Tyčia ar netyčia realiu laiku išsirutuliojusi G. Depardieu juodojo humoro drama „Nemyliu tavęs, Paryžiau” gali turėti ir rimto politinio trilerio potekstę.
Niekas neabejoja, jog kino grando audringas išsitrėmimas į lagerių Mordviją naudingas Rusijos prezidentui V. Putinui.
Juk ne kiekvieną dieną pasaulinė kino garsenybė savo milijoninę gerbėjų auditoriją informuoja, kad OMON bananų politika ir V.Putino kalbos – tai didi demokratija.
Tačiau kai kurie aršūs Prancūzijos konservatorių kritikai siūlo žvelgti plačiau.
Anot jų, kaip per sviestą nuslydęs skandalas yra naudingas ir po vertikalia mėlynos, baltos bei raudonos spalvų kombinacija veikiančiai opozicijai.
Sunkūs F. Hollande’ui laikai
Prancūzijos prezidento François Hollande’o oponentai plyšauja, kad jis, savo demagoginiu mokesčių spektakliu išginęs didį aktorių, apjuokė jų valstybę, o kai kurie socialistų rėmėjai tyliai leidžia dantis į konservatorių N.Sarkozy.
Socialiniame tinkle „Twitter” jie kelia teoriją, pagal kurią visą G.Depardieu aistrų ir intrigų košę užvirė praėjusiais metais šalies vadovo rinkimus pralaimėjęs „blizgučių prezidentas”.
Nesunku įsivaizduoti, kaip šis manieringas vyras, po 2012-ųjų gegužės rinkimų dar negrįžęs iš atostogų, sėdi krėsle savo namuose ir patenkintas šypsosi galvodamas apie Pono Normaliojo fiasko.
Nesėkmės viena po kitos persekioja F. Hollande’ą. Iš Prancūzijos masiškai emigruoja socialistų išdavikais ir menkystomis aprėkti milijonieriai. Prie jų su trenksmu prisidėjo ir N. Sarkozy liaupsintojas G. Depardieu.
Lyg to būtų maža, nepraėjus nė savaitei, kai prie masyvios artisto krūtinės prigludo rusiškas pasas, šūvis į F. Hollande’o iždo ministrą – jis apkaltintas mokesčių vengimu.
Neslepia palankumo N. Sarkozy
„Versija, kad visa tai – N. Sarkozy sudiriguota simfonija, mažai tikėtina, bet kai kurie kairiųjų pažiūrų komentatoriai internete apie tai kalba. Tad ją galima kelti”, – „Lietuvos rytui” sakė viena Paryžiuje gyvenanti lietuvė, aktyviai besidominti Prancūzijos politiniu gyvenimu.
Prancūzijoje niekam ne paslaptis, kad G. Depardieu ir N. Sarkozy vienija politinės pažiūros.
„Aš girdžiu tik blogus dalykus apie žmogų, kuris daro vien gera”, – garsiai stebėjosi G. Depardieu, pernai kovą užlipęs ant scenos per N. Sarkozy rinkimų agitacijos renginį Vilpente.
Bet žurnalistui, prieš kamerą paklaususiam G. Depardieu, kodėl jis atvyko į tą salę, aktorius atskleidė, kad jo širdyje rusų ir gruzinų taikdariui dega kur kas šiltesni jausmai.
„Aš myliu poną Sarkozy”, – iš šventinio triukšmo atsklido atsakymas.
Prezidentas – prie ragelio
Kadaise viešai prisipažinęs, jog per dieną gali išgerti šešis butelius vyno, G.Depardieu apie savo meilę N.Sarkozy prasitarė ir daugiau.
Netrukus po renginio Vilpente satyrinis kairuoliškas prancūzų savaitraštis „Le Canard Enchaaine” („Surakinta antis”) išspausdino turtuolio paatviravimą per pietus viename jo restoranų Paryžiuje.
Apie 200 mln. eurų vertės turtą valdantis aktorius šiame mieste, be restoranų, valdo keletą vyninių ir parduotuvių.
„Kai neseniai turėjau problemų dėl vieno savo verslo užsienyje, jis dirbo nenuleisdamas rankų ir tuojau pat išsprendė mano problemą. Būčiau praradęs daug pinigų, jeigu jis man nebūtų padėjęs”, – G. Depardieu žodžiai tą pačią dieną pasklido žiniasklaidoje.
„Kai į jį kreipiuosi, jis atsiliepia per ketvirtį valandos.
Jis – Respublikos prezidentas, o aš – tik aktorius, o jis atsiliepia nedelsdamas. Tai nepaprasta”, – žavėjosi kino žvaigždė.
„Viską, ko jis manęs paprašys, aš padarysiu”, – dėkingumo pažadus žarstė konservatorių rėmėjas.
„Antis” prajuokino lyderį
N. Sarkozy tokios naujienos nepatiko. Prezidentas nutarė, kad jo žodžiais skaitytojai ir žiūrovai tikės labiau.
„Atvirai jums sakau, G. Depardieu yra didis aktorius, žmogus, kuris prancūzams padovanojo daug svajonių.
Bet aš niekada nei iš arti, nei iš toli nedalyvavau G. Depardieu reikaluose. Beje, jis niekada manęs nieko neprašo. Jūsų šaltinis tikriausiai „Antis”? Tada man labai juokinga”, – iš padėties sukosi prezidentas vienoje televizijos laidoje.
Savaitraštis „Surakinta antis” atstovauja tiriamajai žurnalistikai ir dažnai pateikia nutekintos politinės informacijos, tačiau dažnai linkęs pašiepti dešiniųjų politikus ir už tai jų nėra mėgstamas ar gerbiamas.
Meilė – ir V. Putinui
Būtus, bet nebūtus G. Depardieu ir N. Sarkozy verslo reikaliukus komentatoriai priminė, kai V. Putinas patenkino ūmų aktoriaus troškimą tėvynę iškeisti į Rusiją. Paslaugiai ir ypatingos skubos tvarka.
„Aš myliu Putiną”, – atsidėkodamas dujų caro režimą dar giliau įtvirtino G. Depardieu. Bent jau džiūgaujančios Rusijos liaudies akyse.
Sąmoningiems rusams beliko juoktis.
„Putinas ir Rasputinas”, – naująją porą krikštijo rusų apžvalgininkai, mat koks sutapimas – G. Depardieu prieš kelerius metus filmavosi Rusijoje ir vaidino paskutiniam Rusijos carui Nikolajui II daug įtakos turėjusį Rasputiną.
Prezidentūra dangstė aferą?
Tuo metu solidžius 20 tūkst. sekėjų „Twitter” turinti aštrialiežuvė N. Sarkozy kritikė pseudonimu Petula Moor rėžė, ką apie visa tai mano: „G. Depardieu susitiko su V.Putinu ir atsiėmė savo rusišką pasą.
Rytoj jis susitiks su N. Sarkozy ir atsiims lagaminą.”
Kita Petulos Moor žinutė paaiškina, kodėl taip atsitiks: „Savaitgalį (N. Sarkozy. – Red.) buvo patenkintas G. Depardieu, kad šis atseit privertė žiniasklaidą pamiršti apie Muammaro Gaddafi pasiūlytus 50 milijonų eurų savo draugui N. Sarkozy. Galima spėti, kad to ir norėjo.”
Sutapimas. Sausio 3-iąją Kremliaus interneto svetainę nutvieskė žinia, kad G. Depardieu – Rusijos pilietis.
Kaip tik tą dieną Prancūzijoje vienas verslininkas teisėją informavo turįs įrodymų, kad N. Sarkozy per 2007-ųjų prezidento rinkimų kampaniją ir po jos iš velionio Libijos diktatoriaus M. Gaddafi gavo 50 mln. eurų.
Pasirinkimas nenustebino
Tiesa, Prancūzijoje gyvenantys lietuviai tikina, kad dauguma pažįstamų prancūzų nelinkę tikėti N. Sarkozy sąmokslo versija. Daugeliui prancūzų taip pat sunku patikėti, kad „ne itin aštrios politinės nuovokos aktorius” yra įpainiotas į reklaminius žaidimus. Net V. Putino.
„Prancūziją ir Rusiją nuo senų laikų sieja glaudūs ryšiai. Rusija vis dar tapatinama su Fiodoru Dostojevskiu ir dvarais, kuriuose skamba prancūzų kalba.
Todėl žmonės labiau pyksta, kad G. Depardieu nenori mokėti Prancūzijai mokesčių, o ne dėl to, kad jis pasirinko Rusiją. Šis jo žingsnis pernelyg nenustebino”, – kalbėjo keliolika metų Paryžiuje gyvenantis žinomas lietuvis, nepanoręs viešinti savo pavardės.
„Tikrieji Prancūzijos demokratai, netgi dešinieji, kritikuoja G. Depardieu simpatijas neocarams ir jį pašiepia. O paprastiems žmonėms tai nelabai rūpi. Tai buvo tik didelis burbulas, kuris greitai sprogo.
Dabar žiniasklaidoje vėl vyrauja įprastos šalies aktualijos”, – dėstė kita „Lietuvos ryto” pašnekovė.
Kad ir kaip būtų, liepsnojanti G. Depardieu meilė Rusijai parodė, kad Prancūzijos elito atstovas neturi žalio supratimo apie Rusijos režimo žalojamus žmonių likimus. Arba vyno butelyje, o gal kieno nors kišenėje pametė savo sąžinę.
Apie G. Depardieu dukterį Julie, kuri prancūzus stebina ne mažiau nei tėvas, – žurnale „Gyvenimo būdas”.
G. Depardieu apšlapino visą Prancūziją?
Europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis pasidalijo su „Lietuvos rytu” savo įžvalgomis apie prancūzų aktoriaus įsiliejimą į Rusiją.
„Tai, kas dabar vyksta su G. Depardieu ar tarp jo ir V. Putino, atrodo kaip politinė klounada. Abu jie juokingi. Bet kažkodėl pasaulis skiria tam daug dėmesio. Jeigu G. Depardieu būtų suprantamas kaip didelė gervė, būtų aiškiau.
(Gervė – aliuzija į V.Putino 2012-ųjų rudens viešųjų ryšių akciją „Vilties skrydis”. Rusijos prezidentas filmavosi Sibiro ornitologijos stotyje – skriejo motoriniu sklandytuvu kartu su jaunomis sibirinėmis gervėmis. V.Putinas esą buvo nykstančių paukščių vedlys, rodantis jiems kelią į Vidurinę Aziją, kur gervės žiemoja. – Red.)
Be to, nepamirštini stiprūs jo draugystės ryšiai su Ramzanu Kadyrovu, kuris Čečėnijoje turi neribotus Rusijos liaudies pinigus. Ir galbūt per R.Kadyrovą yra perkamas. O rusų liaudis laiminga”, – samprotavo politikas.
– Ar Mordvijoje registruota G. Depardieu gyvenamoji vieta galėjo būti parinkta neatsitiktinai?
– Čia visokiausių cirkų gali būti. (Juokiasi.) Gali būti, kad KGB galvoja visapusiškai.
Mordvija prisiminimuose yra išlikusi kaip kadaise buvusi politinių kalinių lagerių ir kalėjimų vieta. Ar kas nors apie tai galvoja šiandien?
– Kaip vertinate paties G. Depardieu nuovoką šioje situacijoje?
– Man jis atrodo beveik ligonis. O Rusijos diplomatija, ko gero, nevengia naudotis ir ligoniais.
– O pareiškimus apie didžią Rusijos demokratiją?
– Tai jau toliau nėra kur eiti.
Kad G. Depardieu nenori būti Prancūzijos pilietis – tai vienas dalykas. Kitas dalykas, kad jis garbina Rusiją, R. Kadyrovą ir V. Putiną. Tai galbūt yra tiesiog kažkokia to žmogaus tragedija?
Buvo gerbtinas žmogus, o dabar apie tai nieko net negalima pasakyti.
– Ar pritartumėte rusų apžvalgininkams, kurie spėja, jog V. Putinas naudojasi G. Depardieu, kad dar labiau įtvirtintų savo režimą pačioje Rusijoje?
– Tos viešųjų ryšių akcijos būna įvairaus lygmens. Galbūt ir netyčinės. Pavyzdžiui, kaip G. Depardieu nusišlapino lėktuvo salone. Buvo garsus dalykas. Tai šiandien tas lėktuvas yra visa Prancūzija.
