„Panem et circenses” – duonos ir žaidimų! Romos imperijoje populiarus lotyniškas posakis aktualus kaip niekada. Na, ir kas, kad jo autorius poetas Juvenalijus gyveno beveik prieš du tūkstančius metų.
Na, ir kas, kad Italija šiandien išgyvena niūrią ekonominę krizę. Romoje niekas nepasikeitė. Na, nebent vietoj duonos politikai dairosi šio to daugiau: šampano, austrių, „Gucci” rankinių, „Montblanc” rašiklių.
Ir, žinoma, daug, labai labai daug pinigų. O žaidimai lieka žaidimais. Svarbiausia Amžinojo miesto taisyklė buvo ir tebelieka ta pati: linksmintis!
Stilingai ir egzotiškai. Intelektualiai, bet siautulingai. Ir, be abejo, prabangiai, kad kitą dieną apstulbę plebėjai skaitytų spaudoje ir stebėtųsi. Ar galėtų nustebinti šių dienų Romą eiliniai Lacijaus regiono tarybos deputatai?
Dieviškas deputatų šėlsmas
Klausimas nėra retorinis. Roma matė visko, bet beprotiškos šventės graikų ir romėnų mitologijos motyvais gal ir nematė. Duonos ir žaidimų! Štai liepsnojantys fakelai, štai stalai, nukrauti degtinėje mirkstančiomis vynuogėmis, antikinės amforos su mochito kokteiliu, štai pusantro tūkstančio svečių.
Kas jie? Šventosios ugnies sergėtojos vestalės seksualiomis tunikomis. Trumpais kardais ginkluoti legionieriai, apsisiautę purpuro spalvos mantijomis.
Dievai ir deivės: meilės dievas Erotas, požemių gaivalas Vulkanas, klastingoji burtininkė Kirkė, graikų superdievas Dzeusas ir jo kolega pagal rangą romėnas Jupiteris.
Paršų šventė atsirūgo
Kas tai – karnavalas? Kaukių balius? Nei viena, nei kita. Tai politinė paršų šventė – taip šį, dar 2010-aisiais vykusį vakarėlį Romos teniso klube praminė italai. Jo detalės, tarp jų ir pikantiškos nuotraukos, į viešumą pateko tik dabar. Italai žiūri ir stebisi.
Ką dievų draugijoje veikė naminiai gyvuliai? Juokingas kaukes su didžiulėmis knyslėmis ant galvų užsimovę šventės dalyviai elgėsi, kaip ir dera paršams: be ceremonijų grabinėjo moterims už šlaunų ir krūtų.
O ką – juk graikų mitologija turėjo vieną kitą kiaulišką sąsają. Odisėjas savo klajonių metu atsidūrė Ajajos saloje, kurios valdovė – piktoji burtininkė Kirkė Itakės karaliaus bičiulius pavertė kiaulėmis. Štai ir jis – Odisėjas. Šventės kulminacija tapo Lacijaus regiono tarybos dešiniųjų deputato Carlo De Romanis pasirodymas scenoje.
„Ponios ir ponai, mieli bičiuliai! Aš sugrįžau!” Europos Parlamento rinkimų šis smulkusis „Laisvės tautos” partijos veikėjas nelaimėjo, užtat po 8 metų darbo Briuselyje grįžo į Romą ir prasibrovė į regiono tarybą.
Ir surengė neregėtą mitologinę padėkos šventę rinkėjams, partijos lyderiams ir regiono tarybos vadovams. Tarsi Romos imperatorius, sugrįžęs iš pergalingo žygio prieš barbarus.
Šventė turėjo įvykti Romos Holivude – legendinėje kino studijoje „Cinecitta”, bet kino studija užsiprašė 50 tūkst. eurų (172 tūkst. litų), o krizė jau buvo ant nosies, tad teko pasitenkinti elitiniu teniso klubu. Pavyko netgi šiek tiek sutaupyti: politinio jaunimo pasilinksminimas kainavo apie 40 tūkst. eurų (138 tūkst. litų). Vis tiek daugoka.
Apie tą paršų šventę gal niekas šiandien ir nekalbėtų, jei ne pinigai. Lacijaus politikos dzeusų ir vestalių susirinkimas tapo milžiniško lėšų švaistymo skandalo pradžia. Skandalas brendo dvejus metus ir galiausiai sprogo – tirti įtartiną lėšų panaudojimą ėmėsi Italijos prokurorai.
Dešimtys valdininkų, atsidūrusių tyrėjų taikiklyje, dabar bejėgiškai bado pirštais vieni į kitus arba skėsčioja rankomis. Mat įtarimai siekia kur kas toliau nei siautulingas vakarėlis. Vis dėlto šiandien Romoje jau niekas neabejoja: tie vyrukai, vaidinę paršus, visai be reikalo ant galvų movėsi juokingas kaukes su knyslėmis.
Regione – pinigų lavina
Paršiškas Lacijaus regiono politikų gyvenimas sudrebino valstybę, kuri laižosi gilias ekonominės krizės žaizdas. Italijos BVP smuko 2,4 proc. Gyventojų vartojimo indekso lygis krito į pokario laikų lygį.
O štai regiono deputatų apetitas ir vartojimas didėja. Ne 100, o net 500 proc. Kuo blogiau valstybei, tuo geriau vietiniams politikams. Lacijaus taryba – anaiptol ne suverenios valstybės parlamentas, o viso labo – vieno iš 20 Italijos regionų politinė asamblėja.
Joje posėdžiauja 71 deputatas – perpus mažiau nei Lietuvos Seime. Tačiau gerokai mažesnė regioninė taryba sugeba išleisti 430 proc. daugiau pinigų už Lietuvos Seimą.
Lacijaus regiono biudžetas krizės laikotarpiu augo kaip ant mielių: 2009 metais – 79 mln. eurų (272 mln. litų), 2010-aisiais – 96 mln. eurų (331 mln. litų), 2011-aisiais – 103 mln. eurų (355 mln. litų).
Lacijaus tarybos deputatai – juos čia vadina „consigliere” (patarėjais), uždirba tiek, kad galėtų pavydėti daugelio ES valstybių parlamentarai. Bazinis deputato atlyginimas atskaičiavus mokesčius – 8 tūkst. eurų (27 tūkst. 600 litų). Numatytas priedas už bendravimą su rinkėjais – 4190 eurų (14 tūkst. 455 litai).
Yra ir kompensacija už nuvažiuotus kilometrus – 600 eurų (2 tūkst. litų), nors Lacijaus regionas nėra bekraštis. Tad kiek per mėnesį gauna „consigliere”? Maždaug 13 tūkst. eurų (44 tūkst. 850 litų). Taigi metinės regiono politikų pajamos viršija pusę milijono litų. Padirbę vos porą mėnesių, jie gauna 1500 eurų (5 tūkst. 175 litų) pensiją. Mažai? Žinoma, kad mažai.
Skandalo įkarštyje atsistatydinusi Lacijaus vadovė Renata Polverini deputatams išdalijo papildomą pinigų injekciją – 100 tūkstančių eurų (345 tūkst. litų) kiekvienam, ir šie pinigai virto 8 tūkst. 300 eurų (28 tūkst. 640 litų) mėnesio priedu ryšiams su rinkėjais užtikrinti.
Paršiškas politikų gyvenimas
Įsisukus tyrimui dabar aiškėja, kad pagarsėjusios mitologinės šventės paršai, dievai ir vestalės, per vieną vakarą vėjais paleidę 40 tūkst. eurų, buvo regioninio išlaidavimo pradinukai. Svarbiausiu Lacijaus skandalo herojumi tapo Betmenas. Tik ne komiksų herojus. Tai Silvio Berlusconi partijos „Laisvės tauta” regioninės grupės vadovo Franco Fiorito pravardė.
Šis stambaus stoto veikėjas tapo didžiausiu politiniu švaistūnu Italijos istorijoje. Apie Betmeno sugebėjimus išleisti pinigus Romoje sklando anekdotai. Beje, didžiuma šių istorijų – čekiais ir kredito kortelių ataskaitomis pagrįsta tiesa.
Tarkime, nuvažiuoja Betmenas į vieną Lacijaus sūrinę ir nuperka mocarelos už 1600 eurų (5 tūkst. 520 litų). Arba nueina papietauti į restoraną „L’angolo Divino” (išvertus iš italų k. – dieviškasis kampelis) ir išleidžia 14 tūkst. 401 eurą (49 tūkst. 683 litus).
Paskui nusiperka rašiklį „Montblanc” už 500 eurų (1725 litus), paskui – „Smart” automobilį už 14 tūkst. 835 eurus (51 tūkst. 180 litų). Bet galingai sudėtas Betmenas į tokią mažą mašiną, žinoma, netelpa, todėl pirkinių sąrašą papildė visureigiu BMW X5, kurio kaina – 88 tūkst. eurų (303 tūkst. litų).
Šiuos ir daug kitų paršiško gyvenimo atributų politikas F.Fiorito įsigijo iš partinei veiklai finansuoti skirto regioninio fondo. „Aš nieko nepavogiau, – dabar aiškina deputatas. – Viskas – teisėta, viskas – pagal įstatymą.”
Šiaip ar taip, nepasotinamas F.Fiorito apetitas kelia nuostabą. Mat Betmenas ne tik pirko, valgė ir gėrė. Politikas persivedinėjo iš partijos kasos į asmeninę sąskaitą pinigus pašėlusiu tempu.
Šių metų balandžio 3 dieną atlikti trys pervedimai po 4190 eurų, du po 4191 ir du po 8384 eurus. Po kelių dienų – dar du pervedimai po 8381 ir du po 4191 eurą. Taigi iš viso per vieną savaitę „Laisvės tautos” šauklys sau pervedė 71 254 eurus (245 825 litus).
„Lacijaus sistemos” formulės
Klysta tie, kurie mano, kad deputatas F.Fiorito imdavo ir nieko neduodavo. Ne, Betmenas ne tik imdavo, bet ir duodavo. Geraširdis veikėjas rėmė sportą. Pavyzdžiui, vienai Lacijaus regbio komandai pervedė 25 tūkst. eurų (86 tūkst. 390 litų).
Nešykštėjo paramos ir jaunimui. C.De Romanis dešiniojo jaunimo politikos asociaciją parėmė 39 tūkst. eurų (134 tūkst. 550 litų). Būtent šis simpatiškas vaikinas už F.Fiorito dovanotus partijos pinigus persirengė Odisėjumi ir suruošė savo gerbėjams paršų šventę graikų ir romėnų mitologijos motyvais.
Net „Laisvės tautos” partijos bosas – seksualumu trykštantis senolis Silvio Berlusconi su savo „bunga bunga” orgijomis iki tokių intelektualių aukštumų nepakildavo. Jam nereikėdavo nei dzeusų, nei Jupiterio, pakakdavo vienos kitos apnuogintos šlaunies.
Vienas sutapimas vis dėlto krinta į akis. Lacijaus regione visos partijos gaudavo neblogus pinigus už tikrą ir išgalvotą bendravimą su rinkėjais. Įdomu tai, kad nepasotinamu pantagriuelišku apetitu labiausiai pasižymėjo dešinieji – buvę fašistai iš Nacionalinio aljanso ir S.Berlusconi „Laisvės tauta”.
Dešiniųjų sukurta „Lacijaus sistema” dvejus metus veikė be priekaištų. Ją, beje, sugalvojo ne Betmenas. Jis įsitikinęs esąs teisus sakydamas, kad tik naudojosi įstatymo raide. Svarbiausia, tai darė sumaniai.
Vis dėlto išmoningas politikas atrado naujoviškų politinės veiklos formulių. Tarkime, pinigų paėmimo iš regiono kasos ritualas.
„Partijos veiklai užtikrinti prašau ir gaunu šią pinigų sumą.” Taip neaiškios kilmės pervedimus, nupirktą sunkvežimį sūrio, atostogas Sardinijoje, vilą Romos pajūryje pateisindavo F.Fiorito.
Formulė paprasta, pagal įstatymus skaidri ir žaibiškai veikianti. Prašau ir gaunu. Noriu ir imu. Suma, parašas, data, suma, parašas, data. Kokios problemos?
Atsakomybės išvengs?
Žinoma, kas nors iš regiono valdžios pasirašydavo. Atsistatydinusi regiono valdytoja R.Polverini sako, kad viena akimi gal ir matė, kaip deputatai per pietus kirsdavo austres užsigerdami prancūzišku šampanu.
Bet valdytoja sako buvusi su tauta. Ji rūpinosi masiniu atleidimu Lacijaus gamyklose, nuolat vėluojančiais priemiestiniais traukiniais, perpildytomis mokyklomis, vis mažėjančiais asignavimais sveikatos apsaugai.
Kas rašė partijų finansavimo įstatymo raides, dabar aiškinasi Romos „Guardia di Finanza” – karinė Italijos finansų policija. Tiesa, net ir prasidėjus tyrimui jau abejojama, ar kas nors iš tikrųjų bus nuteistas – antrankiai niekam neuždėti, prokurorai baisisi, bet atlikti kratų niekas nesiveržia.
Taigi paaiškėjo, kad Italijoje gyvenimas krizės gniaužtuose nelengvas visiems. Išskyrus nebent tuos, kurie turi galimybių pakliūti į antikos laikų „Satyrikoną” ir tapti paršais. Su kaukėmis ir be jų.
Partijų šėlionės maro metu
Įsišaknijusi korupcija, beprotiškas lėšų švaistymas tapo išskirtiniu vidurinių Italijos politinės sistemos sluoksnių bruožu. Regioniniai savivaldos organai iš Romos gauna ir kasmet išleidžia milžiniškus pinigus. 2011 metais 20 Italijos regionų buvo skirta 89 mlrd. eurų (307 mlrd. litų).
Išpūstas regionų valdymo aparatas, vietinių politikų godumas nemažėja net krizės akivaizdoje. Vien tik deputatų tarybų politinių partijų veiklos išlaidoms padengti Roma skiria 64 mln. eurų (220 mln. litų). Dalybose pirmauja Sicilija, kurios politikai kasmet atsiriekia 12 mln. eurų (41 mln. litų), o bendras Sicilijos regioninio parlamentėlio biudžetas siekia 180 mln. eurų (621 mln. litų).
Lacijaus regiono išlaidos politinei veiklai arba deputatams išdalyti pinigai krizės metais didėjo geometrine progresija. 2009 metais skirta 980 tūkst. eurų (3,3 mln. litų), 2010-aisiais – 500 tūkst. eurų (1,7 mln. litų), 2010-ųjų antrojoje pusėje – 4 mln. 400 tūkst. eurų (15,2 mln. litų), 2011-aisiais – 13 mln. eurų (44,85 mln. litų).
