Nors dalį visų draudiminių įvykių sudaro atsitikimai eksploatuojant techniką darbo metu, tačiau ekspertams didesnį rūpestį kelia padažnėję tyčiniai ūkininkų turto niokojimo atvejai.
Viena Lietuvos draudimo bendrovė per praėjusius metus užfiksavo 64 proc. daugiau piktybiškų kenkimo prieš ūkininkų turtą atvejų nei 2018 metais. Vidutinė tokio įvykio žala siekė 2,8 tūkst. eurų, o didžiausias tokių įvykių skaičiaus augimas buvo Šiaulių ir Panevėžio apskrityse.
Niokojami traktoriai ir kombainai
„Situacijos, kai žemės ūkio technika sugadinama netyčia – dirbant laukuose ar patekus į eismo įvykį – nestebina. Be to, prevencinės priemonės, išskyrus maksimalų atidumą eksploatuojant techniką ir išvažiavus ja į kelius, čia nelabai ir galioja. Tačiau susirūpinimą kelia padažnėję atvejai, kai žemės ūkio įranga piktadarių yra gadinami tyčia, ne jos eksploatavimo metu“, – sako draudimo ekspertas Andrius Žiukelis.
Pasak jo, dažniausiai yra niokojami traktoriai, kombainai, kita brangi technika.
Fiksuojami įvykiai rodo, kad svarbiausias piktadarių tikslas – ne pakenkti transporto priemonės ar kitos įrangos estetinei išvaizdai, o ją sugadinti, kad nebūtų galima eksploatuoti darbe. Į degalų baką ar tepimo sistemą variklyje pripilama kenksmingų medžiagų, supjaustomos padangos, užfiksuota net padegimo atvejų.
„Kai kuriais atvejais nuo nusikaltimų neišgelbėjo net prevencinės priemonės – vaizdo kameros, apsaugos sistemos, aptvarai, sarginiai šunys“, – pastebi A.Žiukelis.
Pasitaiko ir detalių vagysčių
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį ir į dažnas žemės ūkio technikos detalių vagystes.
„Vagys nusitaiko ne į pačią techniką, nes kombainas ar traktorius – ne automobilis, su juo taip lengvai nepabėgsi. Vagiamos atskiros brangios dalys, visų pirma akumuliatoriai, taip pat degalai. Bandant išlupti atskiras detales dažnai apgadinama ir kita technikos dalis, todėl net ir po nesėkmingos vagystės nuostolių neišvengiama“, – sako specialistas.
Daugiausia žalos atneša elektroninių valdymo blokų, GPS ir kitų brangių sistemų vagystės. „Nors šios sistemos naudingos konkretiems ūkiams ir jų praradimas sutrikdo ūkininkų darbą, tačiau tokių vogtų sistemų realizacija, naudojimas savoms reikmėms sunkiai įmanomas“, – tikina A.Žiukelis.
Svarbu ne tik drausti, bet ir saugiai eksploatuoti
Draudikai pastebi, kad vidutinis žalos dydis už žemdirbių turto sugadinimo atvejus yra net keliskart didesnis nei prieš dešimtmetį.
Tai susiję su žemės ūkio technikos parko atnaujinimu, intensyviai vykdomu Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis – gadinama technika yra naujesnė ir brangesnė, tad natūralu, kad jos remontas kainuoja daugiau.
Pasak A.Žiukelio, už ES lėšas įsigyjamą naują techniką pagal paramos taisykles privaloma apdrausti, tačiau pasibaigus privalomam periodui, daug žemdirbių vengia tęsti draudimą.
„Draudimas palengvina finansinę situaciją, nes nelaimės atveju atlygina nuostolius. Kita vertus, sėjos periodu sugadinta technika reiškia ne tik tiesiogines išlaidas – patiriama daug rūpesčių dėl vėluojančių darbų. Tad turimą techniką reikia ne tik drausti, bet ir saugiai eksploatuoti, tinkamai prižiūrėti, pasirūpinti ir nenaudojamos įrangos saugumu“, – pataria draudimo ekspertas.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika rodo, kad žemės ūkio technikos skaičius šalyje kasmet auga.
2020 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje registruota 297,7 tūkst. traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų. Per metus jų skaičius padidėjo 2 proc., o per penkerius metus – net 15 procentų.
