Labdaringa Jungtinės Karalystės institucija CARA (Pagalbos akademikams pabėgėliams taryba) per beveik 80 gyvavimo metų yra regėjusi ir šilto, ir šalto.
Įkurta Londone dar 1933-iaisiais, CARA gelbėjo žydų tautybės mokslininkus, Adolfo Hitlerio išvytus iš nacistinės Vokietijos universitetų.
Po Antrojo pasaulinio karo tiesė pagalbos ranką už geležinės uždangos likusiems akademinio pasaulio atstovams, kuriuos persekiojo Josifo Stalino ar Mao Zedong’o režimas.
Net 16 CARA globotų mokslininkų vėliau tapo Nobelio premijos laureatais, o aštuoniolikai šių pabėgėlių britų monarchė Elizabeth II yra suteikusi kunigaikščių titulus.
Tačiau kai 2004-aisiais Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka užsmaugė Minske veikusį privatų Europos humanitarinį universitetą (EHU), o jo dėstytojai ir studentai po metų persikėlė į tremtį Vilniuje, net ir visko matę CARA vadovai neteko amo.
EHU padeda Vakarų šalys
Toks susidorojimo su akademine laisve atvejis šiuolaikinėje Europoje neturėjo precedento.
„Mes daug dešimtmečių remiame mokslininkus tremtinius ir šioje srityje esame tikri žinovai.
Bet kaip reaguoti, kai į tremtį išstumiamas ne asmuo, o visa aukštoji mokykla? Net mums tai buvo unikali situacija”, – „Lietuvos rytui” sakė CARA vadovė Anne Lonsdale.
Dabar ši britų mokslininkė priklauso EHU tarptautinei valdymo tarybai, kurią sudaro 11 akademikų iš aštuonių pasaulio šalių.
Vilniaus Antakalnio rajone įsikūręs ir iš viso apie 1,8 tūkst. studentų turintis universitetas yra remiamas Lietuvos Vyriausybės, Europos Komisijos, Šiaurės šalių tarybos.
Tarp donorų, kasmet padedančių EHU surinkti 5 mln. eurų biudžetą, – dar 14 Vakarų ir Vidurio Europos valstybių bei JAV. Universitetą remia dar beveik 30 Europos ir Amerikos pelno nesiekiančių organizacijų.
Dalis lėšų surenkama iš pačių studentų. Mokslas EHU yra mokamas, nors daugelis jaunųjų baltarusių gauna dideles nuolaidas ir stipendijas.
Studentai – užsienio agentai?
Žinomo baltarusių filosofo profesoriaus Anatolijaus Michailovo Minske įkurtas EHU šiemet mini savo 20-metį.
Nors jubiliejus gana kuklus, minėjimus vienintelis laisvas Baltarusijos universitetas jau surengė ne tik Vilniuje, bet ir Strasbūre, Niujorke, Vašingtone ir Londone. Planuojami renginiai Stokholme ir Berlyne.
Štai praėjusią savaitę pačiame Londono centre EHU surengė diskusiją „Akademija ant briaunos”.
Britų politikams ir mokslininkams tai buvo unikali proga tiesiai iš profesoriaus Pavelo Tereškovičiaus ir studentų lūpų išgirsti apie kreivų veidrodžių karalystę, kuria yra tapusi A. Lukašenkos Baltarusija.
Britai išgirdo, kad ten antropologijos mokslas – tabu, nes neįtiko režimui, kad KGB agentų kišimasis į kasdienius universitetų reikalus – norma.
Kad rinkimų metu dėstytojai ir studentai verčiami dalyvauti išankstiniame balsavime, kurio rezultatus vėliau lengva suklastoti reikiamo kandidato naudai.
Kad aukštųjų mokyklų rektorių atleidimą ir skyrimą asmeniškai prižiūri pats A.Lukašenka. Kad politiškai aktyvūs studentai metami lauk ar net atsiduria areštinėje.
Kad į baltarusių studentus artimajame užsienyje – Vilniuje – žiūrima vos ne kaip į Vakarų šalių agentus.
Studijos – nuotoliniu būdu
„Neabejoju, jog esu įtrauktas į juoduosius režimo sąrašus – todėl, kad studijavau EHU. Todėl darbo valstybiniame sektoriuje tikrai negaučiau. O Baltarusijoje net 85 proc. visų darbų – valstybės rankose.
Tačiau iš kitų buvusių universiteto absolventų žinau, kad privačiame Baltarusijos ekonomikos sektoriuje darbdaviai EHU studentus išgraibsto kaip karštas bandeles.
Verslas suvokia, kad laisvą europietišką išsilavinimą gavęs asmuo bus naudingesnis nei žmogus, turintis sovietinio stiliaus baltarusišką diplomą.
Liūdna, bet EHU diplomai pripažįstami visoje Europoje ir net atokiajame Kazachstane, tik ne gimtojoje Baltarusijoje”, – „Lietuvos rytui” pasakojo Andrejus Majevskis, EHU Vilniuje baigęs politinių mokslų bakalauro studijas.
A. Lukašenkos režimas neslepia savo paniekos EHU studentams ir dėstytojams. 2010-ųjų gruodį vienas profesorių – Aliaksandras Feduta ir net 10 studentų, stebėjusių prezidento rinkimus Minske, buvo suimti.
Esant tokiai baimės atmosferai suprantamas didesnės dalies EHU studentų noras neviešinti savo tapatybės. Todėl net du trečdaliai EHU studentų – apie 1,2 tūkst. – mokosi nuotoliniu būdu, gyvendami Baltarusijoje.
„Toks nuotolinis mokymosi būdas turi nemažai privalumų, ypač brandesniems studentams. Juk įmanoma dirbti ir mokytis vienu metu.
Spartaus interneto amžiuje yra pakankamai galimybių interaktyviai bendrauti su dėstytojais, dalyvauti forumuose su kitais studentais.
Kiek žinau iš savo studentų, daugelis jų jau turi sovietinio stiliaus aukštojo mokslo diplomą, bet studijuoja nuotoliniu būdu EHU, nes siekia daugiau”, – „Lietuvos rytui” sakė Pietų Anglijoje gyvenanti EHU dėstytoja.
Moteris nuotoliniu būdu moko studentus Baltarusijoje, bet dėl galimų režimo sankcijų nenori atskleisti savo pavardės.
Daugelis grįžta į Baltarusiją
Vilniuje studijas baigusiems EHU absolventams tenka spręsti neišvengiamą dilemą: grįžti į autoritarinę tėvynę ar pasinaudoti turima Lietuvos – kartu ir Europos Sąjungos – viza ir įsikurti Vakaruose.
„Mes negalime spausti žmonių, kad jie būtinai grįžtų į Baltarusiją. Juk žinome, kas jų ten laukia.
Tačiau tyrimai rodo, kad 58 proc. studijavusių Vilniuje sugrįžo į tėvynę”, – sakė „Lietuvos rytui” EHU vicerektorius tarptautiniams santykiams Darius Udrys.
Londone jau trečius metus gyvenanti Jelena Lapuchova – viena EHU absolventų, pasukusių Vakarų link. Baigusi meno studijas Vilniuje, ji įkūrė reklamos kompaniją ir ketina tęsti mokslus Jungtinėje Karalystėje.
„Ilgalaikę savo ateitį matau Vilniuje arba Minske. Myliu savo tėvynę, bet kol kas joje nėra jokių galimybių veikti laisvai. Galbūt būtent iš Londono aš galiu būti naudingesnė Baltarusijai”, – teigė J. Lapuchova.
Kritika – ir iš opozicijos stovyklos
EHU universitetui tenka atremti ne vien tik A. Lukašenkos režimo priespaudą. Buvęs demokratinio Baltarusijos parlamento pirmininkas Stanislavas Šuškevičius, pernai duodamas interviu „Lietuvos rytui”, apkaltino šį universitetą esant „antibaltarusišką ir antidemokratišką”.
„EHU dabar iš esmės rengia rusifikuotus kadrus ir vykdo tą pačią politiką kaip Rusija Baltarusijos atžvilgiu. Šį universitetą baigę žmonės nemoka baltarusiškai arba moka šią kalbą nepakankamai gerai”, – pernai gruodį tvirtino S. Šuškevičius.
Londone gyvenantys buvę EHU studentai tokį kaltinimą kategoriškai atmeta.
„Mums universitete nekilo jokių bėdų dėl kalbų. Mokėmės baltarusiškai, rusiškai ir angliškai. Tokios disciplinos kaip baltarusių literatūra ir istorija buvo dėstomos baltarusiškai”, – sakė J. Lapuchova.
„S. Šuškevičius turėtų atidžiau pasižiūrėti, kaip yra dėl baltarusių kalbos valstybiniame Minsko universitete”, – pasiūlė A. Majevskis.
Šiais metais EHU studentai oficialiai kvietė S. Šuškevičių atvykti į Vilnių ir dalyvauti atviroje diskusijoje baltarusių tapatybės ir kalbos tema. Opozicionierius kvietimą atmetė.
