1979 metais į Irane esančią JAV ambasadą įsiveržė revoliucionieriai ir paėmė ten buvusius 52 amerikiečius įkaitais.
Dar šešiems JAV piliečiams pavyko iš ambasados pasprukti ir pasislėpti Kanados ambasadoje.
Apie pastarųjų asmenų vadavimo operaciją ir buvo sukurtas vaidybinis filmas „Operacija „Argo”.
Tačiau kino juosta paskatino amerikiečius atkreipti dėmesį ir į kitų 52 JAV ambasados darbuotojų, kurie buvo išlaisvinti tik po 444 dienų, likimą.
1981 metų sausį grįžę namo jie neslėpė džiaugsmo, o tauta su jais elgėsi kaip su didvyriais. Tačiau bėgant metams išlaisvinti įkaitai tapo piktesni, jų jaučiamas kartėlis augo.
Prie tokios buvusių įkaitų savijautos daug prisideda jau septyniolika metų trunkanti ir jokių vaisių neduodanti jų kova dėl kompensacijos už nelaisvėje patirtą žalą.
JAV valstybės departamentas priėmė sprendimą, neleidžiantį jiems laimėti kompensacijos teismuose. Mat pagal susitarimą, kurį daugiau nei prieš tris dešimtmečius Iranui ir JAV padėjo pasiekti Alžyras, bylos dėl įkaitų kompensacijų negali būti keliamos.
Tačiau rankų nenuleidžiantys buvę įkaitai praėjusiais metais Atstovų Rūmuose surinko reikiamą paramą svarbiam įstatymui.
Pagal jį būtų galima gauti kompensacijas iš baudų, skirtų kompanijoms, pažeidusioms prekybos su Iranu sankcijas.
Tikimasi, kad paramą įstatymui buvusiems įkaitams pavyks užsitikrinti ir Senate.
Įkaitai viliasi, kad kiekvienas jų galėtų gauti po 4,4 milijono JAV dolerių.
Jų rėmėjai mano, kad išpopuliarėjęs filmas „Operacija „Argo”, pasakojantis apie šešis slapta išgabentus JAV ambasados darbuotojus, padės dar kartą atkreipti dėmesį į 1979 metų JAV ir Irano įkaitų dramą.
Kai kurie įkaitai pasakoja, kad per 444 nelaisvėje praleistas dienas jie buvo mušami, pririšami prie lovos, patyrė patyčių.
