Prasidėjus šviežių agurkų derliui, juos valgome žalius, taip pat raugiame ir konservuojame.
Tačiau ne vienam daržininkui ir sodininkui kyla klausimas, kaip pasirinkti rauginimui, marinavimui tinkamiausius agurkus ir kodėl, pasirinkus norimas sėklas, agurkai nedžiugina gardžiu skoniu.
Dalinamės praktiniais patarimais apie agurkus ir jų rūšių pasirinkimą.
Skirtingas naudojimas – skirtingos rūšys
Jei agurkus valgysite žalius, dėsite juos į salotas ir termiškai neapdorosite, tuomet idealus pasirinkimas – agurkų hibridas „Superstar H“. Valgymui termiškai neapdorojus tinka nemaža dalis hibridinių agurkų rūšių.
„Amelia H“ – tai agurkų rūšis, kuri nėra linkusi į kartumą ir labai tinka marinavimui bei trumpam parauginimui. Ilgesniam raugimui patartina rinktis „Puccini H“, „Julian H“, „Borus A“, „Krak H“, „Everest H“ agurkų rūšis. Traškumą raugimo metu puikiai išsaugo „Mirabelle H“ agurkai.
Itin universalūs „Bara H“ agurkai – juos skanu valgyti žalius, o kartu jie tinkami terminiam apdorojimui konservuojant. Universalumu pasižymi ir „Merengue H“.
Valgymui neapdorojus ir konservavimui tinkami „Dolomit H“ agurkai.
Konservavimui įvairiais būdais ir įvairiuose marinatuose galima rinktis „Mandy H“ ar „Madita H“.
Jei konservuoti norėtumėte kiek ilgesnius nei įprasta agurkus, galite išbandyti „Asker H“.
Kodėl agurkai kartūs?
Pasirinkote tinkamas sėklas, tačiau agurkai pasižymi karčiu skoniu? Tai kukurbitacino kaltė. Kukurbitacinas yra pačių augalų gaminama medžiaga, tai yra gliukozidas.
Kartumą agurkai gali „paveldėti“, tad šių daržovių skonis priklauso ir nuo konkrečios rūšies savybių.
Todėl kai kurie daržininkai, sudygus agurkams, pakramsnoja pirmuosius daigelių lapelius – jei skilčialapis karstelėjęs, didelė tikimybė, kad agurkų skoninės savybės bus linkę į kartumą. O kartumas stiprės, jei daržovės bus auginamos nepalankiomis sąlygomis.
Kartumui labai daug įtakos turi agurkų auginimo sąlygos. Agurkai kartesni būna tada, kai gauna per daug tiesioginės saulės šviesos.
Svarbus veiksnys – dirvožemis. Sunkioje, molingoje žemėje auginami agurkai taip pat būna kartesni. Itin šaltos vasaros naktys – dar viena priežastis, apkartinanti agurkus.
Taip pat labai svarbu pasirūpinti, kad agurkams netrūktų drėgmės, jei dirva bus sausa, joje augs kartūs agurkai. Neigiamai šių daržovių skonį gali veikti ir maža oro drėgmė.
Fiksuojamas ir tam tikras mineralinių medžiagų poveikis agurkų kartumui. Pavyzdžiui, pastebima, kad azotas teigiamai veikia agurkų skonį, o, esant kalio ar fosforo pertekliui, agurkai apkarsta.
Žinant Lietuvos klimatą ir atsižvelgiant į dažnai pasitaikančius orų svyravimus, tikėtis, kad agurkai augs idealiomis sąlygomis, neverta.
Vis tik galima šioms daržovėms šiek tiek padėti. Pavyzdžiui, esant itin karštam orui agurkus, kad šiems netrūktų drėgmės, rekomenduotina lieti mažais vandens kiekiais – vanduo turi greitai ir gerai susigerti į dirvą.
Jei oras sausas ir šiltas, bet ne karštas, laistyti agurkų lysves rekomenduojama drungnu vandeniu.
Tiesa, nereiktų nerimauti tuo atveju, kai, pasirinkus rūšį, tinkamą konservavimui ar raugimui, agurkai būna šiek tiek karstelėję. Kai kuriais atvejais marinavimo ar raugimo metu kartumas paprasčiausiai dingsta.
