N. Armstrongas kartu su kitu erdvėlaivio „Apollo 11“ įgulos nariu astronautu Buzzu Aldrinu nutūpė Mėnulyje 1969 metų liepos 20 dieną, tiesiogiai stebint šimtams milijonų kvapą užgniaužusių televizijos žiūrovų visame pasaulyje.
Jo pirmieji žodžiai, ištarti žengiant ant Mėnulio paviršiaus, tapo istorija: „Tai mažas žingsnelis žmogui, tačiau didžiulis šuolis žmonijai.“
Manoma, kad neryškius nespalvotus pirmosios transliacijos iš Mėnulio vaizdus stebėjo apie 450 mln. žmonių, kurie matė, kaip baltą skafandrą vilkintis N. Armstrongas lipa žemyn nusileidimo modulio „Eagle“ (Erelis) trapu ant neišvaizdaus Mėnulio paviršiaus.
N. Armstrongas buvo „Apollo 11“ misijos vadas, todėl būtent jis informavo skrydžių valdymo centrą Teksase apie sėkmingą nusileidimą: „Hjustone, kalba Ramybės bazė. „Erelis“ nusileido.“
Kartu su B. Aldrinu jis pustrečios valandos vaikštinėjo aplink nusileidimo vietą, o apibūdindami Mėnulio gruntą nurodė, kad jis panašus į grūstą medžio anglį.
„Galiu jo laisvai pasemti savo koja“, - sakė N. Armstrongas.
Nors astronautai dėvėjo gremėzdiškus skafandrus, N. Armstrongas ir B. Aldrinas grakščiai šuoliavo tarsi sulėtintame vaizdo įraše, pirmąkart patyrę Mėnulio trauką, kuri yra šešis kartus silpnesnė negu Žemėje.
Abu astronautai padarė nuotraukų, pririnko uolienų ir grunto pavyzdžių bei išdėstė mokslinius prietaisus.
Jie taip pat įsmeigė stiebą su išskleista JAV vėliava ir paliko plokštelę su užrašu: „Čia žmonės iš Žemės planetos pirmąkart žengė ant Mėnulio. Ateiname su taika visos žmonijos vardu.“
Tuometis JAV prezidentas Richardas Nixonas šia proga atliko, pasak jo, „visų laikų labiausiai istorinį telefono skambutį“.
„Kiekvienam amerikiečiui tai turi būti išdidžiausia diena mūsų gyvenime“, - R. Nixonas sakė N. Armstrongui ir B.Aldrinui.
Abu astronautai ir orbitiniame modulyje aplink Mėnulį skriejęs trečiasis „Apollo 11“ įgulos narys Michaelas Collinsas grįžo į Žemę liepos 24-ąją.
Šis skrydis į kosmosą N. Armstrongui buvo antras ir paskutinis.
Ohajo miestelyje Vapakonetoje 1930 metų rugpjūčio 5 dieną gimęs N. Armstrongas anksti susižavėjo aviacija ir paauglystėje dirbo netoliese veikusiame oro uoste.
Jis pradėjo mokytis skraidyti būdamas 15 metų, o piloto licenciją įgijo būdamas 16-os.
Vėliau jis tapo JAV Karinių jūrų pajėgų lakūnu ir atliko 78 skrydžius per Korėjos karą.
Jis studijavo aeronautikos inžineriją Purdue universitete Indianoje, o vėliau įgijo aerokosminės inžinerijos magistro laipsnį Pietų Kalifornijos universitete.
1955 metais jis tapo lakūnu bandytoju Greitųjų skrydžių stotyje Edwardso oro pajėgų bazėje Kalifornijoje, kur išbandė apie 50 įvairių orlaivių.
Dar po septynerių metų N. Armstrongas buvo atrinktas Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) dalyvauti astronautų mokymo programoje Hjustone.
Baigęs darbą NASA 1971 metais, N. Armstrongas beveik dešimtmetį dėstė aerokosminę inžineriją Sinsinačio universitete ir dirbo kelių bendrovių valdybose, įskaitant „Lear Jet“, „United Airlines“ ir „Marathon Oil“.
Nors ir pelnęs pasaulinę šlovę, šis skrydžių į Mėnulį pionierius vengė būti dėmesio centre. Sužinojęs, kad jo autografai pardavinėjami išpūstomis kainomis, jis liovėsi pasirašinėti ant suvenyrų.
Jo šeima savo pranešime pareiškė turinti paprastą prašymą žmonėms dėl N. Armstrongo gyvenimo atminimo.
„Pagerbkite jo pavyzdingą tarnybą, pasiekimus ir kuklumą, o kai kitą kartą išeisite į lauką giedrą naktį ir pamatysite jums besišypsantį mėnulį, pagalvokite apie Neilą Armstrongą ir jam mirktelėkite“, - pridūrė artimieji.
Pagerbė JAV prezidentas
JAV prezidentas Barackas Obama šeštadienį sakė esantis „giliai nuliūdęs“ ir šlovino velionį N. Armstrongą, pirmąjį Mėnulyje išsilaipinusį žmogų, pareiškęs, kad jis buvo vienas iš didžiausių visų laikų Amerikos didvyrių, įkvėpęs ištisą kartą siekti žvaigždžių.
„Neilas buvo tarp didžiausių Amerikos didvyrių - ne vien savo meto, bet ir visų laikų“, - sakoma B.Obamos pranešime, kuris buvo paskelbtas po to, kai buvo pranešta apie N. Armstrongo mirtį.
„Kai jis kartu su kitais įgulos nariais pakilo (erdvėlaiviu) „Apollo 11“ 1969 metais, jie kartu skraidino visos šalies lūkesčius“, - sakė JAV prezidentas.
„Jie pasiryžo parodyti pasauliui, kad Amerikos dvasia gali peržengti tai, kad atrodo neįmanoma - kad turint pakankamai užsidegimo ir išradingumo viskas yra įmanoma, - pridūrė B.Obama. - Ir kai Neilas pirmąkart žengė ant Mėnulio paviršiaus, jis sukūrė žmonijos pasiekimo akimirką, kuri niekada nebus užmiršta.“
