Obuolių derlių – į sultis, perteklių – po žeme

Šie metai džiugina itin gausiu obuolių derliumi. Klaipėdos kraštas negali pasididžiuoti dideliais versliniais sodais. Čia žmonės obuolius augina daugiausiai sultims spausti. Miesto ir rajono sodininkus aptarnaujančiose sulčių spaudyklose dabar pats darbymetis.

 Šie metai džiugina itin gausiu obuolių derliumi. <br> 123rf nuotr.
 Šie metai džiugina itin gausiu obuolių derliumi. <br> 123rf nuotr.
 Turguje klaipėdietė Bronė savam sode užaugintus obuolius parduoda po 50 ct už kilogramą. „Keturias obelis turiu, obuolių nėra kur dėti. Sulčių negeriu, uogienių nėra kam valgyti“, – guodėsi moteris.<br> E.Jankausko nuotr.
 Turguje klaipėdietė Bronė savam sode užaugintus obuolius parduoda po 50 ct už kilogramą. „Keturias obelis turiu, obuolių nėra kur dėti. Sulčių negeriu, uogienių nėra kam valgyti“, – guodėsi moteris.<br> E.Jankausko nuotr.
 Sulčių spaudyklos apsirūpinusios modernia įranga, kuri per 10 minučių iš obuolių išspaudžia gardžias sultis.<br> E.Jankausko nuotr.
 Sulčių spaudyklos apsirūpinusios modernia įranga, kuri per 10 minučių iš obuolių išspaudžia gardžias sultis.<br> E.Jankausko nuotr.
 Obuolių gausa šiais metais sulčių spaudyklas privertė dirbti pamainomis.<br> E.Jankausko nuotr.
 Obuolių gausa šiais metais sulčių spaudyklas privertė dirbti pamainomis.<br> E.Jankausko nuotr.
 Ponia Galina iš obuolių spaudžia sultis. Maišo obuolius su svarainiais. „Obuoliai užaugo patys. Man sunkiausias darbas juos surinkti. Visa kita spaudykloje mašinos padaro – aš tik pasiimu maišelius gardžių sulčių„, – sakė Klaipėdos rajono gyventoja, obuolius auginanti „Aisės“ sodų bendrijoje.<br> E.Jankausko nuotr.
 Ponia Galina iš obuolių spaudžia sultis. Maišo obuolius su svarainiais. „Obuoliai užaugo patys. Man sunkiausias darbas juos surinkti. Visa kita spaudykloje mašinos padaro – aš tik pasiimu maišelius gardžių sulčių„, – sakė Klaipėdos rajono gyventoja, obuolius auginanti „Aisės“ sodų bendrijoje.<br> E.Jankausko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Jurga Petronytė („Vakarų ekspresas“)

Sep 27, 2018, 3:06 PM, atnaujinta Sep 27, 2018, 3:21 PM

Doviluose obuolių sultis jau daugelį metų spaudžiantis Zigmas Šiema sakė, kad didžiausias klientų srautas jau praėjo, dabar – ramesnės dienos, bet dar laukia klientų antplūdžio savaitgalį.

Sultys saldesnės

„Šiais metais tikrai labai daug obuolių. Dirbame po 18 valandų per parą. Nesuprantu tik, kodėl žmonės sultims atveža apgedusius, nekokybiškus obuolius. Kur jie gerus vaisius deda? Paskui skundžiasi, kad maišeliai pučiasi. Šiemet daug sulčių iš obuolių išeina. Ir saldžios, matyt, nuo saulės“, – sakė sulčių spaudėjas.

Mums kalbant į spaudyklą atvažiavo Klaipėdos rajono gyventoja Galina. Moteris atvežė bent penkis maišus obuolių.

Obuoliai kieti. Geri. Bus apie 50 litrų sulčių“, – iš akies derlių įvertino Zigmas.

„Mūsų sode obuolių nedaug. Turime keturias obelis, neužderėjo jos šiemet labai gausiai. Pas kaimynus medžių šakos linksta nuo vaisių. Žmonės neturėjo kur dėti – tai užkasė dalį derliaus. Mes tik sultis iš obuolių spaudžiame ir pačius obuolius valgome. Uogienių neverdame, niekas jų nevalgo. Sultis ir patys geriame, ir vaikams duodame. Skanios sultys, gardžiai kvepiančios išeina, kai kartu su obuoliais išspaudžiame svarainių, apelsinų“, – dalijosi patirtimi į spaudyklą atvažiavusi Galina.

Dirba pamainomis

Rimkuose veikiančios sulčių spaudyklos „Savos sultys“ darbuotoja Inesa taip pat tvirtino, jog šie metai – išskirtiniai obuolių derliumi ir klientų gausa.

„Mažiausia šešerius metus tokio didelio darbo krūvio nebuvo. Sulčių spaudykla šį sezoną dirba pamainomis dieną ir naktį. Būna, kad net 150 klientų per dieną aptarnaujame“, – sakė pašnekovė ir tikino, jog sulčių klientams ilgai laukti netenka.

„Jeigu iš karto neišspaudžiame, tai po valandos kitos jau sultys būna gatavos. Operatyvumas priklauso ir nuo obuolių kiekio. Vieni atveža 3 maišus, kiti – 20. Minimalus obuolių kiekis spausti sultims yra 70 kg obuolių, o maksimalaus nėra nustatyto. Iš vieno obuolių maišo „išbėga“ apie 15-20 litrų sulčių“, – pasakojo įmonės „Savos sultys“ darbuotoja.

Inesos teigimu, skaniausios sultys yra iš „Auksio“ rūšies obuolių. Žmonės spaudžia ne vien tik obuolių sultis. „Mėgstamos ir maišytos sultys. Populiariausi obuolių mišiniai su moliūgais, morkomis, vynuogėmis“, – sakė Inesa.

Sulčių išspaudimo kaina priklauso nuo įpakavimo ir svyruoja nuo 2 Eur už 3 litrų pastatomą maišelį iki 2 eurų 70 cnt už 5 litrų dydžio pastatomą maišelį.

Rekordiniai metai

UAB „Sulčių namai“, turinčios sulčių spaudyklas Dituvoje, Rietave ir Vydmantuose, atstovo Karolio Pronckaus, šiuo metu yra kulminacinis sulčių spaudimo momentas ir eilės prie spaudyklos jau mažėja.

„O buvo taip, kad žmonės palieka obuolius, o sultis išspaudžiame tik antrą, kartais net trečią dieną. Nes įranga negali dirbti dieną naktį nesustodama, be to, pagal higieninius reikalavimus turime ją praplauti, išvalyti. Todėl tenka daryti pauzes“, – aiškino sulčių spaudyklos darbuotojas.

K.Pronckaus teigimu, tik 2011 metais buvo toks obuolių derlius kaip šiemet.

„Obuolių kainos dabar yra 3 centai už kilogramą. Smagu, kad obuolių derlius – ne tik gausus, bet ir obuoliai skanūs. Saulė juos pasaldino ir šiemet obuoliai turi daugiau cukraus.

Nustebino ir tai, jog pasikeitė obuolių, iš kurių spaudžiamos sultys, rūšys. Daugelį metų žmonės spaudė sultis iš nerūšinių obuolių. Pagaliau subrendo lietuviškų veislių obelys, brandinančios delikatesinius obuolius. Šiemet gausu geros kokybės 'auksio', 'delikateso', rudeninių 'šempiono'“, – vardino pašnekovas.

Obuolių derlius nuo Dievulio tikriausiai priklauso, gal, kad popiežius į Lietuvą atvažiavo – tai tiek daug obuolių užderėjo“, – nusijuokė pašnekovas ir visai rimtai pridūrė, kad sodininko meilė ir išmanymas taip pat labai svarbus.

„Jeigu nupjaustys šakas – nesulauks obuolių, o jeigu dailiai apkirps taip kaip mes plauku pakerpame – tai ir derlius bus geras. Būna, kad ir visiškai nesusigaudantis žmogus užaugina gerą derlių, bet tai greičiau išimtis nei taisyklė“, – tvirtino K.Prockus.

Žmonės eksperimentuoja

Anot sulčių spaudėjo, šiuo metu žmonės mėgsta eksperimentuoti, spausdami sultis.

„Maišo obuolius su moliūgais, morkomis, burokėliais, saldesnius obuolius – su apelsinais, paprastesnius – su avietėmis, aronijomis, juodaisiais serbentais.

Kadangi uogų derlius yra ankstesnis nei obuolių – tai žmonės jas pirmiausia užšaldo, o paskui, kai sulaukia obuolių, atšildo ir maišo su obuoliais. Su uogomis maišytos sultys būna raudonos spalvos“, – pasakojo tendencijas sulčių spaudyklos atstovas.

Anot pašnekovo, tobulėja ir sulčių išpilstymas, įpakavimas.

„Išspaustas, pasterizuotas sultis pakuojame į maišelius, dėžutes, buteliukus. Paprasčiausių išspaustų ir išpilstytų sulčių, kurias klientas turi pats pasikaitinti, kaina yra 20 centų. Pati moderniausia 5 l pakuotė su kraneliu kainuoja 2,80 Eur. Populiariausias įpakavimas – plastikinis maišelis su kraneliu kainuoja nuo 2,30 iki 2,50 Eur“, – dėstė kainas pašnekovas.

Bendrovė „Sulčių namai“ ne tik spaudžia sultis žmonėms, bet ir jas parduoda.

„Šiais metais prognozuojame, kad sulčių parduosime mažiau, nes daugau žmonių bus apsirūpinę savomis sultimis. Skaudančia širdimi dalį obuolių šiemet laidojame į komposto dėžes, nes nespėjame rinkti. Trūksta darbo jėgos“, – apgailestavo K.Pronckus.

Reikalavimai – minimalūs

Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba yra registravusi 13 sulčių spaudyklų: 2 Klaipėdos mieste, 11 – Klaipėdos rajone. Viena iš jų veikia kaip sulčių spaudykla ir gamybos cechas, kuris teikia sultis rinkai.

Pasak tarnybos viršininko pavaduotojos – valstybinės maisto produktų inspektorės Jūratės Mačiulienės, sulčių spaudyklos priskirtos mažos rizikos įmonėms.

„Jas tikriname kas trejus metus. Spaudykloms taikomi minimalūs higienos reikalavimai. Vertiname, ar teritorija sutvarkyta, ar obuoliai, skirti sultims spausti, laikomi tinkamoje taroje, ar patalpos – tvarkingos, apsaugotos nuo graužikų ir vabzdžių, ar sulčių spaudimui naudojami įrengimai yra tvarkingi, pagaminti iš tinkamų medžiagų. Dauguma sulčių spaudyklų vietoje žaliavą plauna, smulkina, spaudžia sultis, pasterizuoja ir išpilsto į vienkartinę tarą.

Dauguma spaudyklų – moderniai įrengtos, įsigijusios naujausius įrengimus. Daugumia šiuo metu veikiančių sulčių spaudyklų savo veiklą pradėjo 2012–2013 metais. Praėjusiais metais įregistravome tik vieną naują sulčių spaudyklą.

Obuolių daug, bet maži

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas dr. Darius Kviklys paaiškino, kad gausų obuolių derlių šiais metais lėmė gamtinės sąlygos.

„Praėjusiais metais obuolių derlių šiek tiek pristabdė šalnos, todėl obelys pasiruošė gerai derėti ateinančiais metais ir sukrovė ypač daug žiedinių pumpurų. Pavasaris jiems buvo labai palankus, nes nebuvo šalnų, todėl užsimezgė daug obuolių. Sausa vasara šiek tiek paveikė vasarinių ir ankstyvųjų rudeninių obuolių dydį – jie užaugo mažesni. O rudeniniai obuoliai, kurie jau gavo lietaus, pasieks savo dydį. Viską sudėjus, bus didelis obuolių skaičius, tačiau derlius ne tiek daug didesnis nei kitais metais. Versliniuose soduose šiais metais planuojama priskinti apie 55 tūkst. tonų obuolių“, – prognozavo dr. D.Kviklys.

Šis obuolių derlius skaičiuojamas maždaug 2 tūkst. hektarų plotą užimančiuose versliniuose soduose. Pasak pašnekovo, verslinių vaisių sodų daugiausiai yra Biržų, Panevėžio, Anykščių rajonuose. Pajūris, anot D.Kviklio, obuolių sodų nėra turtingas.

„Anksčiau dar Kretingos rajone buvo didelis sodininkystės ūkis, tačiau neatlaikė privatizacijos. Dabar didesnis yra tik Gailių ūkis Plungės, Telšių r. Iš viso šalyje deklaruojama, jog sodai užima 4,7 tūkst. hektaro, bet tarp jų daug senų sodų, kurių derlius į prekybą nepatenka, nebent sultims naudojamas“, – sakė Lietuvos sodų žinovas.

Kas trečias obuolys – lenkiškas

Pašnekovo teigimu, beveik visi Lietuvoje užauginti obuoliai patenka į Lietuvos rinką, tik nedidelė dalis eksportuojama į Latviją bei Estiją.

„Deja, Lietuvoje užauginamas obuolių derlius patenkina vos 30-40 proc. šalies rinkos poreikio. 60-70 proc. Lietuvoje parduodamų obuolių atvežami iš užsienio, daugiausiai iš Lenkijos.

Tik pernai mažiau obuolių buvo iš Lenkijos, nes kaimynų derlius stipriai nukentėjo. Praėjusiais metais lenkai nesurinko net 3 mln. tonų obuolių. Šiemet gi planuoja priskinti apie 4,5 mln. tonų obuolių. Lenkiški obuoliai konkuruoja su vietiniais vaisiais ne tik Lietuvoje. Visoje Europoje kas trečias obuolys yra lenkiškas“, – teigė dr. D.Kviklys.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.