Anot psichiatrų, istorijos apie buvusių parduotuvių griuvėsiuose klajojančias šmėklas tėra reakcija į baimę po 2011 metų kovo 11-osios tragedijos, kai dėl kilusio žemės drebėjimo ir po jo smogusio cunamio žuvo beveik 19 tūkst. žmonių.
„Žmonės vaiduoklius teigia matę tose vietose, kurias visiškai nušlavė cunamis. Manome, kad tokie reiškiniai, kaip vaiduoklių regėjimas, ko gero, yra psichinė siaubo ir baimių projekcija, susijusi su tomis vietomis“, - teigė psichiatras Keizo Hara iš vieno labiausiai nuo stichijos nukentėjusių Išinomakio miesto.
Anot psichiatro, potrauminio streso sindromo (PTSS) poveikį daugelis žmonių greičiausiai pradeda jausti tik dabar, o šaliai gali grėsti su stresu susijusių problemų banga.
„Užtruks šiek tiek laiko, kad PTSS pasireikštų laikinuose namuose gyvenantiems žmonėms. Jiems nuo žemės drebėjimo niekas nepasikeitė“, - teigė psichiatras.
Shinichi Yamada sugebėjo išsigelbėti nuo pražūtingų bangų, kurios sugriovė jo namą. Vėliau iš griuvėsių jam pavyko ištraukti dvi Budos statulėles. Tačiau parsinešęs jas į laikinus namus japonas pastebėjo, kad ėmė dėtis keisti dalykai.
Jo du vaikai netikėtai susirgo, o laikinuose namuose šeimą tarsi ėmė persekioti nepaaiškinamas šaltis.
„Kelis sykius, kai gulėjau lovoje, pajutau, kaip kažkas vaikšto aplink mane, peržengia mano krūtinę“, - teigė Sh. Yamada.
Daugelis Japonijos gyventojų iki šiol tiki senais prietarais, nepaisant ypač modernaus japonų įvaizdžio. Tad Sh. Yamada, kaip ir kai kurie kiti iš stichijos zonų išsigelbėję žmonės, kreipėsi į 56 metų egzorcistę Kansho Aizawa prašydamas padėti. Pastaroji tikina regėjusi daug vaiduoklių.
„Buvo ir begalvių šmėklų, kitoms trūko rankų arba kojų. Dar kitų kūnai buvo perpjauti per pusę. Per nelaimę žmonės žuvo įvairiais būdais, tad mums labai sunku, nes jų šmėklos liko tokios, kaip mirties akimirką“, - aiškino egzorcistė, kuri tikina japonams padedanti bendrauti su mirusiaisiais.
Kai kuriose cunamio sunaikintose vietovėse prie kadaise stovėjusių, o dabar griuvėsiais virtusių prekybos centrų žmonės tikina netgi matę besirikiuojančias eiles vaiduoklių. O taksi vairuotojai teigia vengiantys iškvietimų į labiausiai nuniokotas vietoves, baimindamiesi keleivių-šmėklų.
Iš pradžių žmonės čia sugrįždavo tikėdamiesi rasti savo šeimų narių kūnus. Jie norėdavo sužinoti, kaip tiksliai mirė artimieji ir ar jų dvasios ilsisi ramybėje. Bet praėjus šiek tiek laiko prašymai pasikeitė. Dabar žmonės čia sugrįžta norėdami perduoti žinią mirusiesiems“, - pasakojo K. Aizawa.
Sh. Yamada tikina, kad gyvenimas pasikeitė į gerą po to, kai jis pastatė Budos statulėles šventykloje ir ėmė melstis. Jis vis dar įsitikinęs, kad statulėles persekioja šmėklos, tačiau jų dvasios bent jau ilsisi ramybėje.
