Ataskaita skelbia, kad 55 proc. apklaustų ES piliečių mano, kad kita šalis paseks Jungtinės Karalystės pavyzdžiu ir per artimiausią dešimtmetį paliks bendriją. Taip pat pasisakė 43 proc. elito.
Tiesa, kitas tyrimų centro „Chatham House“ atliktas tyrimas parodė, kad prie sprendimų priėmimo prisidedantys asmenys, kurie geba daryti įtaką, mažiau rūpinasi dėl galimo naujos šalies pasitraukimo, o paprasti piliečiai atviriau reiškia pasipiktinimą į bėdas pakliuvusiu bloku.
Ataskaita atskleidė tai, ką pavadino visuomenėje tvyrančiu nepasitenkinimu. O tai – itin blogos žinios Briuseliui, kuris mėgina suvaldyti taupymo režimus ir sudėtingas finansines situacijas.
72 proc. britų yra įsitikinę, kad ES praras daugiau narių. Keista, bet net 80 proc. Graikijos, kuri gavo daugiausiai naudos iš Europos Komisijos finansinių gelbėjimo paketų, pareiškė, kad iš Bendrijos tikrai kažkas pasitrauks greitai.
„Kantar Public“ apklausa parodė, kad politikai ir kiti įtakingi asmenys nurodė nelaikantys „Brexit“ pirmenybę turinčiu rūpesčiu.
Jų nuomone, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES buvo tik dvyliktas iš 15 pasirinktų grėsmių Bendrijai.
Šiuo klausimu tarp elito ir visuomenės atsirado didžiulis skirtumas. Aukščiausiai įvertintomis grėsmėmis Europos stabilumui ir vienybei publika įvardijo migrantų krizę, biurokratinio aparato kišimąsi ir imigraciją.
