Specialistai pripažįsta, kad griežtesnės taisyklės ir didesnės policijos patrulių pajėgos – ne vieninteliai veiksniai, galintys sumažinti smurtą. Tačiau jie taip pat mato statistiką – Niujorke pastaraisiais metais užfiksuojama rekordiškai mažai žmogžudysčių.
„Niujorkas rodo puikius naujus būdus, kaip policijai gerai dirbti“, - teigė Čikagos universiteto nusikaltimų laboratorijai vadovaujantis Haroldas Pollackas.
Nori ir teisės apsiginti
Iniciatyvai griežtinti ginklų kontrolę vadovauja M. Bloombergas, bet jį remia ir Merų prieš nelegalius ginklus koalicija, į kurią įeina daugiau nei 800 visos Amerikos miestų vadovai.
Žinoma, šių aktyvistų retorika ypač paaštrėjo po žudynių pradinėje mokykloje Konektiktute pernai gruodį. Tuomet žudikas, apsiginklavęs legaliai jo motinos įsigytu pusiau automatiniu šautuvu, nušovė šešis suaugusiuosius ir dvidešimt 6-7 metukų vaikų.
JAV prezidentas Barackas Obama praėjusią savaitę paskelbė pasiūlymų, kaip pagerinti ginklų kontrolę, paketą. Pastarajam reikalingas Kongreso pritarimas, tačiau veiksmų šalies lyderis gali imtis ir pasitelkdamas konstitucijos jam suteikiamas federalines galias.
B. Obamai bus nelengva. Šalies valstijose, kur daugelis gyventojų kone garbina savo šaunamuosius ginklus, nemažai pareigūnų siekia ne sugriežtinti, o liberalizuoti ginklų įsigijimo ir laikymo įstatymus – esą įstatymą gerbiantys piliečiai privalo turėti teisę ginklu apsiginti nuo užpuolikų.
Pavyzdžiui, Teksase po to, kai antradienį viename Hjustono koledžų kilo susišaudymas, per kurį buvo sužeisti 3 žmonės, jau pasigirdo reikalavimų leisti teisėtiems ginklų savininkais įsinešti savo ginklus į universitetus ar koledžus.
Teksaso įstatymų leidėjai jau anksčiau pradėjo svarstyti teisės akto, pagal kurį galima neštis ginklus į mokyklas, projektą. O po susišaudymo koledže parama pasiūlymui tik išaugo.
„Incidentas tik patvirtino tai, ką ir taip žinojome – kai nuginkluoji įstatymo besilaikančius piliečius, kuriais turėtume pasitikėti, jie nebegali apsiginti“, - tvirtino valstijos senatorius respublikonas Brianas Birdwellas.
Niujorke ginklu nepamosikuosi
Tokių politikų, kaip jis, – ne vienas. B. Obama ir M. Bloombergas turi stengtis įtikinti kuo didesnę visuomenės dalį palaikyti griežtesnę ginklų kontrolę, su kuria aršiai kovoja galingos ginklų lobistų organizacijos. Šioms atstovauja ir nemažai Kongreso narių, ypač – respublikonų.
„Kuo daugiau mūsų bus ir kuo vieningiau laikysimės, tuo aiškiau Kongresui pasakysime, kodėl ginklų laikymo įstatymai turi būti griežtinami, - praėjusią savaitę teigė M. Bloombergas. – Negalime toliau stebėti, kaip kiekvieną dieną JAV nuo ginklo vidutiniškai žūva 33 žmonės, o ginklu nusižudo dar 40.“
Niujorko valstijoje griežti ginklų kontrolės įstatymai galiojo dar prieš tai, kai praėjusią savaitę jie buvo dar labiau sugriežtinti. O pačiame Niujorke suvaržymai apskritai vieni griežčiausių visoje Amerikoje.
„Didžiajame obuolyje“ leidimai šaunamiesiems ginklams privalo būti atnaujinti kas trejus metus. Gauti leidimą ginklą nešiotis nepaprastai sunku, o nešiotis didesnio kalibro šautuvus apskritai draudžiama. Leidimai, išduoti ne Niujorko valstijoje, mieste nepripažįstami.
Be to, sukurtas Niujorko šaunamųjų ginklų laikymo taisyklių pažeidėjų registras – beveik toks pat, kaip seksualinių nusikaltėlių registras.
Vis dėlto griežtieji įstatymai pradėjo efektyviai veikti tik tuomet, kai policija pradėjo juos taikyti kasdieniame darbe, teigia Franklinas Zimringas, parašęs knygą „Miestas, kuris tapo saugus: Niujorko pamokos apie nusikalstamumą miestuose ir jo kontrolę“ („The City that Became Safe: New York’s Lessons for Urban Crime and Its Control“).
Daugelis žmogžudysčių Niujorke įvykdomos šaunamaisiais ginklais – tai nesikeičia. Bet keičiasi policijos darbas. Miesto policijai ėmus vadovauti komisarui Raymondui Kelly, Niujorko policijos departamente buvo įkurtas specialus skyrius kovoti su nelegaliais ginklais.
2006 metais įsteigtas padalinys nustato šaunamųjų ginklų kontrabandininkus, o neuniformuoti pareigūnai, apsimetę, kad nori įsigyti ginklų, juos sulaiko.
Rezultatas: praėjusiais metais Niujorke, kuriame gyvena 8 milijonai žmonių, užfiksuota 418 žmogžudysčių. Tai – žemiausias skaičius nuo 1963 metų, kuomet pradėta rinkti tokius duomenis. Pavyzdžiui, 1990-aisiais Niujorke įvykdytos net 2245 žmogžudystės.
„Ar tai galima vadinti efektyviu policijos darbu? Taip, tikrai taip“, - įsitikinęs F. Zimringas.
Nusikaltimų mažiau visoje šalyje
Tiesa, kai kurie kriminologai įspėja, kad miestas ir jo policijos departamentas neturėtų prisiimti sau pernelyg daug garbės už nusikalstamumo suvaldymą. Esą svarbų vaidmenį nusikalstamumo lygiui kylant bei leidžiantis vaidina ir švietimas, taip pat – ekonominė situacija.
„Ginklų kontrolė labai svarbi kalbant apie nusikalstamumo lygį. Tačiau tai nėra pagrindinis veiksnys – viskas kur kas sudėtingiau“, - teigė Niujorko Hanterio koledžo politikos mokslų profesorius Jamie Chandleris.
Savo ruožtu kriminologai Johnas Eterno ir Eli Silvermanas apskritai tvirtina, kad nusikalstamumo statistika yra manipuliuojama. Esą iki 2012-ųjų Amerikoje šaunamųjų ginklų pakirstų aukų skaičius visą dešimtmetį buvo labai panašus – 1,8 tūkst. per metus. Pernai jis sumažėjo iki 1,6 tūkst.
„Žmogžudysčių skaičius sumažėjo, o šaudymų – ne. Todėl reikia atkreipti dėmesį į modernesnę mediciną ir geresnį medikų darbą“, - aiškino Kolumbijos universiteto teisės profesorius ir kriminologas Jeffrey Faganas.
O NŠA atstovas Andrew Arulanandamas pastebi, kad nusikaltimų mažėja didelėje dalyje JAV miestų – nepriklausomai nuo to, kokio griežtumo ginklų įsigijimo ir laikymo įstatymai juose galioja.
„Pažvelgus į Federalinio tyrimų biuro kasmet išplatinamą statistiką apie smurtinius nusikaltimus, matyti, kad jų skaičius kelis dešimtmečius mažėja visoje šalyje“, - teigė A. Arulanandamas.
