tik 1,1 proc. Žemės ūkio sektoriui siekiant iki minimumo mažinti pesticidų naudojimą „Dotnuva Baltic“ turi unikalų sprendimą, padedantį grįžti prie tvarumo principų.

„Rinkai siūlome purkštuvą su 3D kameromis, kurių pagalba stebi piktžoles. Jau daugiau nei penkis metus sėkmingai taikoma pilka–žalia technologija, kai pilkame lauke reikia atpažinti žalią piktžolę ir ją nupurkšti, paskutinius dvejus metus naudojama sudėtingesnė žalia–žalia technologija, kai žaliame javų lauke nustatoma piktžolė ir pesticidai purškiami tik ant jos, tiksliai tiek, kiek pagal išsivystymo lygį reikia rezultatui pasiekti.

Taip užtikrinamas ne tik racionalus pesticidų naudojimas, bet ir vandens resursų taupymas. Testuojant šią technologiją lauke, pavyko sutaupyti iki 100 000 litrų vandens“, – apie šiuolaikinių technologijų atveriamas galimybes iki minimumo sumažinti pesticidų naudojimą pasakoja bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis.

Tvarumo siekis inicijuoja pokyčius ir transporto sektoriuje

Tvarumas ir žaliasis kursas – rimtas iššūkis, su kuriuo susiduria ne tik žemės ūkio, bet ir transporto sektorius, kuriam naujoji kryptis padiktavo esminių pokyčių. Europos transporto sektoriuje sukuriama apie 5 proc. ES BVP ir jame dirba daugiau kaip 10 mln. darbuotojų.

Bet tuo pačiu metu transporto sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro apie 25 proc. viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kad Europa pasiektų tikslą iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, jai reikia transporto sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 proc., o tam būtini dideli pokyčiai ir investicijos.

Vis dėlto transporto sektorius vienu metu susiduria ne su vienu iššūkiu. Prasidėjus koronaviruso pandemijai, dalis transporto įmonių patyrė nuostolių, o kitos kaip tik sugebėjo išplėsti savo verslą. Vienu sėkmingiausių pavyzdžių yra įmonė „cargoGO Logistics“, kuri pandemijos metu sugebėjo pritraukti naujų darbuotojų ir išplėtė savo pozicijas.

Pasak Nerijaus Šivicko, „cargoGO Logistics“ Technikos skyriaus vadovo, pandemija apnuogino kai kurias įmonės silpnąsias vietas, kurios, pasitelkus į pagalbą greitus sprendimus, buvo sėkmingai eliminuotos. Bendrovė sustiprino savo Pardavimo, Ekspedicijos departamentus, daugiau dėmesio skyrė vairuotojų edukacijai ir jų darbo vietų gerinimui.

„Vairuotojams yra sudarytos geros sąlygos mokytis. Technikos skyriuje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Vilkikų parkas irgi yra naujas, be to, darbe naudojama inovatyviausia technika ir pasitelkiami pažangiausi sprendimai“, – sako N. Šivickas, „cargoGO Logistics“ Technikos skyriaus vadovas.

Beje, naujos kartos vilkikuose, kuriuos naudoja įmonė, įdiegtos degalų taupymo funkcijos, išmanūs topografiniai žemėlapiai ir naujausia programinė įranga, leidžianti varikliui dirbti ekonomiškų apsukų diapazonu. Taip pat vilkikuose sumontuotos vaizdo kameros ir rodarai, kurie ne tik atpažįsta pėsčiuosius ir automobilius kelyje, bet ir užtikrina didesnį saugumą. Siekiant optimizuoti įmonės veiklą, didelis dėmesys skiriamas ir vairuotojų vairavimo stiliui, kuris lemia kuro sąnaudų kiekį ir daromą poveikį aplinkai. Vilkikuose įdiegtos telematikos sistemos leidžia stebėti vairuotojų elgesį, analizuoti rezultatus ir optimizuoti procesus. Be to, įmonė aktyviai investuoja į skaitmeninius sprendimus, kurie mažina vairuotojų apkrovą ir leidžia susikoncentruoti į pagrindinį darbą – vairavimą.

Skaitmenizuoti procesai ir daugiau kaip pusės dokumentacijos su verslo partneriais sutvarkymas elektroninėje erdvėje leido įmonei net karantino metu vykdyti nenutrūkstamą darbą ir sistemingai judėti link žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.

Daugiau apie šiuolaikines technologijas ir inovacijas – jau šį šeštadienį, 11.30 val., laidoje „Inovacijų DNR“ per „Lrytas TV“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.