Latvijoje prorusiška vadinama partija „Santarvės centras” – savotiškas paradoksas: prieš trejus metus ši politinė jėga laimėjo parlamento rinkimus, tačiau liko opozicijoje, mat likusios „latviškos” partijos susivienijo dėl vienintelio tikslo – neprileisti rusų prie valdžios, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
Bet neįėję pro duris „santarvininkai” visiškai teisėtai įlipo per langą – vasaros pradžioje Rygoje miesto mero ir partijos lyderio N.Ušakovo vedama partija susižėrė daugumą.
Šįkart jiems niekas nesutrukdė vadovauti Rygai. Pavyko ir sudaryti koaliciją gavus ne tik etninių rusų, bet ir „už tuos rusus” šiaip jau nebalsuojančių latvių balsus.
„Taip, iš tų, kurie balsavo už mus, – 65 proc. rusakalbiai”, – rusakalbiams atstovaujančios partijos įvaizdžio nė kiek nemėgina slėpti N.Ušakovas.
Tačiau šis 37 metų politikas „Lietuvos rytui” skuba pabrėžti, kad likę 35 proc. balsavusiųjų buvo latviai, o tai esą artima etniniam pasiskirstymui Rygoje – apie 42 proc. kalba latviškai, likę – rusiškai.
Bet ne kalba ar tautybė, pasak N.Ušakovo, svarbiausia.
Jis pats, be gimtosios rusų, laisvai kalba dar keliomis kalbomis. Mandagiai pasiteirauja, kuria kalba kalbėsimės. Angliškai, latviškai?
Jokių problemų, jokio išankstinio nusistatymo.
Nors Rygoje tiek iš latvių, tiek iš rusakalbių teko išgirsti daug išankstinio nusistatymo: jis – ir puikus miesto vadybininkas, gabus ūkvedys, pritraukiantis į Rygą turistų, investicijų, ir „Kremliaus projektas”.
Ką reiškia latviams rusakalbis meras ir ar visos kalbos apie jį nėra pramanytos?
Nori būti visų meras
Prieš 4 metus N.Ušakovas pirmąkart buvo išrinktas vadovauti Latvijos sostinei ir tapo vienu jauniausių šalies merų.
Dabar jis atnaujintame, kone blizgančiame Rygos merijos pastate jaučiasi lyg namuose – kalba ramiai, tvirtai ir greitai. Nepajusi jokios arogancijos, nebent švelniai juntamą savigyrą.
Jeigu nežinotum, kad kalbi su N.Ušakovu – žmogumi, kurį dalis latvių vadina Trojos arkliu, kurio tikslas – grąžinti Rygą ir visą Latviją į Rusijos įtakos sferą, pamanytum, jog priešais – dalykiškai nusiteikęs jaunas verslininkas.
Žinoma, tai kartu yra kruopščiai puoselėjamas įvaizdis, kuriuo garsėja Rygos meras – profesionalus politikas, galintis valandų valandas kalbėti apie socialinius projektus, rūpinimąsi rygiečiais ir užliūliuoti pašnekovus.
Bet štai suskamba telefonas, N.Ušakovas atsiprašo – reikia duoti interviu radijo laidai. Ir tonas kiek pasikeičia: N.Ušakovas negailestingai mala savo kritikus iš latviškos „Vienybės” partijos.
Aršesniems kritikams meras negaili dar aštresnių žodžių – siūlo pasitikrinti psichikos sveikatą arba vadina vandalais.
Baigęs interviu su radijo laidos vedėju, jis vėl ramus, lyg du N.Ušakovo katinai, ramiai snaudžiantys mero priimamajame.
Muris įsitaisęs guolyje, o Kuzia užėmęs sofą – tingiai pabunda tik nusiprausti arba nužvelgti lankytojus. Pirmasis katinas, kaip sako pats meras, – latvis, o Kuzia – rusas, tarsi tai pabrėžtų, jog N.Ušakovas – visų rygiečių, ne tik rusakalbių meras.
Kuria supermeno įvaizdį
Abu katinai, kadaise paimti iš prieglaudos ir priglausti merijoje, jaučiasi ne mažesni šeimininkai nei pats N.Ušakovas – ne vieną apdovanojimą susižėrusiems murkliams leidžiama dalyvauti posėdžiuose, vaikščioti ant stalų ir taip švelninti N.Ušakovo – energingojo mero įvaizdį.
O jeigu įvaizdis yra viskas, tai N.Ušakovo yra visur – ir spaudoje, ir televizijoje, ir internete, ir socialiniuose tinkluose.
Kai kas mano, kad energingasis ir idėjų pilnas Vilniaus meras Artūras Zuokas yra nepralenkiamas įvaizdžio formavimo srityje, tačiau N.Ušakovas viską daro su dvigubu užsidegimu.
Rūpestingas politikas, sportiškas, intelektualus. Griežtas, valdingas – tokį įvaizdį sušvelnina katinai, taigi – dar ir gyvūnų mylėtojas.
Tad nenuostabu, kad Kuzia ir Muris turi savo paskyras „Twitter” tinkle, kur skelbiamos naujienos apie jų tingias dienas.
O meras nepraleidžia progos nusifotografuoti ir su kitais gyvūnais – jei tik bus kameros, ten bus ir N.Ušakovas. Jis pozuos su šunimis, ožkomis, sykį yra nusifotografavęs net su bebru.
Reikia perkirpti juostą? N.Ušakovas jų yra perkirpęs šimtus, ir dar negana.
Ryga įsigijo naują sniegą tirpdančią mašiną? N.Ušakovas būtinai pirmasis sės prie vairo.
„Santarvės centro” vakarėlyje jis pasirodys apsirengęs sportiniais drabužiais – arčiau paprasto žmogaus, o Kovo 8-ąją Rygos miesto tarybos moterims išdalins tūkstančius rožių.
Ir žinoma, jei kils kokių nors problemų, N.Ušakovas jomis rūpinsis asmeniškai, prieš tai nepamiršęs įspėti žiniasklaidos.
Pavyzdžiui, štai bėda – darbininkai išliejo prastos kokybės asfaltą vienoje gatvėje. Į tokią žinutę „Twitter” meras-supermenas reaguoja tvirtai: „Imsiuosi šio reikalo asmeniškai.”
Ar tik tokios manieros nebus kur nors matytos? Žinoma, į rytus nuo Latvijos taip elgtis įprasta, tad nenuostabu, jog N.Ušakovą jo kritikai dėl tokio aktyvumo kartais pašiepia ir vadina mažuoju Putinu.
Kalbama, kad merą konsultuoja įvaizdžio specialistai iš Maskvos. N.Ušakovas tai, beje, neigia ir sako, kad rusų ryšių su visuomene specialistai apie Rygą nieko neišmano.
Pervertino savo jėgas
Bet įvaizdis ir energija turi savo kainą. Prieš dvejus metus Ryga galėjo prarasti merą. Saulėtą gegužės dieną N.Ušakovas bėgo Rygos maratone.
Likus keliems šimtams metrų iki finišo vyras susmuko.
Staigiai pakilus temperatūrai ir plaučiams pritrūkus deguonies N.Ušakovas be sąmonės buvo nugabentas į ligoninę Rygoje, o vėliau nuskraidintas į vieną Vokietijos kliniką. Ten jam buvo dirbtinai sukelta koma – tokios būklės meras išgulėjo dvi savaites.
Bet, kaip Rygoje mėgsta sakyti rusakalbiai, „rusai nepasiduoda”. N.Ušakovas ne tik atsistojo ant kojų, bet ir tapo dar energingesnis. Tiesa, bėgti maratono po patirtos komos pražilęs ir 10 kilogramų svorio netekęs jaunas vyras daugiau neplanuoja.
„Tai buvo mano kaltė – pervertinau savo fizines jėgas, – pripažįsta N.Ušakovas, bet tuojau pat šyptelėjęs pabrėžia: – Jei ir dalyvausiu maratone, nebent kaip medalių dalintojas.”
Rūpi etninė kilmė
Ir toks vaidmuo nė kiek nestebintų rygiečių. Buvęs žurnalistas tapo ne šiaip populiariausiu miesto politiku, bet ir realiai vienijančiu veiksniu Rygoje.
Beje, rusakalbių šeimoje gimęs N.Ušakovas iš pradžių galvojo apie tarnybą armijoje, vėliau apsigalvojo, studijavo ekonomiką, tapo televizijos žurnalistu.
Pamiršti savo šaknis – tai išsižadėti savo rinkėjų, tad paklaustas apie rusakalbių teises N.Ušakovas gali kalbėti daug.
Pats buvęs nepilietis – taip dažniausiai vadinami rusakalbiai, po nepriklausomybės atgavimo negavę Latvijos pilietybės, N.Ušakovas buvo natūralizuotas sulaukęs 23-ejų. Savo biografijoje šį faktą jis mėgsta pabrėžti.
„Mano tėvas buvo nepilietis, motina vis dar neturi Latvijos pilietybės, tad ši problema man labai asmeniška”, – apie save rašė N.Ušakovas.
Ir nenuostabu, kad N.Ušakovą itin aktyviai palaiko būtent rusakalbiai. Atlikome nedidelį tyrimą: gatvėje apklausėme dešimtis žmonių. Kalbinti rusakalbiai, nebūtinai vyresnio amžiaus, kurie prisipažino balsavę už N.Ušakovą, tikina taip darę dėl jo tautybės.
„Na, jis tiesiog savas vaikinas”, – teigė kiek pagalvojęs pusamžis vyras, prisistatęs Igorio vardu.
Tiesa, rasti balsavusių latvių, ypač jaunų, nelengva. Bet nė vienas kalbintas sakė nebalsavęs už rusakalbį merą ir jo partiją.
Suprantama, Rygoje, kur didelė gyventojų dalis yra rusakalbiai, antrąją kadenciją mero poste dirbantis N.Ušakovas negali pamiršti savo tautiečių problemų.
Svarbu spręsti problemas
Šie ketveri metai, anot Rygos mero, buvo labai sunkūs, mat užklupusi 2008-ųjų krizė skaudžiai smogė miestui – jis neteko apie 100 mln. eurų pajamų.
Tad N.Ušakovas teigia, jog buvo labai svarbu susitarti dėl prioritetų – kokias nuolaidas ir kam taikyti viešajame transporte, kokias naikinti, kurias mokyklas palikti, o kurias uždaryti.
„Tai išties istorinis momentas – pirmą kartą nuo 1991-ųjų balsavimas vyko ne etniniu pagrindu. Kol nacionalistinės partijos kalbėjo apie etninius latvių ir rusų skirtumus, mes susėdome su kitomis politinėmis jėgomis, sutarėme, kad dirbsime kaip viena komanda, be jokių partinių linijų, kvotų, ir ėmėme spręsti problemas, kurių, beje, niekas nesprendė nuo pat nepriklausomybės atgavimo”, – tikina N.Ušakovas.
Tiesa, jo kritikai, pavyzdžiui, buvęs Latvijos prezidentas, Reformų partijos narys Valdis Zatleras, įsitikinę, kad N.Ušakovas miestą valdo dėl vienintelės priežasties – jam pavyko suvilioti gardžiu valdžios pyragu koalicijos partnerę „Garbė tarnauti Rygai”.
Ši nedidelė politinė jėga – viskas, kas liko iš kadaise įtakingo oligarcho Ainaro Šleserio Pirmosios partijos – tapo juoduoju arkliuku. Tačiau savo koziriu N.Ušakovas laiko nuveiktus darbus.
Meras laimėjimus, žinoma, vardija itin noriai: „Santarvės centras” esą ne šiaip žada, bet ir vykdo pažadus, ši partija atsakinga už lengvatų išsaugojimą ir išplėtimą Rygos pensininkams, studentams, jo rūpesčiu pirmą kartą esą imta reklamuoti miestą užsienyje, patrigubėjo turistų skaičius, ypač iš Rusijos, užtikrinta, kad mieste tvarką palaikytų municipalinė policija – valstybinė esą neturi pinigų.
O toks dalykinis požiūris esą nustūmė į antrąjį planą kalbas, ar jo partija rusiška, ar latviška.
Anot N.Ušakovo, unikalu, kad latviai ir rusai sugebėjo ne tiktai sutarti, dirbti kartu, bet ir tai, jog rusakalbių valdoma miesto valdžia apmoka nemokamus latvių kalbos kursus.
Rusija – tai naujos galimybės
Tad iš kur tos kalbos apie prorusišką politiką? Juk ne paslaptis, jog N.Ušakovas dažnai važinėja į Maskvą, bendrauja su Rusijos politiniu ir ekonominiu elitu.
Prieš kelerius metus buvo paskelbta apie N.Ušakovo susirašinėjimą su Aleksandru Hapilovu – Rusijos ambasados darbuotoju, įtartu šnipinėjimu.
O „Santarvės centras” neslepia palaikantis glaudžius ryšius su „Vieningąja Rusija”.
„O su kuo dar? Juk Rusijoje nėra alternatyvos, – atrėžia N.Ušakovas ir vardija bendravimo su Rusija privalumus. – Žiūrėkite, Latvija nuo 2004 metų priklauso ES ir čia mes niekuo daugiau padėti negalime. Visi naudojasi lygiomis teisėmis, kas turi talento, uždirba pinigų.
O štai su Rusija labai svarbus politinis fonas. Štai jūsų pieno neįleidžia, o ir mūsų santykiai su Kremliumi kinta – tai labai blogi, tai geresni.
Ir mano užduotis yra reklamuoti Rygą, kurti palankų politinį klimatą, juk čia važiuoja rusų turistai, plaukia rusų verslo pinigai – tai naudinga miestui.”
Buvo galima tikėtis tokio atsakymo. O vis dėlto koks gi N.Ušakovo požiūris į Rusiją – šalį, kuri, švelniai tariant, nėra draugiška Latvijai ir kitoms Baltijos šalims? Ką N.Ušakovas mano apie Kremliaus politiką, dėl kurios Baltijos šalys kartu su Gruzija ir JAV apklausose pastaraisiais metais įvardijamos kaip priešai?
„Kremliaus politiką galima vertinti įvairiai, bet pažiūrėkime iš kitos pusės – ar jums, lietuviams, ir kitoms Baltijos šalims (beje, N.Ušakovas, skirtingai nei dauguma rusakalbių, pabrėžtinai sako „Baltijos šalys”, o ne „Pribaltika”. – Red.), būtų naudingiau, jei Rusijoje valdytų komunistai ar nacionalistai?
Ta Rusijos valdžia, kuri yra, geriausia iš to, kas yra.
Na, nėra kitos išeities, išskyrus bendravimą su tuo, kas yra Kremliuje”, – sako N.Ušakovas.
O Rusijos demokratija, kuri 1991-aisiais palaikė Baltijos šalių nepriklausomybę, – kur ji, mirė? Atsargiai pabrėžęs, kad jis nėra politologas ar Rusijos politikos žinovas, Rygos meras sako esąs pragmatiškas žmogus.
„Štai jūsų jogurto neįsileidžia, o mums tai naudinga – draugystė kaip draugystė, o konkurencija irgi sveika”, – šypsosi meras.
Permainų Rusijoje jis neteisia ir fantazuoti nelinkęs, tiesa, dėl sudėtingų šalių santykių įžvelgia kaltės iš abiejų pusių. Tad dėl ko kalta Rusija?
„Susilaikysiu nuo vertinimų procentais, kuri pusė kaltesnė.
Bet ką aš matau – yra begalė kai kurių politikų kurstomų stereotipų ir jie naudojami vidaus politikoje. Visuomet parankiau kalbėti apie blogus lietuvius, latvius ar rusus nei apie ekonomiką”, – sako N.Ušakovas.
Ar rusakalbiai – lojalūs?
Taigi Kremliaus jis neliaupsina, net pripažįsta, kad kaltų yra abiejose pusėse. Tad iš kur tas kai kurių latvių dvejojimas dėl rusakalbio politiko? Žinoma, lojalumas. Tas žodis dažnai iškyla, kai kalbi su etniniais latviais. Nepasitiki rusų politikais, ir tiek.
„Vertinti reikia pagal darbus. Dešinioji į nacionalizmą orientuota politika Latvijai pridarė daug daugiau žalos nei pats nelojaliausias pilietis. Kiek žmonių emigravo? Juk Kremlius jų neišvijo. Rygoje iš kadaise milijono liko 650 tūkst. gyventojų.
Žmogus visada naudosis informacijos šaltiniais, kurie pateikiami jo gimtąja kalba.
Ir čia nematau jokių problemų, jokių sąsajų su lojalumu”, – tikina N.Ušakovas.
Anot mero, jei dabar būtų 1991ieji, jo nuomone, rusakalbių Latvijos gyventojų dauguma tikrai balsuotų už nepriklausomybę.
„Nemeilė kitiems politikams, ministrams neturi nieko bendra su lojalumu – juk aš irgi nemėgstu daugumos Saeimos narių, ir kas?” – retoriškai klausia N.Ušakovas.
Pats latviškai puikiai kalbantis meras pripažįsta, kad rusakalbiams latvių kalba yra būtina. Tad kodėl latviškai dalis rusakalbių taip ir neišmoko arba užsispyrę nekalba?
„Jaunoji karta latviškai kalba labai gerai, ir tai yra geras procesas, išskyrus tamsiąją pusę, – rusakalbių mokyklų moksleiviai, be rusų, mokosi latvių ir anglų kalbų, o latviškose mokyklose rusiškai jau nebemoka, tad vėliau renkantis darbą tai gali būti ir problema.
Vyresnioji karta ne tokia imli – gali būti daug priežasčių. Taip, praėjo jau 20 metų, bet per tą laiką jai labiau rūpėjo, kaip pragyventi, o ne kaip kalbos mokytis, juolab kad Rygoje, jei atvirai, buitiniu lygmeniu dėl rusų kalbos nėra problemų – dauguma kalba”, – pripažįsta N.Ušakovas.
Istorijos neperrašinėja
Tad kam reikėjo referendumo dėl rusų kalbos – kaip antrosios valstybinės – įteisinimo?
Anot N.Ušakovo, tai buvo savotiškas kerštas už 2009 metų rinkimus, kai daugumą surinkusio „Santarvės centro” susitarusios „latviškos” partijos neprileido prie valdžios.
„Rinkėjai tiesiog įsižeidė. 31 mandatas iš 100 ir neprileidžia prie valdžios.
Taip, žinojau, kuo baigsis referendumas, bet negalėjau sau leisti nepalaikyti savo žmonių.
Aš nė kiek neabejoju, kad oficiali kalba Latvijoje turi būti latvių, bet kartais politikai turi būti su tais, kurie tave palaiko”, – apie spaudimą prisipažino N.Ušakovas.
Panašiai jis yra linkęs vertinti ir aistras dėl istorijos, sovietinių reliktų. Antai Rygoje pastaruoju metu verda aistros, ar verta miestui pasielgti, kaip 2007 m. nuspręsta Taline, – iškeldinti sovietų karius „išvaduotojus” simbolizuojantį paminklą.
Kai kurie dešiniųjų pažiūrų politikai viešai pareiškė: paminklą būtina nugriauti ir išgabenti į kapines.
N.Ušakovas tokiai idėjai ne šiaip pasipriešino – pernelyg nesirinkdamas žodžių paminklo griovimo šalininkus išvadino ne pačiais mandagiausiais žodžiais.
Ir nė kiek nerizikavo, mat, anot politiko, tokiai idėjai nepritaria ir dauguma rygiečių. Jo manymu, šis paminklas simbolizuoja tik pergalę prieš nacizmą. Ir nieko daugiau.
„Kas būtų, jei šis paminklas būtų nugriautas? Kokios riaušės kiltų – net nedrįstu prognozuoti.
Tie, kurie siūlo nugriauti, yra apie atsakomybę negalvojantys ekstremistai”, – sako politikas.
Mėginu paskutinį sykį išprovokuoti, išsiaiškinti, koks šio žmogaus požiūris į istoriją.
Juk rusų politikai dažnai linkę iškraipyti istorinius faktus, neigti sovietinę okupaciją.
O tokie „išvaduotojų” paminklai daugeliui latvių simbolizuoja būtent okupantus. Bet N.Ušakovas ramus.
„Aš labai gerai suprantu tuos žmones, pats dažnai dėl vienokių ar kitokių priežasčių bendrauju su nacionalistais, veteranais ir netgi legionieriais. Ir jie nenori painioti politikos.
Tai, kas nutiko po karo – deportacijos, Stalino režimas, okupacija – visa tai neturi nieko bendra su tais žmonėmis, kad ir koks būtų jų požiūris.
Jie man sako: "mes nenorime to paminklo matyti, bet ir nesiūlome jo nugriauti”", – kiek netikėtai švelnų, tariamai prokremliško politiko įvaizdį griaunantį požiūrį „Lietuvos rytui” išsako N.Ušakovas.
7 valanda vakaro – Rygos merija apytuštė, gali net išgirsti, kaip nuo sofos liuoksi išalkę katinai.
Mero laukia dar bent vienas dalykinis susitikimas. N.Ušakovo kritikai neabejotinai įtars, kad tai bus dar vienas sąmokslininko-Kremliaus agento susitikimas su jo šeimininkais iš Maskvos. Bet atrodo, kad tokių įtarimų poveikis vis menkesnis, mat N.Ušakovas yra toks politikas, prie kurio nelimpa jokie skandalai. Bent jau kol kas.
