„Vyriausybei žinoma apie 136 prašymus suteikti prieglobstį, kuriuos pateikė diplomatinius pasus turintys asmenys iš Turkijos. Į šį skaičių įtraukti ir šeimų nariai“, – rašoma Vidaus reikalų ministerijos atsakyme į užklausą, kurią pateikė vienas įstatymų leidėjas.
Visgi ministerija nurodė neturinti duomenų, kiek tiksliai pateikusiųjų prašymus dėl prieglobsčio yra diplomatai, ir kiek turkų karių yra dislokuota NATO bazėse.
Šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybė kaltina JAV gyvenantį musulmonų pamokslininką Fethullah Guleną suorganizavus perversmą, ir ėmėsi susidorojimo su jo sekėjais.
Dėl galimų ryšių su F.Guleno judėjimu Turkijoje buvo suimta apie 43 tūkst. žmonių, o dar apie 100 tūkst. – atleista ar nušalinta nuo pareigų. Dauguma jų – mokytojai, policijos pareigūnai, teisėjai ir žurnalistai.
Šio susidorojimo mastai kelia nerimą tarptautinei bendruomenei, o Vokietija yra viena garsiausiai klausimus dėl masinių areštų keliančių šalių.
Dėl šios priežasties ir virtinės kitų konfliktų Ankaros ir Berlyno santykiai smarkiai pašlijo.
Turkija taip pat spaudžia Berlyną išduoti galimus F.Guleno šalininkus bei Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojus.
Savo rašytiniame pranešime vidaus reikalų ministerija sakė, kad šalis 2015 metais už įvairius nusikaltimus, įskaitant terorizmą ir nužudymus, Turkijai išdavė 60 žmonių.
2016-ųjų duomenys bus paskelbti tik 2018 metais, priduriama jame.
