Finansuojamos tokios veiklos, kaip grynaveislių gyvūnų įrašymas į kilmės knygas, įvairūs ūkinių gyvūnų genetinės kokybės, produktyvumo tyrimai (pavyzdžiui, gyvūnų eksterjero įvertinimas, galvijų svėrimas ir pan.), dalyvavimas konkursuose ar kituose renginiuose, kuriais populiarinama ūkinių gyvūnų veislininkystė.
Nors ši pagalba teikiama jau ne pirmus metus, norintiems ja pasinaudoti vis dar iškyla klausimų. Į juos atsako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veislininkystės specialistai.
Kam gali būti skiriama pagalba?
Pagalba yra skiriama galutiniams jos gavėjams – pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkininkams ar juridiniams asmenims, kurie atitinka Europos Komisijos reglamente (ES) Nr. 702/2014 įtvirtintas mažų ir vidutinių įmonių apibrėžtis.
Pagalba teikiama natūra, t. y. pagalbą siekiantys gauti ūkininkai, mažos ar vidutinės žemės ūkio produktų pirmine gamyba besiverčiančios įmonės tiesioginių piniginių išmokų negauna.
Valstybė, suteikdama pagalbą, apmoka paslaugas, kurias galutiniai pagalbos gavėjai gauna iš pripažintų veisimo organizacijų, kurių veisimo programose dalyvauja, arba iš kitų paslaugų teikėjų. Konkretūs teikiamos pagalbos įkainiai nustatyti Pagalbos veislininkystei taisyklėse.
Pavyzdžiui, už grynaveislių veislinių gyvūnų kilmės knygų tvarkymą pripažintos veisimo organizacijos gal prašyti kompensuoti iki 100 proc. patiriamų administracinių išlaidų už kiekvieną įrašomą grynaveislį veislinį gyvūną.
Tuo tarpu už pieninių veislių gyvūnų ir mėsinių veislių galvijų ir kiaulių produktyvumo tyrimus (įskaitant galvijų svėrimus), veislinių ūkinių gyvūnų genetinės kokybės nustatymą (pavyzdžiui, eksterjero įvertinimą), valstybės lėšomis gali būti kompensuojama iki 70 proc. patirtų išlaidų.
Kaip išmokama pagalba?
Norint gauti šią pagalbą, viena iš pagrindinių sąlygų – dalyvauti pripažintos veisimo organizacijos įgyvendinamoje veisimo programoje. Tačiau pagalba gali būti išmokama ne tik per pripažintas veisimo organizacijas, bet ir per produktyvumo tyrimų paslaugų teikėjus, kuriems vykdyti tokias funkcijas yra delegavusi veisimo organizacija.
Jei ūkininko, mažos ar vidutinės žemės ūkio produktų pirmine gamyba besiverčiančios įmonės laikomas gyvulys yra įrašomas į atitinkamos veislės kilmės knygos pagrindinį skyrių, arba galutiniai pagalbos gavėjai vykdė produktyvumo tyrimus, kvietė ekspertus įvertinti gyvulių eksterjerą ir pan., tuomet kompensacijų už jiems suteiktas paslaugas ir dėl to patirtas išlaidas prašo veisimo organizacijos.
Jos VMVT pateikia nustatytos formos pažymas, kuriose įvardija, kokioms patirtoms išlaidoms yra prašoma kompensacijų.
Įvertinusi, ar paslaugos suteiktos tinkamai, duomenys suregistruoti duomenų bazėse, VMVT Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikia išvadą, ir po šių procedūrų veisimo organizacijoms išmokamos pagalbos lėšos.
Kartu VMVT pateikiamas ir galutinių pagalbos gavėjų sąrašas, kuriame nurodomas kiekvienas ūkinių gyvūnų veisėjas ir jam suteiktos pagalbos suma.
Kiekvienas pripažintos veisimo organizacijos narys arba veisimo programos dalyvis turi teisę paslaugas gauti vienodomis sąlygomis.
Ar pagalba gali skirtis, jei veisimo programos vienodos?
Lėšos veisimo organizacijoms skirstomos proporcingai pagal veisimo programose dalyvaujančių gyvulių skaičių. Veislininkystės darbų, už kuriuos gali būti mokama valstybės pagalba, kiekį proporcingai pagal gyvūnų kiekį skirsto Pagalbos veislininkystei komisija, sudaryta žemės ūkio ministro įsakymu.
Ši komisija, įvertinusi darbų apimtis bei einamiesiems metams skirtą pagalbos biudžetą, gali nustatyti mažesnį pagalbos intensyvumą, tuomet skiriama pagalba visiems dalyviams mažinama taip pat proporcingai.
Kiekvienas pripažintos veisimo organizacijos veisimo programoje dalyvaujantis veisėjas turi teisę gauti informaciją apie valstybės jam skirtą pagalbą, žinoti veisimo organizacijos vidaus darbo taisykles, užtikrinančias visų veisėjų lygias teises.
Turint pagrįstų abejonių dėl šių savo teisių pažeidimo, visada galima kreiptis į oficialią priežiūrą vykdančią VMVT.
