Aukštaitijos ūkininkas: išmokos padės, bet visų problemų neišspręs

Europos Komisijai nusprendus padidinti tiesiogines išmokas Baltijos šalių ūkininkams, pastarieji žinią sutinka džiugiai, bet papildomi 23 eurai už hektarą visų žemės ūkio problemų neišspręs.

Europos Komisijai nusprendus padidinti tiesiogines išmokas Baltijos šalių ūkininkams, pastarieji žinią sutinka džiugiai, bet papildomi 23 eurai už hektarą visų žemės ūkio problemų neišspręs.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Europos Komisijai nusprendus padidinti tiesiogines išmokas Baltijos šalių ūkininkams, pastarieji žinią sutinka džiugiai, bet papildomi 23 eurai už hektarą visų žemės ūkio problemų neišspręs.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Norėtųsi, kad išmokos būtų 30 ar 50 eurų didesnės, bet reikia dėkoti, kad buvo iškovota nors tiek. Ši pinigų suma bus tikrai naudinga, nes daugeliui ūkininkų padeda išgyventi ir toliau ūkininkauti. Jeigu nebus išmokų ir ateis prastas derlius, daliai smulkių ir vidutinio dydžio ūkių nebus šansų išgyventi“, – pasakoja Aukštaitijoje mišrų ūkį turintis Valdemaras Raščiauskas.
„Norėtųsi, kad išmokos būtų 30 ar 50 eurų didesnės, bet reikia dėkoti, kad buvo iškovota nors tiek. Ši pinigų suma bus tikrai naudinga, nes daugeliui ūkininkų padeda išgyventi ir toliau ūkininkauti. Jeigu nebus išmokų ir ateis prastas derlius, daliai smulkių ir vidutinio dydžio ūkių nebus šansų išgyventi“, – pasakoja Aukštaitijoje mišrų ūkį turintis Valdemaras Raščiauskas.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2020-07-22 17:22, atnaujinta 2020-07-22 17:26

„Norėtųsi, kad išmokos būtų 30 ar 50 eurų didesnės, bet reikia dėkoti, kad buvo iškovota nors tiek. Ši pinigų suma bus tikrai naudinga, nes daugeliui ūkininkų padeda išgyventi ir toliau ūkininkauti. Jeigu nebus išmokų ir ateis prastas derlius, daliai smulkių ir vidutinio dydžio ūkių nebus šansų išgyventi“, – pasakoja Aukštaitijoje mišrų ūkį turintis Valdemaras Raščiauskas.

Tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams ateinančiame finansiniame laikotarpyje augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais. Tuo tarpu bendra europinė parama Lietuvai iš naujos finansinės perspektyvos bus 1,7 mlrd. eurų didesnė nei 2014–2020 metų biudžete ir sieks 14,5 mlrd. eurų.

Šiųmetis derlius ir pokyčiai

Pasak V.Raščiausko, šie ir kiti metai parodys, kuriuo keliu kelerius sudėtingus metus išgyvenę ūkininkai pasirinks eiti.

Šįmet javų augintojai tikėjosi gausesnio derliaus, kuris pagerintų ūkininkų finansinę situaciją. Tačiau iškritęs gausus kritulių kiekis išguldė dalį javų ir tai ne tik sumažina jų kokybę, bet ir reikalauja didesnių investicijų nukūlimui.

„Pastaruosius kelerius metus žemės ūkyje buvo tikrai daug problemų ir žmonės tikėjosi, kad šiemet tikrai pavyks gauti didesnį derlių iš hektaro, bet lietūs ir škvalai išguldė nemažai pasėlių. Dabartinė situacija ūkininkus priverčia galvoti apie papildomos technikos įsigijimą, siekiant išgelbėti išguldytus javus. Man pačiam teko skubiai įsigyti dar vieną kombainą, nors to pavasarį neplanavau“, – pasakoja ūkininkas V.Raščiauskas.

Be to, drėgnus javus sunkiau nuimti, o dar reikės papildomai džiovinti ir valyti, todėl ūkininkai patirs didesnius kaštus, bet derliaus kokybė bus žemesnė.

Ūkininkams paskolas teikiančios finansavimo platformos vadovas Laimonas Noreika pastebi, kad daug ūkininkų suskubo įsigyti naujos arba naudotos technikos. Pasak jo, dėl išgulusių javų daliai ūkininkų greitai prireikė finansinės pagalbos įsigyjant juos nukulti reikalingą techniką.

„Daliai mums skambinančių ūkininkų svarbiausias klausimas, kaip greitai per galima pasiskolinti. Dažnai jiems reikia paskolos keliems mėnesiams arba iki kitų metų derliaus pabaigos, kad lėšas galėtų grąžinti pardavę derlių palankiausiu jiems metu“, – pasakoja L.Noreika.

Pasak jo, smulkiesiems ūkininkams ypač reikalingas lankstus finansų įstaigų požiūris ir kompromiso paieškos. Tai padeda jiems išsilaikyti ir atsinaujinti savo technikos parkus, kad pasiektų didesnį našumą.

Galvijų augintojų situacija

Kalbant apie galvijų augintojus, jų padėtis šiuo metu yra labai įvairi: nuo itin blogos iki puikios. Pasak V.Raščiausko, pieninių karvių augintojai priversti stambinti savo ūkius, kad padengtų veiklos kaštus.

Šiais metais jau kalbama, kad ir 100 karvių turintiems ūkiams reikia gerai pagalvoti, kaip išgyventi. Dėl to naujų pieninių karvių augintojų Lietuvoje randasi vis mažiau.

Mėsinių galvijų augintojų situacija priklauso nuo supirkėjų siūlomos kainos ir tarptautinės prekybos.

V.Raščiausko teigimu, geriau sekasi veislinių galvijų augintojams, šeimos bei ekologinių ūkių savininkams.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.