Kovojame su piktžolėmis: kokios labiausiai puola Lietuvos daržus

Varpučiai, kiaulpienės, kiečiai, žliugės, galinsoga – tai Lietuvos daržuose bene dažniausiai augančios piktžolės. Dabar vyraujantis lietingas ir šiltas oras yra itin palankus piktžolių augimui ir plitimui. Kad daržų ir sodų augalų apsauga nuo piktžolių būtų lengvesnė, dalinamės informacija apie Lietuvoje labiausiai paplitusias piktžoles.

Dalinamės informacija apie Lietuvoje labiausiai paplitusias piktžoles.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
Dalinamės informacija apie Lietuvoje labiausiai paplitusias piktžoles.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
Jei ravint paliekama nors ir nedidelė šios piktžolės dalis, ji dažniausiai netrukus iš naujo sužaliuoja.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
Jei ravint paliekama nors ir nedidelė šios piktžolės dalis, ji dažniausiai netrukus iš naujo sužaliuoja.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
Varpučiai, kiaulpienės, kiečiai, žliugės, galinsoga – tai Lietuvoje paplitę piktžolės.<br>V.Balkūno nuotr.
Varpučiai, kiaulpienės, kiečiai, žliugės, galinsoga – tai Lietuvoje paplitę piktžolės.<br>V.Balkūno nuotr.
Piktžolės.<br>S.Bagdonavičiaus nuotr.
Piktžolės.<br>S.Bagdonavičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jul 15, 2019, 11:25 AM

Varpučiai. Varputis išsiskiria itin stipria, susipynusia šaknų sistema, kurią stebėtinai sunku suardyti ir sunaikinti. Jei ravint žemėje paliekama nors ir nedidelė šios piktžolės šaknų dalis, varputis iš naujo sužaliuoja vos po savaitės ar dviejų.

Tai daugiametis daugmaž 30–150 cm aukščio žolinis augalas, turintis šliaužiančius šakniastiebius ir statų stiebą. Varpučio lapų spalva – melsvai žalsva. O skiriamasis šios piktžolės bruožas – iš mažų, bekočių varpučių sudaryta tanki sudėtinė varpa. Varputis žydi ištisą vasarą, o jo žiedai labai smulkūs, žalios spalvos.

Tiesa, varputis – ne tik daržuose ir soduose augantiems augalams kenkianti piktžolė. Varputis gali būti naudojamas kaip pašaras gyvuliams. Jis taip pat pasižymi ir gydomosiomis savybėmis.

Kiaulpienės. Šios piktžolės, kurios, kaip ir varpučiai, pasižymi gydomosiomis savybėmis, yra daugiametės ir užauga iki 5-30 cm – tokio aukščio įprastai yra kiaulpienių žiedynstiebiai. Kiaulpienėms būdingos liemeninės gana storos šaknys ir į pagrindą siaurėjantys, dantyti lapai.

Beje, šių piktžolių šaknys ne tik gana storos, bet ir gana ilgos. Dėl šios priežasties sunku pašalinti šaknis iš dirvos.

Kiaulpienės įprastai pražysta antroje pavasario pusėje, tačiau pavieniai kelmeliai žydėti gali ištisą vasarą. Pienių atsikratyti gana sunku – jos labai gyvybingos, nes jų sėklos gyvybingos išlieka nevienerius metus.

Šios piktžolės išsiskiria ne tik ryškiai geltonais žiedais, bet ir baltu skysčiu, kuris teka iš lapų ir stiebų.

Kiečiai. Tai dar viena daugiametė ir sunkiai išnaikinama piktžolė, kurios stiebas šakotas ir lapotas. Kiečiai gali būti kelių atspalvių – violetinės, rudos, pilkos spalvos. Šių piktžolių žiedai pražysta liepą-rugsėjį, yra labai smulkūs, tačiau gausūs ir primena šluoteles. Kiečių lapai apatinėje pusėje yra padengti plaukeliais, jiems būdinga tamsiai žalia spalva.

Kiečių paplitimas Lietuvoje labai didelis – jie veisiasi ne tik daržuose, bet ir pakelėse, grioviuose, ganyklose, greta vandens telkinių.

Kiečių skiriamasis bruožas – malonus ir gana stiprus kvapas. Ši piktžolė taip pat naudojama kaip prieskonis ir liaudies medicinos priemonė. Iš kiečių spaudžiamas eterinis aliejus naudojamas tiek farmacijos, tiek kosmetikos pramonėje.

Žliugės. Daržuose augančios žliugės dažniausiai būna vienmetės, tačiau jei žiema būna pakankamai šilta, jos gali išgyventi ir dvejus metus. Nors žliugės nėra daugiametės, jos plinta labai lengvai išskirtinai smulkiomis sėklomis, kurių viename augale žliugės gali subrandinti net keletą tūkstančių.

Žliugės žydi smulkiais žiedeliais, kurie savo forma šiek tiek primena žvaigždutes. Žliugių vainiklapiai yra balti. Gana įdomus šių piktžolių stiebų išsidėstymas: jų stiebas į viršų pakyla nedaug, tačiau pažemėje gali driektis gana plačiai.

Šios piktžolės, kaip ir didžioji dalis kitų piktžolių, labai vislios – jos atauga, jei ravint žemėje paliekama nors menkiausia žliugės dalis. Be to, žliugės yra linkę savo tarpubambliuose kaupti vandenį, kurį šios žolės naudoja, esant sausrai, todėl jos išgyvena net ir nepalankiomis oro sąlygomis. Tiesa, žolininkai ir kiti natūraliosios medicinos atstovai žliuges rekomenduoja naudoti išoriškai įvairių odos problemų gydymui.

Galinsoga. Galinsogos neretai vadinamos bene įkyriausiomis piktžolėmis, kurios auga soduose, daržuose, pievose ar net miškuose. Šios piktžolės pasižymi trigysliais lapais, vešinčiais ant ilgų žiedynkočių. Žiedai gana smulkūs, dviejų spalvų – geltonos ir baltos: kraštai balti, o viduriukai geltoni.

Šios piktžolės žydi gana ilgai, tai yra, nuo birželio iki spalio, o nužydėjus galinsogos subrandina nedidelius, balsvos spalvos apaugusius vaisius. Galinsogos, kaip ir kitos piktžolės, veisiasi labai lengvai ir itin greitai užgožia kitus augalus. Jos subrandina nuo kelių iki keliolikos tūkstančių sėklų.

Įdomu tai, kad šios žolės liaudyje neretai vadinamos „amerikonkomis“. Be to, galinsogos yra ramunėlių giminaitės, todėl kartais jos naudojamos ir kaip vaistinis, sveikatai naudingas augalas, pasižymintis odos niežulio mažinimu, kraujavimą stabdančiomis bei kraujospūdį mažinančiomis savybėmis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.