Invazinis augalas
Lubinai neretai sodinami kaip dekoratyviniai kiemus, sodus ir gėlynus puošiantys augalai. Kartais taip pat kalbama ir apie lubinų kaip sideratinės ar pašarinės kultūros naudą. Tačiau labai svarbu atskirti, apie kokios rūšies lubinus kalbama.
Iš tiesų dalis lubinų, kaip, pavyzdžiui, geltonasis lubinas, yra auginami kaip pašarinė kultūra. Kita dalis lubinų, kaip, pavyzdžiui, siauralapiai lubinai ir kitos lubinų rūšys, auginami dekoratyviniais tikslais arba kaip sojos pakaitalas bei maisto papildų ar net maisto gamyboje naudojamas produktas.
Šios lubinų rūšys, skirtingai nei laukuose ir pakelėse plačiai paplitę gausialapiai lubinai, yra vienmetės ir nėra tokios gyvybingos bei neplinta natūralioje aplinkoje.
Nevaldomai plintanti, dirvožemio kokybei ir kraštovaizdžiui kenkianti lubinų rūšis – gausialapiai lubinai (Lupinus polyphyllus). Tai invazinė augalų rūšis, kuri labai kenkia natūraliai augmenijai, o kartu yra itin pavojinga pievų bei smėlynų biologinei įvairovei.
Lietuvoje auga beveik šimtmetį
Vienmečiai lubinai neretai būna įvairių spalvų. Tuo tarpu pakelėse ir laukuose plačiai išplitę gausialapiai lubinai dažniausiai žydi mėlynos ar violetinės spalvos žiedais.
Vis tik išskirtinai retais atvejais gamtoje galima atrasti baltai ar rausvai žydinčių lubinų.
Šis augalas į Lietuvą atkeliavo praėjusio šimtmečio trečią-ketvirtą dešimtmetį iš Šiaurės Amerikos. Atkeliavę iš Šiaurės Amerikos gausialapiai lubinai tapo rimta problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Gausialapiai lubinai kenkia natūraliai ekosistemai ir augmenijai, naikina pievas ir stabdo biologinę įvairovę, sunaikina įprastas augalų bendrijas, kurių vietą užima azotamėgiai augalai, paprastai tariant, piktžolės bei jų sąžalynai.
Maža to, ryškiais ir akiai patraukliais žiedais lubinai džiugina tik vasaros pradžioje. Nužydėjus lubinams, susiformuoja juodos ankštys, dėl šios priežasties laukai, pievos ir pamiškės, kuriose išplitę lubinai, nusidažo juosva ar juoda spalva, kenkiančia kraštovaizdžiui.
Kaip kovoti?
Kovai su lubinais pasitelkiami herbicidai. Lietuvoje taip pat buvo įgyvendinti projektai, kuriais siekta naikinti lubinus juos kasant ir šienaujant visos Lietuvos mastu.
Jei nuosavame lauke veisiasi lubinai, juos rekomenduojama naikinti. Gausialapiai lubinai yra labai gajūs, lengvai plečiasi ir turi pakankamai ilgas šaknis. Todėl vienas geriausių būdų, padedantis juos išnaikinti, yra lubinų iškasimas.
Prie lubinų naikinimo ir jų daromos žalos minimizavimo prisidedama ir šienaujant pievas bei laukus, kuriuose jie veisiasi. Šienavimas – gausialapių lubinų sėklų subrandinimo prevencija.
Kitas paprastas, bet lubinų plitimą kontroliuoti padedantis būdas – jų skynimas. Nuskynus lubinus, jie netenka galimybės sunokinti sėklas: tokiu būdu užtikrinama, kad iš išbarstytų lubinų sėklų neišaugs nauja šių augalų karta arba ji nebus tokia gausi.
Net ir kai kurios gėlynuose auginamų lubinų rūšys kartais būna gausialapio lubino veislės. Todėl labai svarbu imtis atsargos priemonių, kad šios gėlės „nepabėgtų“ iš sodų ir darželių. Kitaip sakant, nupjovus nužydėjusius ir sėklas jau subrandinusius lubinus, svarbu užtikrinti, kad šių augalų sėklos nepradėtų augti natūralioje aplinkoje ir nesulaukėtų.
