Šalis kiršina ginčas dėl banko indėlių, kuris kilo dar prieš 1991 metais išyrant Jugoslavijai. Nebeegzistuojantis Slovėnijos bankas yra skolingas pinigų indėlininkams kroatams.
Kroatija stojimo į Europos Sąjungą sutartį pasirašė praėjusį gruodį, tačiau Zagrebo prisijungimui prie Bendrijos turi pritarti visos jos narės, tarp jų ir Slovėnija.
Jeigu šalių nesutarimai nebus išspręsti, Liubliana grasina blokuoti Kroatijos narystę ES, rašo „EUobserver“.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje bankrutavęs bankas „Ljubljanska Banka” kroatų indėlininkams skolingas apie 172 mln. eurų.
Skola maždaug 130 tūkst. kroatų yra laikoma Slovėnijos nacionaline skola.
Kroatus dar labiau piktina faktas, kad birželį Slovėnija nuo problemų gelbėdama „Nova Ljubljanska Banka“ skyrė jam 382 milijonų eurų injekciją.
Du Kroatijos bankai vietoj „Ljubljanska Banka“ atsidariusį „Nova Ljubljanska Banka“, laikomą didžiausiu Slovėnijos banku, yra padavę į teismą, siekdami sugrąžinti indėlininkams pinigus.
Zagrebas nori ginčą dėl indėlių spręsti dvišalėmis derybomis.
Tačiau Slovėnija tvirtina, kad šį klausimą reikia įtraukti į platesnes derybas dėl Kroatijos stojimo į ES.
Liubliana siūlo pradėti derybas, kuriomis būtų sprendžiami visi tokio pobūdžio ginčai tarp valstybių, kurios priklausė Jugoslavijai. Deryboms vadovautų Bazelyje (Šveicarija) įsikūręs Tarptautinių atsiskaitymų bankas.
„Tik kai ginčas, remiantis tarptautine teise, bus išspręstas, galėsime pradėti Kroatijos priėmimo į Europos Sąjungą ratifikavimo procedūrą“, - ketvirtadienį kalbėjo valdančiajai Slovėnijos socialdemokratų partijai priklausantis parlamentaras Jozefas Horvatas.
Jis yra šalies parlamento užsienio reikalų komiteto vadovas.
Zagrebo neguodžia ir Slovėnijos užsienio reikalų ministro Karlo Erjaveco nusiteikimas. Jis pareiškė, kad jeigu šalies derybininkas, kurio mandatas tęsis iki metų pabaigos, nepasieks sprendimo, tai reiškia, kad Zagrebas ir Liubliana negali pasiekti dvišalio susitarimo.
K.Erjaveco pareiškimai Briuselio nestebina. Slovėnijos diplomatijos vadovas pastaruoju metu ne kartą panašiai atsiliepė apie Kroatijos narystę ES ir šalių ginčą dėl skolos indėlininkams.
Tačiau neįvardytas šaltinis leidiniui „Euobserver“ pripažino, kad Liubliana erzina Bendrijos nares.
„Niekas nemėgsta, kai ES reikalai siejami su dvišalėmis problemomis. Jeigu visi taip darytų, tai nustelbtų Bendrijos plėtrą. Visi galėtų ištraukti ką nors priešiško savo kaimynams ir tai užterštų atmosferą“, - kalbėjo šaltinis.
Jis pastebėjo, kad 172 milijonai eurų gali skambėti kaip palyginti nedidelė suma, tačiau turint omenyje prastą Slovėnijos finansinę situaciją, „svarbus kiekvienas euras“.
„Tai ne pirmas kartas, kai Slovėnija taip elgiasi (blokuoja ES iniciatyvą dėl vidinių šalies priežasčių – Red.)“, - pastebėjo šaltinis.
2008 metų gruodį Liubliana dėl sienos ginčo blokavo Kroatijos derybas dėl stojimo į ES.
Liubliana tvirtino, kad žemėlapiuose ir dokumentuose, pridėtuose prie Kroatijos narystės paraiškos, neatsižvelgiama į Slovėnijos poziciją sienos klausimu. Derybų blokavimą Liubliana tąkart nutraukė tik po dešimties mėnesių.
Kroatija ir Slovėnija dėl 13 kvadratinių kilometrų sausumos ir jūros ruožo Pirano įlankoje nesutarė nuo pat Jugoslavijos subyrėjimo.
Tačiau 2010-aisiais Kroatija ir Briuselis atsikvėpė lengviau. Slovėnai referendume pritarė abiejų vyriausybių susitarimui seną ginčą dėl sienos leisti išspręsti Tarptautiniam arbitražui.
Šiemet Liubliana blokavo ES sankcijas Baltarusijai, norėdama apsaugoti Slovėnijos statybų bendrovės „Riko Group“ sutartį Minske statyti prabangų viešbutį.
„Riko Group” projektas vertinamas 100 mln. eurų.
Jeigu visos šalys laiku ratifikuotų Kroatijos stojimo į ES sutartį, Zagrebas Bendrijos nare taptų 2013-ųjų liepos 1 dieną.
Kol kas ratifikavimo procedūrą yra baigusios12 ES narių ir pati Kroatija.
