Istorinėse Paryžiaus eitynėse kartu su pasaulio politikos lyderiais žygiavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, jog pačios eitynės buvo svarbios emociškai, tačiau pabrėžė, kad visame pasaulyje laukia sunkūs darbai ir nuolatinės kovos prieš terorizmą procesas.
L.Linkevičius: „Saugumo užtikrinimu turėtų būti rūpinamasi nuolat“
„Suprantama, emocinis pakilimas šių eitynių metu išskirtinis. Viskas buvo labai natūralu, nedirbtina. Vis dėlto turėkime galvoje, kad tai yra emocija. Kovai su terorizmu visame pasaulyje reikės vienybės, ir kovoti reikia jau šiandien“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ministras L.Linkevičius.
Paklaustas apie užkulisinius politinius pokalbius, ministras patvirtino, kad jų nebuvo išvengta. „Dalyvavo daugybė politikos lyderių, tad paliestos buvo įvairios temos. Su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka aptarėme Berlyno derybas, kurios daug lems normalizuojant padėtį. Su Izraelio atstovais kalbėjome apie Izraelio ambasados Vilniuje įsikūrimo klausimus“, – aiškino ministras.
Tiesa, jis netryško optimizmu dėl Izraelio ir palestiniečių vadovų bendro dalyvavimo eitynėse. „Turiu pripažinti, kad kokių nors santykių atšilimo požymių nepavyko pajusti. Benjaminas Netanyahu ir Mahmoudas Abbasas nesikalbėjo ir nepanašu, kad būtų bandę spręsti abi puses liečiančius klausimus. Džiugus pats abiejų lyderių dalyvavimo faktas. Kad bent jau nutikus nelaimei galima susivienyti“, – darė išvadą L.Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras patvirtino, kad teroro aktai Paryžiuje pagaliau išjudins ir pasaulinio lygio diskusijas ir derybas dėl saugumo ir kovos prieš terorizmą klausimų. „Yra planuojami pasaulinio lygio susitikimai, apie kuriuos viešai jau prabilo Europos Sąjungos prezidentas Donaldas Tuskas. Panašu, kad nuo raginimų pagaliau bus žengta prie veiksmų“, – sakė L.Linkevičius.
„Saugumo užtikrinimas turėtų būti nuolat vykstantis procesas. Neturėtume nubusti tik tada, kai kas nors nutinka ir jau būna vėlu. Turi būti aiškus veiksmų planas, tarnybos, užtikrinančios saugumą ir kovojančios su grėsmėmis, turi suktis efektyviau“, – dėstė jis.
Priminė Sąjūdžio laikus
Seimo užsienio reikalų komiteto narys, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Emanuelis Zingeris eitynes lygino su Baltijos keliu. Pasak jo, tokias didingas emocijas ir žmonių norą apginti laisvę jis juto tik Sąjūdžio laikais.
„Šios eitynės Paryžiuje buvo žmonių laisvos valios apraiška. Niekas jų nevežė, niekas neragino eiti, žmonės rinkosi patys, kad užtvirtintų Europos demokratijos principus. Policija buvo išvien su demonstrantais, visi šiose eitynėse buvo „už“. Nebuvo jokio susiskaldymo“, – pasakojo E.Zingeris.
Jo teigimu, nelaimės aplinkybėmis susivienijo visos kultūros ir religijos. „Teko būti Paryžiaus sinagogoje su prezidentu F.Hollande'u ir ministru pirmininku B.Netanyahu. Teroro aktų metu žuvusių musulmonų giminaičiai ten sėdėjo garbingiausiose vietose. Tas solidarumo jausmas tiesiog cementuoja visus prancūzus“, – dėstė jis.
„Teko kalbėtis su „Charlie Hebdo“ žurnalistų artimais draugais. Jie patikino, kad jokių pasidavimo nuotaikų nėra, žurnalas tęs savo darbą. Šis žurnalas niekada nežemino konkrečių žmonių. Jis pajuokė politiką, valdžios, visų religijų dogmatiškumą, ydas. Todėl visuomenė ir sukilo – ji nori apginti teisę vertinti visas blogybes“, – aiškino Seimo narys.
Pasidžiaugė kaimynyste
Komentuodamas žinias apie 5 tūkstančius policininkų, saugosiančių žydų mokyklas ir sinagogas, E.Zingeris neslėpė, kad pavojaus jausmas vis dar yra. „Prisiminkime kad ir išpuolį Tulūzoje, kurioje buvo nušauti trys vaikai. Tai nekelia ramybės. Į demonstraciją Paryžiuje susirinko geriausia Prancūzijos musulmonų dalis, tačiau nepamirškime, kad yra ir tų, kurie puoselėja baisias idėjas“, – kalbėjo istorinėse eitynėse dalyvavęs politikas.
„Mes galime tik džiaugtis, kad ES rytinė kaimynystė, kurią skatiname, nesukelia tokių problemų. Niekas Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje nesiūlo tokių totalitarinių pasaulio suvokimo variantų, kokie atsiranda pietuose, kur vis iškyla fundamentalizmo pavojus“, – kalbėjo E.Zingeris ir pridūrė, kad apie pasipriešinimą Europos vertybėms kalba ne tik radikalusis islamas, bet ir agresyvia retorika pasižyminti Maskva.
„Turėkime mintyse, kad žmogaus teisės nėra kokia nors romantinė idėja, o pagrindinis žmonijos gyvenimo kriterijus. Manau, kad pagerbiant Sausio 13-osios aukas, tų 17 aukų Prancūzijoje žūtys kovoje už laisvę turi būti suprantamos kiekvienam“, – darė išvadą Seimo Užsienio reikalų komiteto narys.
