Balsavimo apylinkės atsidarė 7 val. vietos laiku ir veikė iki 22 val. vakaro, o pirminiai plebiscito rezultatai pradėti skelbti joms užsidarius, po kelių valandų.
Sekmadienis
14 val. 54 min.
Referendumas rodo, kad kiekvieno pareiga ir rūpintis stiprinti latvių kalbą, ir siekti, kad žmonės Latvijoje geriau suvoktų valstybės gyvavimo ir bendrųjų visuomenės vertybių prasmę. Tai pažymėjo partija „Vienybė“.„Vienybė“ padėkojo visiems piliečiams, dalyvavusiems referendume ir rėmusiems latvių kalbą kaip vienintelę valstybinę šalyje, taip pat - toms draugijoms ir grupėms, kurios aktyviai ragino balsuoti prieš visuomenės susiskaldymą, pranešė „Vienybės“ atstovė Laila Timruota.
„Mūsų šalis gali plėtotis tik esant tarpusavio supratimui, savitarpio pagarbai ir taikai. Vienas kito gerbimas, pagarba Latvijai ir latvių kalbai kaip vienintelei valstybinei - tai vertybės, kurios mus vienija ir kurias mums reikia ginti. Visi mes - Latvijos tauta, mes gyvename ne kur nors margame pasaulyje, bet valstybėje, kuriai reikalingas kiekvienas jos gyventojas, nepriklausomai nuo tautybės, ir latvių kalba yra mūsų bendra valstybinė ir bendra prisidėjimo prie demokratijos kalba“, - pareiškė Seimo pirmininkė, „Vienybės“ vadovė Solvita Abuoltinia.
„Vienybė“ ketina remti mokymąsi latvių kalbos ir prisidėti prie galimybės mokyti visų tautybių vaikus bendrose, o ne etniniu požiūrių atskirtose švietimo įstaigose. „Mes ir toliau užtikrinsime kiekvienai Latvijos tautinei mažumai teisę išsaugoti ir plėtoti savo etninę kalbą ir kultūrinį savitumą. Kultūrų įvairovė yra Latvijos turtas“, - pažymima kreipimesi.
14 val. 20 min. Tik Rusijoje ir Kazachstane dauguma balsavusiųjų referendume dėl rusų kalbai antrosios valstybinės statuso Latvijoje pripažinimo parėmė dvikalbystę. Tai rodo pirminiai Centrinės rinkimų komisijos duomenys apie balsavimo rezultatus 85 apylinkėse užsienyje.
Rusijoje buvo galima balsuoti keturiose apylinkėse, ir visose dauguma pritarė Konstitucijos pataisoms, pripažįstančioms rusų kalbą antrąja valstybine Latvijoje. Maskvoje už jas balsavo 333 piliečiai, „prieš“ - 168; Sankt Peterburge „už“ - 191 pilietis, „prieš“ - 86; Pskove - „už“ buvo 23 žmonės, „prieš“ - 6; Kaliningrade pataisoms pritarė 65 piliečiai, balsavo „prieš“ 23.
Iš viso dvikalbystę Latvijoje rėmė 612 Rusijoje gyvenančių Latvijos piliečių, jai nepritarė - 283.
Kazachstane konstitucijos pataisas rėmė 12 Latvijos piliečių, o jas atmetė - septyni.
Kitose apylinkėse, atidarytose užsienyje, dauguma gyventojų balsavo nepritarė pataisoms, kai kuriose iš viso niekas nebalsavo už dvikalbystę.
Niekas neparėmė pataisų Slovėnijoje, Kinijoje, Amerikos Mineapolio, Indianapolio, Detroito ir Grand Rapidso miestuose, Australijos miestuose Perte ir Brisbene, taip pat Brazilijoje, Turkijoje, Egipte, Venesueloje, Čilėje ir Kanados Monrealyje.
12 val. 50 min. Pirminiai referendumo rezultatai rodo, kad už rusų kalbos pripažinimą antrąja valstybine Latvijoje balsavo 273 347 žmonės. Arba 24,88 proc. dalyvavusių referendume piliečių, turinčių balso teisę. Bet įtikinama dauguma - 821 722, arba 74,8 proc., - balsavo „prieš“.
Tad, pagal pirminius rezultatus, gautus apibendrinus duomenis visose 1 035 apylinkėse balsavimui Latvijoje ir užsienyje, vienintelė valstybinė kalba šalyje lieka latvių.
Kad Konstitucijos pataisos, suteikiančios rusų kalbai valstybinės statusą, įsigaliotų, už jas turėjo balsuoti ne mažiau kaip 772 583 piliečiai.
Naujausi duomenys apie aktyvumą 1014 iš 1035 apylinkių Latvijoje rodo, kad referendume dalyvavo 1 092 904 rinkėjai - 70,73 proc. visų rinkėjų, kurių yra 1 545 166 žmonės.
Latgala - vienintelis regionas, kurio gyventojų dauguma rėmė antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai. Jame pataisoms pritarė 78 736 balso teisę turintys rinkėjai, balsavo „prieš“ - 62 369 (44,02 proc.). Latgaloje nebuvo pripažinti tinkamais 575 balsalapiai (0,41%).
Rygoje visų 158 balsavimo apylinkių duomenys rodo, kad už Konstitucijos pataisas balsavo 119 621 balso teisę turintis rinkėjas (37,98 proc.), „prieš“ - 193 976, arba 61,59 proc. rinkėjų. Netinkamais pripažinti 1 364 balsalapiai (0,43 proc.).
Užsienyje už tai, kad rusų kalbai būtų suteiktas antrosios Latvijos valstybinės kalbos statusas, balsavo 8 163 (20,56 proc.) rinkėjai, „prieš“ - 31 461 (79,24 proc.), netinkamais pripažinti 79, arba 0,2 proc. balsalapių.
09 val. 57 min. Rusijos parlamentaras tikina, kad referendumas dėl rusų kalbos tapo rimtu signalu Latvijos valdžiai. Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas mano, kad referendumo dėl rusų kalbos statuso Latvijoje rezultatus reikia vertinti teigiamai. „Nepaisydamas konkrečių balsavusiųjų referendume skaičių manau, kad jo rezultatai yra laimėjimas tų, kurie kovoja Latvijoje dėl rusų kalbos teisių“, - sekmadienį agentūrai „Interfax“ pareiškė K. Kosačiovas.
Jis pažymėjo, kad inicijuodami referendumą dėl šios problemos Latvijos rusakalbiai gyventojai reagavo į mėginimus visiškai uždrausti rusų kalbos dėstymą mokyklose. „Tas faktas, jog referendume dalyvavo tiek Latvijos piliečių, manančių, kad svarbu didinti rusų kalbos statusą, neleis valdžiai rimtai nagrinėti nacionalistinių partijų reikalavimų“, - pabrėžė K. Kosačiovas.
Anot jo, didelis žmonių, balsavusių už rusų kalbos statuso didinimą, skaičius patvirtina, kad „padėtis šiuo požiūriu dabar nenormali ir kad reikia reikalauti papildomo problemos sprendimo, tai yra rusų kalbos vartojimo - jeigu ne visos šalies mastu kaip valstybinės, tai miestų ir savivaldybių darinių, kur tankiai gyvena rusiškai kalbantys gyventojai, lygiu“. „Tie, kurie dabar spekuliuos skaičiais, gautais referendume, taip pat neturi pamiršti, kad daugiau kaip 300 tūkst. Latvijos gyventojų, neturinčių jos pilietybės, buvo dirbtinai nušalinti nuo dalyvavimo šiame plebiscite, ir jie toliau kovos už savo humanitarines ir politines teises“, - pabrėžė K. Kosačiovas.
Jis vertina referendumo rezultatus kaip „rimtą signalą Latvijos valdžiai dėl šios problemos sprendimo“.
09 val. 30 min. Dauguma Latvijos piliečių, kurie per šeštadienį Latvijoje vykusį referendumą dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine balsavo Lietuvoje ir Estijoje, atmetė šį siūlymą, rodo Latvijos Vyriausios rinkimų komisijos duomenys.
Estijoje už pasiūlymą, kad rusų kalba Latvijoje taptų valstybine balsavo 105 Latvijos piliečiai, 328 pasisakė prieš.
Lietuvoje 145 balsavo prieš, tuo tarpu už tai, kad rusų kalba būtų pripažinta valstybine pasisakė 31 rinkėjas. Preliminariais rinkimų komisijos duomenimis, prieš pasiūlymą pripažinti rusų kalbą valstybine iš viso balsavo kiek daugiau nei 78 proc. referendume dalyvavusių rinkimų teisę turinčių Latvijos rinkėjų.
Iš viso referendume dalyvavo 1,087,284 Latvijos piliečių arba apie 70,37 proc. visų rinkėjų.
24 val. 01 min. Aiškėja, kad balsavo daugiau nei 68 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių.
Šeštadienis
23 val. 09 min. Pirminiais duomenimis, referendume balsavo 66,34 proc. balsavimo teisę turinčių Latvijos piliečių.
20 val. Nuomonę pareiškė jau 63,54 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių. Tankiai rusų tautinės mažumo apgyvendintoje Rygoje balsavo 72,11 proc. rinkėjų.
17 val. 15 min. Latvijoje šeštadienį vykstančiame referendume dėl valstybinio rusų kalbos statuso dalyvavo, 16 val. duomenimis, beveik 784 847 žmonės, arba 50,79 proc. bendro rinkėjų skaičiaus, rodo Centrinės rinkimų komisijos (CRK) turimi duomenys.
Aktyviausi rinkėjai buvo Kuržemėje, kur balsavo 54,54 proc. rinkėjų, Vidžemėje - 64,41 proc., Žemgalėje - 51,5 proc., Latgaloje - 45,83 proc. Rygoje iki 16 val. balsavo 54,22 proc. rinkėjų.
16 val. 07 min. Latvijoje šeštadienį vykstantį balsavimą dėl rusų kaip antrosios valstybinės kalbos įvedimo stebintis parlamentaras Gintaras Songaila teigia, kad vietovėse, kur gyvena daugiau rusakalbių, fiksuojamas didesnis balsuojančiųjų aktyvumas. „Mes pastebėjime, kad slaviakalbėse apylinkėse aktyvumas didesnis, kai kuriuose apylinkėse jis 12 val. jau viršija 50 proc. - tas rodo, kad yra daug balsuotojų, kurie gali pasisakyti ir už rusų kalbą“, - telefonu iš Latvijos sakė G. Songaila.
Vienoje Kraslavos mokyklų rinkimus stebintis Lietuvos parlamentaras taip pat pastebi, kad į balsavimo slaptumą čia žiūrima liberaliau, nei įprasta Lietuvoje. „Pavyzdžiui, čia, kur aš esu, tai, sakyčiau, nepakankamai yra izoliuotos balsavimo kabinos, būna ir po du ateina balsuoti“, - pastebėjimais dalijosi parlamentaras. Jis taip pat sakė, kad iki pietų balsuoti ėjo daugiau žmonių, vėliau jų srautas šiek tiek atslūgo.
13 val. 53 min. Referendume dėl valstybinio rusų kalbos statuso dalyvavo, 12 val. duomenimis, 414 867 žmonės, arba 26,85 proc. bendro rinkėjų skaičiaus, rodo Centrinės rinkimų komisijos (CRK) turimi duomenys. Aktyviausi rinkėjai buvo Kuržemėje, kur balsavo 30,45 proc. rinkėjų, Vidžemėje - 29,6 proc., Žemgalėje - 29,14 proc., Latgaloje - 26,33 proc. Rygoje iki 12 val. balsavo 24,75 proc. rinkėjų. Kituose miestuose aktyvūs buvo Rezeknės, Jekabpilio ir Valmieros gyventojai.
Kad referendumas pavyktų, už pataisas turi balsuoti daugiau nei 770 tūkst. žmonių - pusė visų balsavimo teisę turinčių Latvijos piliečių. Iš viso Latvijoje 7 val. vietos laiku atsidarė 950 balsavimo apylinkių, kurios veiks iki 22 val. vakaro, o pirminiai plebiscito rezultatai bus pradėti skelbti jau po kelių valandų.
13 val. 14 min. Latvijos prezidentas A. Bierzinis, šeštadienį viešintis Lenkijoje su darbiniu vizitu, savo šalies ambasadoje Varšuvoje balsavo referendume dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai, nepritardamas šiam pasiūlymui, pranešė jo atstovė Liga Krapane. „Prezidentas balsavo palaikydamas latvių kalbą“, - ji sakė naujienų agentūrai BNS.
Pasak jos, Lenkijos žiniasklaida rodė didelį susidomėjimą šiuo referendumu - žurnalistai klausinėjo Latvijos vadovo, kodėl yra labai svarbu balsuoti už išskirtinio latvių kalbos išlaikymą. Latvijos ambasada Varšuvoje buvo informuota, jog į joje veikiančią balsavimo apylinkę atvyks autobusas su 100 Latvijos piliečių, nurodė L. Krapane.
Latvijos prezidento delegacijos nariai taip pat balsavo ambasadoje, o vėliau išvyko į oro uostą skristi į savo šalį. Tikimasi, kad A. Bierzinis pranešimą apie referendumo rezultatus padarys sekmadienio rytą.
Referendumo organizatoriai siūlo pakeisti konstituciją, kad rusų kalba butų pripažinta antrąja valstybine Latvijoje. Kad šie pakeitimai įsigaliotų, jiems per referendumą turi pritarti bent 772 583 rinkėjai.
Prieš prasidedant balsavimui A. Bierzinis paragino piliečius atsakingai pareikšti savo valią ir užtikrinti, kad latvių kalba išliktų vienintele valstybine.
Rusakalbiai siekia oficialaus statuso suteikimo savo kalbai
Latvijos rusakalbių mažuma, sudaranti maždaug vieną trečdalį šalies gyventojų, mano, kad oficialaus statuso suteikimas rusų kalbai padarytų galą tam, ką ji vadina 20 metų trunkančia diskriminacija.
Etniniams latviams referendumas, kuriuo tikslas yra papildyti Latvijos Konstitucijos 4, 18, 21, 101 ir 104 straipsnius rusų kalbos kaip antrosios valstybinės kalbos apibūdinimu, - tai šiurkštus mėginimas pasikėsinti į Latvijos nepriklausomybę, kuri buvo atgauta prieš 20 metų.
Latvijos prezidentas A. Bierzinis pareiškė, kad atiduoti balsą už pataisą dėl rusų kalbos reikštų „balsuoti prieš Latviją kaip šalį“, o ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis sakė, kad latvių kalba yra „vienas iš valstybės fundamentų“.
Nors prognozės rodo, kad plebiscitas dėl rusų ir latvių kalbų statuso sulyginimo patirs pralaimėjimą, tačiau nesutarimai Latvijos visuomenėje neišvengiamai pagilės.
Referendumą inicijavo radikali rusakalbių bendrija „Gimtoji kalba“ ( „Rodnoj jazyk“) , kuriai vadovauja Vladimiras Lindermanas, Jevgenijus Osipovas ir Aleksandras Gaponenka , sugebėjusi užsitikrinti daugiau nei 10 proc. rinkėjų balsų.
Tai, kad jų iniciatyva dėl referendumo paskelbimo baigėsi sėkme iš dalies lėmė ir tai, kad po parlamento rinkimų, kuriuose praėjusių metų rudenį daugiausiai vietų gavo nuosaiki prorusiška partija „Santarvės centras“ (SC), ji taip ir nebuvo pakviesta į vyriausybę.
„SC taikinga taktika pateko į aklavietę. Net jeigu per kitus rinkimus SC gaus 35 ar 40 vietų Seime, tai nieko nepakeis. Reikia keisti kovos taktiką“, - tada savo pareiškime nurodė draugija „Gimtoji kalba“ .
Kad referendumas pavyktų, už pataisas turi balsuoti 771 350 tūkst. žmonių - pusė visų balsavimo teisę turinčių Latvijos piliečių.
Tačiau referendumo iniciatorių tai netrikdo.
„Mūsų tikslas - surinkti kiek įmanoma daugiau balsų, kad parodytume Europai, jog Latvijoje nepaisoma tūkstančių žmonių požiūrio“, - plebiscito išvakarėse sakė V. Lindermanas rusų kalba leidžiamam dienraščiui „Vesti Segodnja“.
Nors Latvijoje esama rusų šeimų, kurios čia gyveno šimtmečius, dauguma rusakalbių persikėlė čia, kai Maskva mėgino pakeisti etninį balansą per pusę šimtmečio trukusią sovietinę okupaciją po Antrojo pasaulinio karo.
Sovietų Sąjungos pilietybė Latvijoje nebegaliojo nuo nepriklausomybės atkūrimo, o persikėlėlių bendruomenės nariai turėjo teisę prašyti Latvijos pilietybės, tačiau privalėjo išlaikyti kalbos egzaminą. Priešingu atveju jie likdavo asmenimis be pilietybės arba turėdavo prašytis Rusijos paso.
„20 metų mano motina neturėjo jokios valstybės pilietybės, ir ji mirs turėdama tokį statusą“, - sakė nedidelės kairiosios prorusiškos partijos „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ atstovas Miroslavas Mitrofanovas.
Pasak jo, nors šio referendumo sėkmė mažai tikėtina, toks balsavimas bus itin svarbus nuotaikų veidrodis.
M. Mitrofanovo nuomone, Latvija turėtų imti pavyzdį iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.
„Ateityje sąžiningas sprendimas būtų pripažinti rusų kalbą valstybine kai kuriose savivaldybėse. Mes žvelgiame į kitų Europos šalių patirtį, tokių kaip Ispanija ir Britanija, kur turėjo praeiti daug laiko, kol katalonų ir velsiečių kalbos buvo pripažintos oficialiomis mažumų kalbomis“, - aiškino jis.
