Šie protestai prasidėjo ketvirtadienį, kai buvo paviešinta apie 15-metės romų mergaitės Leonardos Dibrani deportavimo bei 19-mečio armėno Chačiko Kačatriano išsiuntimo į Armėniją šeštadienį.
Stiprėjant visuomenės pasipiktinimui, šaltinis prezidento Francois Hollande'o vyriausybėje pranešė, kad savaitgalį bus oficialus pareiškimas apie L.Dibrani ir jos išsiuntimo procesą.
Socialistų vyriausybė neatmeta galimybės keisti politiką, kad dabar moksleivių sąrašuose esantys asmenys nebūtų siunčiami iš Prancūzijos.
Didele dalimi piktinamasi dėl to, kaip L.Dibrani buvo priversta išlipti iš ekskursijon parengto autobuso, kuris jau buvo pilnas jos klasės draugų, ir deportuota su savo artimaisiais į Kosovą.
Protestai Paryžiaus regione vyksta mažiausiai 23 mokyklose; daugelis klasių tuščios, prie kai kurių mokyklų užtvertas įėjimas.
Studentų sąjungos FIDL (Nepriklausomų ir demokratiškų licėjų federacijos) atstovas Stevenas Nassiri nurodė, kad protestai vyksta maždaug 50 Prancūzijos mokyklų.
Reikalaujama kad L.Dibrani ir Ch.Kačatrianui būtų leista grįžti į Prancūziją ir tęsti mokslus.
Prie Karolio Didžiojo licėjaus Paryžiaus Marė kvartale įėjimas užgriozdintas šiukšlių konteinerių krūva, virš kurios iškeltas solidarumo su deportuotaisiais plakatas: „Charlemagne solidaire! Khatchik-Leonarda, pas d'oubli“.
„Tie moksleiviai tokie pat kaip mes. Jiems būtina reikia leisti grįžti į Prancūziją, – sakė viena protestavusiųjų Heloise Hakimi – Mes steigiame judėjimą, kuris auga Prancūzijoje, reikalauti jų sugrąžinimo“.
Švietimo ministras Vincent'as Peillon ragino moksleivius grįžti į klases ir netrukdyti kitiems lankyti mokyklas.
Vėliau penktadienį vyko eitynės, kuriose dalyvavo ir kairiųjų partijų politikai.
Kai kurie protestuotojai reikalavo ir vidaus reikalų ministro Manuelio Vallso atsistatydinimo, nes jis gynė deportavimo politiką ir praėjusį mėnesį supykdė romus, pasakęs, kad jie nesugeba integruotis Prancūzijos visuomenėje.
