„Tik atlaidumas - reiškiamas arba priimamas - gali pakloti tvarius pamatus susitaikymui ir visuotinei taikai“, - pridūrė Katalikų Bažnyčios vadovas savo kalboje, sakytoje antrąją iš trijų savo vizito Libane dienų.
Popiežius taip kalbėjo kreipdamasis į Libano politinius ir dvasiniu lyderius, taip pat diplomatus, po susitikimo su jais Libano prezidentūroje.
Benediktas XVI sutelkė dėmesį į visuotinį žmonijos taikos troškimą ir teigė, kad jis gali būti įgyvendintas tik per bendruomenę, sudarytą iš atskirų asmenų, kurių lūkesčiai ir teisės į orų gyvenimą turi būti gerbiami.
Daugiakultūrėje Libano visuomenėje apie 65 proc. gyventojų sudaro musulmonai, o likusią dalį - krikščionys. Benediktas XVI atvyko skelbti taikos ir susitaikymo žinios šiai šaliai ir visiems Artimiesiems Rytams, kuriuos jau daugelį metų krečia smurtas, dažnai išprovokuojamas nesutarimų tarp religinių bendruomenių.
„Kodėl Dievas pasirinko šį kraštą? Kodėl čia gyvenimas toks audringas?“ - klausė jis, atsakydamas: „Manau, Dievas pasirinko šį kraštą, kad jis taptų pavyzdžiu, kad liudytų pasauliui, jog kiekvienas vyras ir moteris turi galimybę konkrečiai išpildyti savo taikos ir susitaikymo troškimą. Šie lūkesčiai yra Dievo amžinojo plano dalis, ir jis tai giliai įdėjo žmogaus širdyje.“
Šventasis Tėvas pažymėjo, kad taikos kūrimo ir stiprinimo sąlygos turi būti grindžiamos žmogiškuoju orumu, kuris „neatsiejamas nuo gyvybės, kaip Kūrėjo dovanos, šventumo“.
Skurdas, nedarbas, korupcija, priklausomybė, išnaudojimas ir terorizmas „ne vien sukelia nepriimtinų kančių jų aukoms, bet smarkiai nuskurdina žmonijos potencialą. Mums gresia būti pavergtiems ekonominio ir finansinio mąstymo, būtį pakeičiančio turėjimu“, aiškino jis.
Konkrečiai nekaltindamas, pontifikas sakė, kad „kai kurios ideologijos silpnina visuomenės pamatus. Privalome suvokti šias atakas prie mūsų pastangas kurti harmoningą sambūvį“.
Dėl to kultūriniai, socialiniai ir religiniai skirtumai turėtų vesti į naują brolybę „kurioje mus teisingai vienytų bendras kiekvieno žmogaus didybės ir dovanos, kuria žmonės yra patys sau, aplinkiniams ir visai žmonijai, suvokimas“.
„Žodinis ir fizinis smurtas privalo būti atmestas, nes tai visada žeidžia žmogiškąjį orumą - tiek smurtautojo, tiek aukos“, - aiškino Benediktas XVI.
Jis pažymėjo, kad krikščionys ir musulmonai šimtmečius gyveno vieni šalia kitų Artimuosiuose Rytuose ir kad visada yra vietos pliuralistinei visuomenei.
„Nėra neįprasta matyti du tikėjimus toje pačioje šeimoje. Jeigu tai įmanoma toje pačioje šeimoje, kodėl, neturėtų būti įmanoma visos visuomenės lygmeniu? - klausė pontifikas. - Ypatingą Artimųjų Rytų pobūdį sudaro šimtmečių senumo skirtingų elementų įvairovė.“
„Pripažįstame, kad tie elementai kovojo tarpusavyje - tai liūdna, bet tiesa. Pliuralistinė visuomenės gali gyvuoti tik abipusės pagarbos, troškimo pažinti kitą ir nuolatinio dialogo pagrindu“, - sakė jis.
Pasak Šventojo Tėvo, pagrindinė sąlyga yra galimybė „išpažinti ir praktikuoti savo tikėjimą be pavojaus gyvybei ir laisvei“, kuri turi būti prieinama kiekvienam.
„Šios laisvės netektis arba suvaržymas atima iš žmogaus jo šventą teisę į dvasiškai tvarų gyvenimą“, - pažymėjo Benediktas XVI.
