Senąjį žemyną pirmiausia supurtė Prancūzijos kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas (FN) ir Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) – euroskeptikų proveržis abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse buvo ypač įspūdingas.
Prancūzijoje FN laimėjo daugiau negu ketvirtadalį balsų, o UKIP, nusistačiusi prieš Europos Sąjungą, nugalėjo Jungtinėje Karalystėje, rašo „Lietuvos rytas“.
Šios ir kitos euroskeptiškos politinės jėgos 751 vietą turinčioje Bendrijos asamblėjoje turėtų gauti apie 140 mandatų.
Toks skaičius didelis, bet vis tiek nesudaro nė penktadalio.
Todėl apžvalgininkai skuba pabrėžti, kad kraštutinių pažiūrų politikai tiktai apsunkins EP darbą, bet eurointegracinių procesų sužlugdyti nepajėgs.
Smūgis tradicinėms partijoms
UKIP, kuri Jungtinėje Karalystėje užsitikrino daugiau negu 27 proc. balsų, lyderis Nigelas Farage’as džiaugėsi „pačiais įspūdingiausiais rezultatais britų politikoje per šimtmetį“.
„Smogėme labai stipriai“, – sakė N.Farage’as, kalbėdamas apie politinį „žemės drebėjimą“.
Antieuropietiška Danijos liaudies partija taip pat švenčia sėkmę, be to, rimtai pasirodė Vengrijos bei Graikijos kraštutinės politinės jėgos. Atėnuose šventė tiek komunistinis judėjimas „Syriza“, tiek neonaciai iš partijos „Auksinė aušra“.
Reikšmingų laimėjimų pasiekė ir Austrijos dešiniojo sparno Laisvės partija, kuri gavo 20 proc. balsų ir liko trečiojoje vietoje.
Savo ruožtu FN pergalė Prancūzijoje bus geriausias šios antiimigracinės, euroskeptiškos partijos, kurios vadovė yra Marine Le Pen, pasirodymas nacionaliniuose rinkimuose.
FN nesunkiai įveikė opozicinę centro dešiniąją Sąjungą už liaudies judėjimą (UMP), gavusią 20,6 proc. balsų, bei prezidento François Hollande’o Socialistų partiją, kuri liko tik trečia su kiek daugiau nei 14 proc. balsų.
„Prancūzijos žmonės jau nebenori būti valdomi iš užsienio, paklusti įstatymams, už kuriuos jie nebalsavo, ar klausyti ES pareigūnų, neturinčių visuotinės rinkimų teisės garantuojamo legitimumo“, – sakė M.Le Pen.
Lenkas drebins Europą
Politinio žemės drebėjimo virpesiai pasiekė ir Lenkiją. Nors EP rinkimuose pergalę šventė tradicinės Teisės ir teisingumo ir Piliečių platformos partijos, į ES atstovų rūmus įsmuko ir radikalių pažiūrų politikų.
Konkrečiai – Januszas Korwinas-Mikke, prieš rinkimus samprotavęs, jog Adolfas Hitleris nieko nežinojo apie holokaustą ir kad vyrai yra protingesni už moteris.
Išgirdę apie J.Korwino-Mikke pergalę, naujieji europarlamentarai jau dabar turėtų pradėti drebėti.
71 metų politikas, vadovaujantis 2011 metais įkurtam Naujųjų dešiniųjų kongresui, yra aiškiai įvardijęs savo tikslą, kurį sieks įgyvendinti patekęs į EP.
Jo nuomone, čia patekę politikai tampa labai korumpuoti, todėl tam reikia padaryti galą.
„Mes parduosime EP pastatą ir paversime jį viešnamiu. O šių rožinių puvėsių kūrėjai turėtų būti išvolioti dervoje bei plunksnose ir gainiojami po Briuselio gatves“, – yra pareiškęs J.Korwinas-Mikke.
Jeigu būtų jo valia, moterys veikiausiai netektų balsavimo teisės, nes jos esančios už vyrus kvailesnės. Argumentas sunkiai atremiamas: esą kiekviena moteris nori vyro, kuris yra už ją aukštesnis, stipresnis ir protingesnis.
Keturis kartus Lenkijos prezidento ir du kartus Varšuvos mero posto siekęs J.Korwinas-Mikke taip pat pasisako už abortų uždraudimą, prieš civilinę partnerystę ir neįgalių žmonių dalyvavimą viešajame gyvenime.
Vis dėlto bene skandalingiausias jo pareiškimas nuskambėjo interviu, duotame prieš rinkimus į Europos Parlamentą.
Tąkart J.Korwinas-Mikke pareiškė, jog nėra įrodymų, kad A.Hitleris žinojo apie masinį žydų naikinimą Antrojo pasaulinio karo metais.
Pirmąkart padidėjo aktyvumas
Vis dėlto greta skambių pareiškimų apie ES suskaldysiančius kraštutinių pažiūrų EP naujokus pastebima ir kita tendencija – dešiniųjų ir liberalių partijų sustiprėjimas.
Antai, kaip rodo būsimo balsų pasiskirstymo EP skaičiavimai, pirmą vietą užėmė centro dešinės Europos liaudies partija su 214 mandatų.
Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas liko antrojoje vietoje su 189 mandatais.
Proeuropinei dešiniųjų stovyklai tradiciškai puikiai sekėsi Vokietijoje, kur kanclerės Angelos Merkel konservatorių partija laimėjo apie 36 proc. balsų.
Dešiniuosius sėkmė lydėjo ir visose trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje netikėtai nugalėjo konservatoriai, Latvijoje varžovus tiesiog sutriuškino buvusio premjero Valdžio Dombrovskio partija „Vienybė“, o Estijoje nugalėjo liberali valdančioji Reformų partija.
Kairiojo sparno partijoms geriau sekėsi Italijoje, Ispanijoje ir Graikijoje.
Antai Italijos vyriausybės vadovo Matteo Renzi centro kairiųjų Demokratų partija iškovojo stulbinamą pergalę, surinkusi 41,4 proc. balsų.
Tradicinių partijų atstovai ES šalyse taip pat suskubo pasidžiaugti netikėtai nesumažėjusiu rinkėjų aktyvumu.
Nuo pat pirmųjų tiesioginių EP rinkimų, kurie vyko 1979 metais, rinkėjų aktyvumas mažėjo, o 2009-aisiais jis buvo rekordiškai mažas – tesiekė 43 procentus.
Dėl šios priežasties net ir minimalų aktyvumo padidėjimą – iki 43,09 proc. eurofilai laiko istoriniu lūžio tašku.
Be to, apžvalgininkai pabrėžia, kad net jei euroskeptiški europarlamentarai imsis veiksmų kenkti Europos Sąjungai iš vidaus, proeuropietiškos jėgos, kurios, skaičiuojant drauge, vėl laimėjo, užkirs kelią maištingiems veiksmams.
