Šis sezonas – jau tryliktas, kai Ukmergės rajone ūkininkaujantis Valentinas Genys nukūlė ekologiškai užaugintų įvairių kultūrų derlių. Šis žmogus – agronomas, turintis kone 40 metų darbo patirties, tačiau jo kelias link ekologijos nebuvo trumpas.
„1996 metais pradėjau domėtis nearimine technologija, ir štai jau du dešimtmečius neturiu plūgo. Tačiau daug laiko prireikė, kad nuo įprastinio ūkio pereičiau prie ekologinio. Saikingai dirbau su trąšomis, atlikdavau bandymus, stebėjau, domėjausi biodinaminiu ūkininkavimu bei kitomis technologijomis. Bet man, agronomui, atsisakyti chemijos buvo didelis iššūkis“, – kalbėjo V.Genys.
Jaučia atsakomybę
Šiuo metu jo paties bei jo vadovaujamų bendrovių plotai sudaro apie 900 hektarų. Juose ekologiškai auginami rugiai, speltos veislės kviečiai, šiek tiek avižų, kmynų, taip pat linų bei motiejukų sėkloms.
Ekologiška žaliava – įvairiais grūdais – jis aprūpina perdirbėjus Lietuvoje. Dauguma jų per verslo partnerį pasiekia Vokietiją, o motiejukų sėklos – Suomiją. Pastarojoje šalyje jomis atsėjamos ekologinių ūkių ganyklos.
Tad koks motyvas paskatino šį žmogų išsižadėti įprastinio ūkininkavimo? Pasak V.Genio, tai – jausminiai dalykai, kuriuos ne visada įmanoma paaiškinti.
„Esu vietinis, jau trečios kartos ūkininkas. Taigi ūkininkauju tėviškėje ir man svarbu ją išsaugoti neužterštą. Be to, nenoriu likti skolingas vaikaičiams ir ateities kartoms – nenoriu, kad jiems tektų maudytis užterštoje Baltijos jūroje, kurią žemės ūkio teršalai pasiekia upėmis“, – sakė V.Genys.
„Tai žmogus, kuris dirba ne dėl pelno, o yra įsimylėjęs žemę“, – taip V.Genį apibūdina ir ekologiškų produktų sertifikavimo bei kontrolės įstaigos – VšĮ „Ekoagros“ direktorius Gintautas Labanauskas.
Kontrolė – nuo lauko
Kiekvienas prekybos tinklas savo didžiosiose parduotuvėse yra skyręs vietos ekologiškų produktų lentynoms. Yra ir specializuotų parduotuvių, siūlančių vartotojams ekologiškų gaminių, maisto produktų. Kaip tada garantuojama, kad gaminiai, pažymėti ekologiško produkto ženklu, tikrai yra švarūs? „Kiekvieną ekologinį subjektą patikriname bent kartą per metus. Ūkininkus tikrinti pradedame gegužę ar birželį, kai jie deklaruoja pasėlius, ir baigiame spalio viduryje. O ekologiškų produktų tvarkytojus – perdirbėjus, prekybininkus, importuotojus – tikriname ištisus metus“, – sakė „Ekoagros“ direktorius G.Labanauskas. Taigi šios įstaigos specialistai per sezoną apsilanko daugiau nei 2500 ekologinių ūkių ir beveik trijuose šimtuose įmonių. Kam jie ten skiria dėmesį?
Pasak sertifikavimo įstaigos vadovo, apžiūrimi ir įvertinami laukai, juose auginami augalai, sandėliavimo ir pagalbinės patalpos, džiovyklos, naudojama technika, gyvūnai, tvartai, buhalterija ir kiti dokumentai. Pavyzdžiui, yra nustatyti reikalavimai ekologiškoms sėkloms, tad žiūrima, ar jos neapdorotos (nebeicuotos) ekologinėje gamyboje neleistinomis medžiagomis.
Tikrinamas pasėlių tankis, ar auginamos būtent tos kultūros, kurios nurodytos pasėlių deklaracijose, ir kiti dalykai.
„Mažiausiai penki procentai ūkio subjektų patikrinama dar ir papildomai atrenkant mėginius laboratoriniams tyrimams“, – sako G.Labanauskas.
Yra linkusių rizikuoti
Kadangi pastaruoju metu dėmesį tikrintojams tenka sutelkti į grikius dėl pasitaikančios taršos glifosatu, yra sudarytas atskiras mėginių paėmimo planas būtent grikių produkcijai.
„Šiųmetė vasara buvo sausa, tad ūkininkams nekilo pagundų nupurkšti javų prieš derliaus nuėmimą, kad glifosatas išdžiovintų grūdus ir sunaikintų techniką kemšančias piktžoles. Tačiau grikiai dar nekulti, dar bręsta. O drėgmės jau daug, todėl rizikuojančių imtis glifosato ūkininkų kartais dar pasitaiko“, – paaiškino „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.
Kad pesticidų ar herbicidų likučiais užteršti grūdų produktai nepasiektų vartotojų, „Ekoagros“ specialistai tyrimus atlieka ir gamybos etapuose.
„Tyrimai atliekami pasitelkus specialius metodus, kurie suteikia galimybę patikrinti kone 500 įvairių augalų apsaugos priemonių. Tačiau glifosatas yra dažniausiai pasitaikanti medžiaga, mat ekologiniams ūkiams piktžolių problema yra gana aktuali. Bet ir be jo, dar yra augimo reguliatorių, kitokių augalų apsaugos priemonių, kurioms ekologiniuose ūkiuose ne vieta“, – sakė T.Demikis.
Nepalieka be dėmesio
Taigi, apsaugant vartotojus ekologinė gamyba yra atidžiai kontroliuojama. Produktų gamintojai taip pat imasi tam tikrų veiksmų, kad garantuotų kokybę.
„Ekologinių produktų gamybą esame visai atskyrę nuo įprastinės, todėl nėra galimybių žaliavai susimaišyti. Ji iš ūkininkų superkama atskirai, laikoma tik ekologiniams grūdams skirtose saugyklose, iš jų atskiromis linijomis tiekiama gamybai, atskirai fasuojama“, – paaiškino ekologinių grūdinių produktų gamyklos „Ekofrisa“ kokybės vadovė Laima Petraitienė.
Jos teigimu, nors grūdus perdirbti tiekia tik sertifikuoti ekologiniai ūkiai, apsisaugant nuo galimos klaidos kiekvienos grūdų partijos mėginiai siunčiami atlikti tyrimų į nepriklausomą akredituotą laboratoriją.
Be to, kiekvieno ūkininko ekologiškos žaliavos mėginiai specialiai sandėliuojami tol, kol išparduodami produktai. Tai daryti būtina, kad prireikus tiekėją būtų galima patikrinti.
