Apie agurkus sakoma: „Minimumas kalorijų ir maksimumas biologinės vertės“. Dar būtų galima sakyti ir „vien vanduo“, nes jis sudaro 97 proc. jų svorio. Valgydamas agurkus nei nutuksi, nei riebalų prisiauginsi, bet ir badu nemirsi.
Agurkus žmonės augina dėl tų trijų likusių procentų, kurie susidaro iš ląstelienos, cukraus, pektininių bei kvapiųjų medžiagų, krakmolo, fosforo, kalio, kalcio, sieros, magnio, natrio, geležies ir kitų mikroelementų.
Tie trys procentai kartu yra ir žalioji vaistinė. Agurkuose esančios mineralinės druskos šalina iš organizmo įvairias žalingas medžiagas.
Panašiomis savybėmis pasižymi ir cukinijos, aguročiai, patisonai, moliūgai.
Kodėl vaisiai būna kartūs?
Agurkus lysvėje ar šiltnamyje augina beveik kiekvienas sodininkas mėgėjas ir dažnai patiria nesėkmių. Viena jų – kartūs agurkai.
Yra net kelios sąlygos, kodėl agurkai pasidaro kartūs. Tai nutinka dėl laistymo šaltu vandeniu, numindžiotų ir išvartytų virkščių renkant derlių, aukštos oro temperatūros ir per didelio saulės spindulių kiekio, kai trūksta drėgmės, dėl vėjo, kai agurkų lysvė nuo jo neapsaugota.
Kita liūdinanti nesėkmė yra gausus vyriškų (tuščių) žiedų skaičius ir mažai moteriškų (pilnų).
Taip nutinka todėl, kad sėkla buvo laikyta tik vienerius metus. Dvejus trejus metus išlaikytos sėklos duoda daugiau moteriškų žiedų. Tiesa, yra nemažai hibridinių veislių, kuriose dominuoja beveik vien moteriški žiedai.
Ne hibridinių veislių agurkuose moteriškų žiedų skaičių didina virkščių pinceravimas (galiūnių nuskabymas). Kai pagrindinė išauga būna maždaug pusmetrio ilgio, jos viršūnę reikia nugnybti. Tada suaktyvėja šoninių virkščių augimas iš lapų pažasčių.
Šonines vėl reikia pinceruoti, paliekant tik du ar tris lapus.
Tai paskatins antros eilės šoninių virkščių augimą. Jas vėl reikia trumpinti paliekant tik du ar tris lapus. Dėl to moteriškų žiedų skaičius didės.
Būtina papildomai tręšti
Agurkams reikia ne tik daug šilumos ir drėgmės, bet ir maisto medžiagų.
Didesnį derlių turės tas daržininkas, kuris nepatingės agurkus mažiausiai tris kartus papildomai tręšti. Yra specialiai agurkams subalansuotų mineralinių trąšų.
Liepos pabaiga – tinkamiausias laikas antrą ir trečią kartą papildomai tręšti.
Neradus specialių mišinių, reikia pirkti tuos, kuriuose kuo mažiau azoto. Normos ir tręšimo dažnis nurodyti ant pakuotės. Papildomai tręšti reikia 2-3 kartus.
Agurkams reikia daug kalio, fosforo ir kalkių. Reikia ir azoto, bet tik pradžioje, kol daigai maži. Vėliau dėl jo pertekliaus subręsta tuščiaviduriai vaisiai, o tai labai nuliūdina šeimininkes, kai žiemą atidariusios stiklainius su marinuotomis, sūdytomis, raugintomis atsargomis randa subliūškusius tuščiavidurius agurkus.
Labai niokoja miltligė
Agurkų derlių labai sumažina kenkėjai ir ligos. Erkutės, amarai, tripsai ima siausti, kai agurkai pradeda megzti vaisius.
Intensyviausiai agurkų vaisiai auga pirmas 8-9 paras. Tada juos reikia skinti. Vėliau jie nustoja didėti. Cheminių preparatų naudoti, kai agurkai skinami, nesinori. Tada patogiausia pasitelkti bulvienojų ištraukas. Tam susmulkinti žali lapai (1-2 kg) užpilami kibiru vandens (10 litrų), pamaišant laikomi 4 valandas ir nukoštu skysčiu iškart purškiama agurkų lysvė.
Agurkus labai niokoja miltligė. Jos yra dvi – tikroji ir netikroji. Abi parodo tarsi baltais miltais ar pudra nusėti lapai. Ant jų sparčiai dauginasi miltligę sukeliantys grybai.
Baltos dėmės didėja, susilieja į vieną ir visiškai numarina lapus. Augalai žūva. Miltligė puola agurkus, moliūgus, cukinijas, patisonus, aguročius.
Tikroji miltligė (baltos apnašos pasirodo viršutinėje lapo pusėje, vėliau persikelia ir į apatinę) gydoma koloidine siera. Tai – milteliai. Juos galima barstyti ant lapų (sumaišius su kalkių milteliais), praskiedus vandeniu (0,5-1 proc.) purkšti ir laistyti. Gydo ir 1 proc. kalcinuotos sodos tirpalas.
Geriausia abu preparatus pakaitomis naudoti kartą per savaitę.
Netikroji miltligė (ant lapų pasirodo gelsvai žalsvų dėmių, kurios netrukus tampa rudos) gydoma žinomu bordo tirpalu.
