Nepriimtas genetiškai modifikuotų organizmų žymėjimo įstatymas JAV – tik pralaimėtas mūšis?

Neseniai per Jungtines Valstijas nuvilniję rinkimai galėjo pradžiuginti netradicinės lytinės orientacijos atstovus bei marihuanos vartotojus, bet maisto judėjimo šalininkai ir vėl liko it musę kandę. Daugiau nei du mėnesius trukę debatai dėl genetiškai modifikuotų organizmų žymėjimo Kalifornijoje buvo nutildyti dideliu ir riebiu „ne“, o patiems judėjimo šalininkams ir vėl teko kelti klausimą „ką daryti toliau?“

Maisto judėjimo šalininkai po JAV prezidento rinkimų ir vėl liko it musę kandę.<br>123rf
Maisto judėjimo šalininkai po JAV prezidento rinkimų ir vėl liko it musę kandę.<br>123rf
Daugiau nuotraukų (1)

Miglė Šeikytė

Nov 15, 2012, 1:22 PM, atnaujinta Mar 15, 2018, 10:22 AM

Ne rinkimai, bet varžytinės

Pasak vieno iš šio judėjimo aktyvistų Marko Bittmano, Jungtinės Amerikos Valstijos marihuanos legalizavimą išvys pirmiau nei paprastą ir elementarų maisto produktų žymėjimo pokytį, nors pastarąjį palankiai vertina daugiau kaip 90% visų amerikiečių. Ir tai tik didelių bei įtakingų korporacijų dėka. Išleidusios beveik po 1 milijoną JAV dolerių per dieną, šios ne tik kone 5 kartus viršijo GMO žymėjimo šalininkų turėtas lėšas, bet ir sugebėjo veiksmingai užgesinti jų darže kilusį gaisrą. Dar rugsėjo pradžioje atliktų apklausų metu net 76,8% Kalifornijos gyventojų pasisakė už genetiškai modifikuotų organizmų žymėjimą. Mėnesio pabaigoje jų liko 61%, o spalio gale – jau tik 39%.

Kaip teigia Gary Hirshbergas, „Just Label It“ kampanijos pirmininkams, šis referendumas buvo veikiau varžytinės nei tikri rinkimai. Tai buvo klausimas – kas turi daugiau pinigų, ir prieštaraujanti pusė jų akivaizdžiai turėjo daugiau. Vien tik „Monsanto“ – viena didžiausių genų inžineriją praktikuojanti bendrovė pasaulyje – kovai prieš maisto produktų žymėjimą paskyrė 8 milijonus JAV dolerių. Tai yra vos 700 000 mažiau nei visa už žymėjimą pasisakiusiųjų surinkta suma. Pastaroji tikrai atrodo gana nykiai šalia 45,6 milijonų JAV dolerių, kuriuos, siekdami patraukti rinkėjus į savo pusę, drauge su „Monsanto“ galiausiai surinko tokie veikėjai kaip „Peppsi Co, Inc.“, „Kraft Foods“, „Coca-cola North America“ ir „Nestle USA“.

Nešvarūs žaidimai

O patraukti rinkėjus jiems tikrai pavyko. Bent jau reikiamą jų kiekį: prieš GMO žymėjimą pasisakė 53,1%, už - 46,9%, Tačiau tam, kad šis rezultatas būtų pasiektas, neužteko vien tik piniginių investicijų. Pasak visuomenės sveikatos teisės specialistės Michelės Simon, „melas, propaganda ir kiti nešvarūs žaidimai buvo kertiniai kampanijos prieš GMO žymėjimą veikimo mechanizmai“.

Oficialiose rinkėjams išplatintose skrajutėse GMO ženklinimo oponentai nurodė keturias organizacijos, kurios, anot jų, pasisako už tai, jog „genetiškai modifikuotas maistas yra saugus“. Yla iš maišo išlindo tuomet, kai viena iš įvardintųjų organizacijų – Mitybos ir Dietologijos Akademija – pasiskundė dėl tokio savavališko jos įtraukimo į šį sąrašą. Kaip vėliau teigė pati Akademija, šiuo klausimu ji niekada neturėjo jokios viešos pozicijos, todėl nenori priklausyti nei vienai iš konfliktuojančių pusių.

Panašus savavališkumo aktas buvo pastebėtas ir kitoje brošiūroje, kurioje šalia JAV Maisto ir Vaistų Valdybos logotipo buvo išspausdintas tekstas, teigiantis, jog ši valdyba esą pareiškia, kad genetiškai modifikuotų organizmų žymėjimas „iš esmės būtų klaidinantis“. Nepaisant to, jog ji to niekada nebuvo sakiusi, šitoks federalinio antspaudo naudojimas galėtų būti laikomas dar ir baudžiamosios teisės pažeidimu. Lygiai taip pat kaip ir kitos propagandinės informacijos spausdinamas drauge su įvairia Demokratų partijos ir žaliųjų judėjimo atributika.

Tačiau manipuliuota buvo ne tik rinkiminės agitacijos plakatais ar brošiūromis. Naudotasi ir žmonėmis bei jų akademiniais statusais. Daugiau nei kartą kampanijos prieš žymėjimą atstovas Henris Milleris buvo viešai pavadintas Stanfordo Universiteto profesoriumi, tuo metu tebūdamas tik Huverio Instituto, esančio Stanfordo Universiteto teritorijoje, darbuotoju. Tik pačiam universitetui pasiskundus, reklama televizijoje buvo pakoreguota, tačiau tas pats melas vėliau pakartotas ir reklaminiame lankstinuke.

Daugumai gydytojų ir akademikų „Big Biotech“ įmonių tinklas taip pat nepagailėjo dosnių honorarų už tai, jog šie viešai pasisakytų prieš genetiškai modifikuotų organizmų žymėjimą spaudoje bei televizijoje. Ir tai jie darė, nepaisant gana akivaizdžiai iškylančio interesų konflikto.

Nebuvo pamiršta ir bauginimo taktika, nuolat ir garsiai kartojant, jog genetiškai modifikuotų organizmų žymėjimas etiketėse ne tik iššauks didelį maisto produktų kainų augimą, bet ir susiaurins vartotojų pasirinkimo ratą bei visiškai sustingdys modernią maisto gamybą. Ir nors, pasak Michelės Simon, kiekvienas iš šių teiginių gali būti lengvai demaskuotas, tačiau tai yra be galo sunku padaryti tuomet, kai kitoje pusėje žaidžia penkis kartus didesnė pinigų suma, o vienintelis dalykas, kuris lieka – tai pasakyti, jog „tai netiesai“.

Pinigai „sužaidė“ visur

Šiaip ar taip, pinigai visuose maisto sektorių palietusiuose referendumuose suvaidino esminį vaidmenį. Tik didesnių investicijų dėka buvo išvengta mokesčių gaiviesiems gėrimams įvedimo El Monte bei Ričmonde. Nors dar prieš mėnesį už šį mokestį pasisakančiųjų stovykloje sklandė gana optimistiškos nuotaikos, tačiau jos visiškai išblėso tuomet, kai prieštaraujanti stovykla ėmė švaistytis pinigais. Agitacijai „prieš“ ši išleido po 3,5 milijonų JAV dolerių abiejuose miestuose, ir tai net 33 kartus viršijo už mokesčio įvedimą pasisakančiųjų turėtas lėšas – vos 50 000 JAV dolerių.

Ne viskas yra blogai

Tačiau net ir nepasiekus lauktų rezultatų, tokiame pinigų dominuojame žaidime GMO ženklinimo agitatoriai sugeba surasti nemažai ir teigiamų dalykų. Pasak jų, patys rezultatai tai puikiausiai parodo, kadangi, nepaisant penkiais kartais besiskiriančių lėšų, stovyklas „už“ ir „prieš“ teskyrė vos keli procentai ir vos 500 000 balsų. Pastarieji, atsižvelgus į 37,7 milijonų Kalifornijos populiaciją, atrodo it lašas jūroje, o tai tiesiog reiškia, jog sekanti kova bus gerokai įtemptesnė. Be to, kaip teigia Michaelas Pollanas, aktyviai propaguojantis GMO žymėjimą, „akivaizdu, jog šis žaidimas didelėms korporacijoms kaskart darosi vis brangesnis“.

Be to, savotiškas tikslas buvo pasiektas dar ir todėl, jog nesibaigiantys debatai ženkliai padidino visuomenės sąmoningumą. O visuomenės spaudimas yra bene pats veiksmingiausias lobizmo įrankis šiomis dienomis. Štai, pavyzdžiui, atsakydamas į Jungtinės Karalystės gyventojų spaudimą, McDonald’s dar 1999 metais buvo yra priverstas iš savo meniu eliminuoti visus genetiškai modifikuotus maisto produktus. Ir bent jau kol kas puikiai verčiasi ir be jų.

Kaip teigia už šių organizmų ženklinimą pasisakantys aktyvistai, reikalavimai tą daryti ir JAV tikrai niekur nedings. Nepaisant nesėkmės Kalifornijoje, jau yra rengiamas panašaus referendumo siūlymas 2013 metų rinkimams Vašingtone. Po šio seks Oregono valstija, tuo pačiu prezidentui Obamai nuolat primenant apie dar pirmosios prezidentinės kampanijos metu duotą pažadą visoje šalyje įvesti genetiškai modifikuotų organizmų ženklinimo įstatymą.

Kaip teigia Markas Bittmanas, „pinigai, melas ir klaidos Kalifornijoje sužlugdė balsus tų, kurie rimtai žvelgia į priekį ir nori didesnio skaidrumo maisto produktų gamyboje. Tačiau tai tėra tik pralaimėti mūšiai karo, kuris tikrai bus laimėtas. Dabar svarbiausiai yra surasti tam tinkamą strategiją“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.