„Akivaizdu, kad pastangos užkardant AKM plitimą turi būti kompleksinės tiek kiaulių ūkiuose, tiek ir gamtoje –patys kiaulių laikytojai turėtų griežčiau paistyti biologinės saugos taisyklių – pas kiaules eiti tik su specialiais rūbais, vengti užkrato patekimo per pašarą ar kontaktą su užkrėsta aplinka, tiek institucijos bei organizacijos turėtų ieškoti efektyvesnio sutarimo bendradarbiaujant bei reguliuojant šernų populiaciją – aktyviau šalinti užkratą iš gamtos.
Nors prasidėjus medžioklės sezonui varant buvome parengę ir paskelbę gaires, kaip saugotis AKM, tačiau šiųmetė statistika byloja, kad ne į visas jas buvo atsižvelgta. Vien tik per sausio mėnesį AKM nustatytas 33 vietose 47 šernams net 17 savivaldybių: Anykščių, Jurbarko, Kėdainių, Pagėgių, Pakruojo, Plungės, Raseinių, Rietavo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Vilniaus savivaldybėse“, – vardija VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas dr. Marius Masiulis, pridurdamas, kad Lietuvoje tik dvi – Neringos ir Kalvarijos savivaldybės liko niekada nepaliestos viruso.
Užkrėsta beveik visa Lietuva
Statistika rodo, kad AKM virusas labai suaktyvėja tuo metu, kai šernų populiacija pradeda didėti ir daugėja užkratui imlių gyvūnų, arba yra pernešamas į tas vietoves, kur šernų populiacija yra sąlyginai didelė. Augant šernų populiacijai, didėja ir AKM nustatymas – daugėja AKM užkrėstų sumedžiotų šernų skaičius bei daugėja nuo šios ligos nugaišusių šernų.
Antai, 2022 metais pastebėtas šernų populiacijos didėjimas bei padidėjęs jų sumedžiojimas taip pat turėjo įtakos ir padidėjusių AKM užsikrėtusių šernų skaičių – jų pernai metais buvo nustatyta tiek, kiek 2020 ir 2021 metais kartu sudėjus. Per devynerius metus ši liga buvo nustatyta 8278 šernams, kurie buvo sumedžioti arba rasti nugaišę 4478 vietoje. Šiai dienai, AKM yra nustatomas arba išplitęs 96 proc. Lietuvos teritorijos, pažymima pranešime.
„Stebint šernų populiacijos augimą ir jei šernų populiacija nebus mažinama, tikėtinas viruso tolimesnis plitimas arba pakartotinis pasireiškimas Anykščių, Kėdainių, Kelmės, Klaipėdos, Radviliškio, Raseinių, Rietavo, Telšių, Plungės, Šilalės, Šilutės, Trakų rajonų savivaldybėse.
Jei AKM virusui ir toliau bus leidžiama nevaldomai plisti šernų populiacijoje, labai padidės rizika, kad šiltuoju metu laiku dėl žmogiškųjų klaidų virusas vėl pateks į kiaulių laikymo vietas, kuriose teks sunaikinti laikomas kiaules, o įvesti apribojimai tiek Europos Sąjungos lygmeniu, tiek ir trečiųjų šalių dar labiau paveiks Lietuvos ekonomiką“, – perspėja dr. M. Masiulis.
Pasak statistikos, jei 2021 metais nebuvo nustatyta nei vieno AKM protrūkio kiaulių ūkiuose, tai pernai, dėl ženkliai padidėjusios šernų populiacijos ir AKM užkrėstų šernų skaičiaus, net 16 kiaulių ūkių neatlaikė AKM spaudimo ir juose nustačius užkratą, buvo sunaikintos virš 2,2 tūkst. kiaulių.
Kenčia kiaulių ūkiai
AKM ištisus metus nustatomas šernų populiacijoje, o šiltuoju metu laiku AKM virusas iš užkrėstos aplinkos dėl žmogiškojo faktoriaus patenka ir į kiaulių ūkius. Per devynerius metus užkratas buvo nustatytas 157 kiaulių ūkiuose, kuriuose buvo laikomos ir sunaikintos 77855 kiaulės.
