Afrikoje veikiančio M. Belmokhtaro vardą pasaulis įsiminė šį sausį, kai jo vadovaujami teroristai užėmė britų valdomą dujų verslovę Alžyre ir ten laikė 600 įkaitų iš įvairių pasaulio šalių. Per šią įkaitų dramą žuvo beveik 40 įkaitų, o M. Belmokhtaras teroristų lankomuose interneto forumuose buvo šlovinamas kaip talentingas kovotojas.
Kovo mėnesį iš Čado atskriejo žinia, kad M. Belmokhtaras nužudytas per antiteroristinę Čado operaciją Malyje. Tačiau panašu, kad jis buvo palaidotas gyvas.
Praėjusią savaitę vienoje Nigerio karinėje bazėje ir prancūzams priklausančioje urano kasykloje nugriaudėjo sprogimai, nusinešę pusšimtį gyvybių. Už šį išpuolį atsakomybę prisiėmė M. Belmokhtaras.
Galbūt šių didelio masto išpuolių Alžyre ir Nigeryje nebūtų buvę, jeigu ne užgautos M. Belmokhtaro ambicijos. Jo savimeilę veikiausiai įžeidė minėtas laiškas, kurį teroristas gavo pernai spalio 3-iąją. Laišką pasirašė Afrikoje veikiančios „Al Qaeda“ atšakos „Al Qaeda islamiškajame Magrebe“ (AQIM) 14 narių taryba.
Netrukus po šio laiško gavimo M. Belmokhtaras pasitraukė iš AQIM ir suformavo savo kovotojų grupuotę. Vos po kelių mėnesių jis surengė teroristams įspūdį palikusią operaciją dujų verslovėje.
„Šituo jis nusiuntė žinutę savo buvusiems vadovams Alžyre: „Esu džihadistas, nusipelniau veikti be jūsų pagalbos“, - įvykius analizavo buvęs Pentagono antiterorizmo Afrikoje padalinio vadovas Rudolphas Atallah. - Kartu jis nusiuntė žinutę „Al Qaeda“: „Matote, tie kvailiai šiaurėje yra nekompetentingi. Galite kalbėtis tiesiogiai su manimi.“ Ir per šias atakas jis atkreipė į save didelį dėmesį.“
Kaltino organizacijos skaldymu
Žurnalistų aptiktame AQIM laiške rašoma, kad organizacijos santykiai su M. Belmokhtaru – tarsi kraujuojanti žaizda.
„Tavo laiške buvo apkalbinėjimo, pravardžiavimosi ir pašaipų. Mes nenorėjome veltis į šį klampų mūšį tikėdamiesi, kad kreivą galima ištiesinti pačiomis paprasčiausiomis ir švelniausiomis priemonėmis. Bet žaizda toliau ir vis labiau kraujavo, kol sulaukėme paskutinio tavo laiško, kuris atėmė viltis, jog kraujavimą pavyks sustabdyti ir išgydyti žaizdą“, - rašoma laiške.
AQIM vadovai čia organizaciją poetiškai vaizduoja kaip kalną, besigrumiantį su siaučiančiomis audromis ir plakančiomis bangomis. Jų nuomone, M. Belmokhtaras sukėlė grėsmę, kad organizacija suskils ir gabalėlis po gabalėlio subyrės.
Laiške AQIM išdėsto 30 punktų, kuriuose nurodomos Abu Abbaso (tai - M. Belmokhtarui suteiktas kovotojo vardas) klaidos. „Abu Abbasas nenori būti niekieno sekėjas. Jis tik nori, kad jį sektų ir jam paklustų“, - rašė Afrikos teroristų vadai.
Priekaištavo dėl įkaitų
Laiške M. Belmokhtarui priekaištauta dėl pinigų sumos, kurios jis paprašė iš Vakarų už 2008-aisiais pagrobtą Kanados diplomatą Robertą Fowlerį, kuris ėjo aukščiausias Jungtinių Tautų pareigas Nigeryje. Kartu buvo pagrobtas ir R. Fowlerio kolega.
Už abu vyrus M. Belmokhtaras sutiko paimti 900 tūkst. JAV dolerių. O tai – kur kas mažiau nei 3 mln. dolerių, kuriuos už įkaitus sutinka sumokėti Europos vyriausybės.
„Užuot laikęsis mūsų nurodyto plano, jis (Abu Abbasas. - Red.) vadovavo taip, kaip norėjo. Čia turime paklausti: kas taip prastai pasirodė per šį svarbų pagrobimą? Ar taip nutiko dėl vienašališko brolio Abu Abbaso elgesio, kuris baigėsi tokiu neadekvačiu susitarimu: didžiausius sunkiasvorius (Kanados diplomatus!!!) atiduoti už tokią menką sumą (700 tūkst. eurų)!!!“
Laiške taip pat patvirtinta, kad šie pinigai buvo panaudoti pirkti ginklams, su kuriais vėliau rengiamos atakos prieš Vakarų taikinius.
„Davėme Abu Abbasui nemažą sumą, kad jis nusipirktų ginklų, nepaisydami to, kad mums patiems tuo metu labai reikėjo pinigų. Abu Abbasas nusprendė nedalyvauti perkant ginklus. Tai kas gi šiuo atveju prastai pasirodė?“ - klausiama laiške.
Lipo vadovams per galvas
Laiške atsispindi ne tik M. Belmokhtaro ir AQIM konfliktas, bet ir regioninių „Al Qaeda“ padalinių nutolimas nuo motininės organizacijos. AQIM priekaištavo M. Belmokhtarui, kad šis lipa per jų galvas, kai tuo metu jie turi itin mažai ryšių su „Al Qaeda“ Afganistane ir Pakistane.
„Tau nežinomos didžiosios kliūtys, skiriančios mus ir centrinę vadovybę. Pavyzdžiui, nuo tada, kai mes prisiekėme savo ištikimybę, nuo savo emyrų Chorasane gavome vos kelias žinutes. Jos buvo nuo dviejų šeichų – (Osamos) bin Ladeno (tesiilsi ramybėje jo siela) ir Aymano (al Zawahiri). Ir tai nepaisant mūsų daugybės jiems siųstų laiškų“, - rašoma papeikime.
Čia pat primenamas M. Belmokhtaro pataikavimas „Al Qaeda“ vadovams ir AQIM vadovų kritikavimas.
„Nepaisant didelių finansinių resursų, mūsų galimybės veikti yra ribotos ir virtusios pagrobimų rutina, kuri modžahedams nusibodo“, - cituojamas M. Belmokhtaras.
Kitoje citatoje jis vadina O. bin Ladeną ir A. al Zawahiri ne tik organizacijos, bet ir islamo nacijos vadovais: „Mes mylime juos ir esame ištikimi jų programai. Mes esame kardai jų rankose.“
AQIM šias M. Belmokhtaro liaupses pašiepia: „Labai gražūs žodžiai. Ar tau atrodo, kad maištavimas prieš savo emyrus ir grasinimas suplėšyti organizaciją yra lojalumas?“
Palygino su vyro ir moters kivirču
Laiške dar daug priekaištų. M. Belmokhtaras peikiamas, kad neatsakinėja į jų telefonų skambučius, nesiunčia administracinių ir finansinių ataskaitų. Jis ignoravęs organizacijos susitikimą Timbuktu, pavadinęs jį „beprasmiu“. O galiausiai organizacijos vidinius reikalus pagarsino per džihadistų interneto forumus, nors pats visuomet atsisakydavo bendrauti internetu, vadindamas jį nesaugiu.
AQIM vadovai taip pat pasiskundė, kad paskutinis kovotojų dalinys, kurį jie išsiuntė M. Belmokhtarui į Sacharą, trejus metus bandė su juo susisiekti, kol galiausiai pasidavė.
Tačiau bene aštriausias kaltinimas buvo tas, kad M. Belmokhtaras per visus savo teroristinės veiklos metus neįvykdė nė vieno išpuolio Sacharoje, kurį būtų verta paminėti.
„Bet koks Sacharos karinių veiksmų apžvalgininkas pastebės, kad tavo brigada neįvykdė jokios įspūdingos operacijos, nepaisant begalinių galimybių regione: čia yra daugybė modžahedų, prieinamas finansavimas, ginklų apstu, strateginiai taikiniai – pasiekiami, - negailestingai pliekė AQIM. - Tavo brigada nepadarė nieko, kad pakenktų kryžiuočių aljansui.“
Ženevos terorizmo mokymo ir analizės centro vadovas Jeanas Paulas Rouiller AQIM ir M. Belmokhtaro bendravimą palygino su kivirču tarp vyro ir moters, kai kiekvienas jų siekia, kad jo žodis būtų paskutinis.
„Jie jį apkaltino, kad jis nieko nedaro. O jo atsakymas toks: „Aš jums parodysiu, ką galiu“, - komentavo J. P. Rouiller.
