Joninių simbolis papartis: jų Lietuvoje turime tris skirtingus

Po vėsokos gegužės ir netikėtai šilto birželio, gamta pasiekė savo klestėjimo apogėjų ir po Joninių (Rasos) šventės nenumaldomai pajudėsime link rudenėlio.

Šiuolaikiniai paparčiai atsirado prieš 145 milijonus metų ir dabar priskaičiuojama jų apie 11 tūkst. rūšių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiuolaikiniai paparčiai atsirado prieš 145 milijonus metų ir dabar priskaičiuojama jų apie 11 tūkst. rūšių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiuolaikiniai paparčiai atsirado prieš 145 milijonus metų ir dabar priskaičiuojama jų apie 11 tūkst. rūšių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiuolaikiniai paparčiai atsirado prieš 145 milijonus metų ir dabar priskaičiuojama jų apie 11 tūkst. rūšių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiuolaikiniai paparčiai atsirado prieš 145 milijonus metų ir dabar priskaičiuojama jų apie 11 tūkst. rūšių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiuolaikiniai paparčiai atsirado prieš 145 milijonus metų ir dabar priskaičiuojama jų apie 11 tūkst. rūšių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Pranas Zubrickas, mignalina.lt

Jun 23, 2021, 5:52 PM, atnaujinta Jun 23, 2021, 6:02 PM

Bet pirma reikia atšvęsti pagrindinę metų šventę. O ji asocijuojasi su degančiais laužais, plukdomais kupolių vainikais, paparčio žiedų paieška ir, kas be ko, dažnai su lietumi. Šį kartą norėčiau pakalbėti apie paparčius – sporinius induočius.

Kadaise, beveik prieš 400 milijonų metų, pasirodę paparčiai klestėjo kartu su asiūkliais daugiau nei 200 milijonų metų. Nemaža dalis jų virto akmens anglimi.

Šiuolaikiniai paparčiai atsirado prieš 145 milijonus metų ir dabar priskaičiuojama jų apie 11 tūkst. rūšių: Europoje – 200 rūšių, o Lietuvoje – tik 22 rūšys.

Paparčiai paplitę visose Žemės platumuose, išskyrus pačius šiauriausius regionus, bet daugiausia jų atogrąžų juostoje. Suprantama, šiuolaikinių paparčių reikšmė žmonėms nepalyginamai mažesnė, nei žiedinių (gaubtasėklių) augalų.

Galime rasti ir valgomų paparčių epifitų, gyvenančių ant medžių ir išaugančių iki tonos svorio, aukštų, iki 20 m aukščio (Australijoje, Naujojoje Zelandijoje), daug dekoratyvinių rūšių, ryžių plantacijose vandenyje paplitusių paparčių – šakotosios azolės (Azolla g.), kuri sugeba įsisavinti azotą.

Beje, mokslininkai įsitikinę, kad šakotoji azolė prisidėjo prie klimato kaitos.

Prieš 50 milijonų metų arkties zonos vandenyse per 800 tūkst. metų šis miniatiūrinis papartis (1–2 cm dydžio) iš atmosferos fotosintezės metu įsisavino 10 trilijonų tonų anglies dvideginio, t. y. 200 kartų daugiau, nei žmonija pastaraisiais metais išmeta jo į aplinką.

Tai leido žymiai sumažinti planetos temperatūrą ir sudaryti sąlygas klestėti naujoms gyvių rūšims. Manoma, kad ir dabartiniais laikais šis papartis galėtų prisidėti prie taršos anglies dvideginiu mažinimo.

Dabar grįžkime į Lietuvą. Matome, kad rūšių turime nedaug. Praktiškai pažystame tik tris rūšis. Tai kelminis papartis, paupinis jonpapartis ir didžialapis šakys.

Labiausiai paplitęs kelminis papartis. Žolininkai jo šakniastiebių ekstraktą pataria naudoti prieš kirmėles-helmintus, kai kuriose šalyse šakniastiebiai yra valgomi.

O labiausiai maistinėmis ir kitomis savybėmis pasižymi kitas papartis – didžialapis šakys. Labai vertinamas daugelyje Azijos šalių. Prisimenu, kaip sovietmečiu Rusijoje už berods pustonį šio paparčio eksportuotų ūglių į Japoniją, galima buvo įsigyti jų gamybos lengvąjį automobilį, o už mažesnius kiekius – televizorių.

Šis papartis šakniastiebyje sukaupia iki 46 proc. krakmolo. Jaunuose ūgliuose randama iki 18 amino rūgščių, daug vertingų mikroelementų. Šakių lapai atbaido blakes, tarakonus, muses, utėles. Didžialapis šakys turi tiek daug vertingų savybių, kad jas išvardyti reiktų atskiro straipsnio.

Liko pats dekoratyviausias papartis, kuris plačiai sutinkamas ir sodybų teritorijose – tai paupinis jonpapartis.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.