Rusijos prezidentas V. Putinas pareiškė apie planus sujungti du aukščiausius šalies teismus: Aukščiausiąjį ir Aukščiausiąjį arbitražinį. Lyg ir nieko nesakantis, eilinis politinis sprendimas. Bet gali būti, kad šiuose planuose slypi kai kas daugiau.
Po politinius, verslo ir teisėsaugos sluoksnius sklando kalbos, kad tokiu būdu rengiamasi iš Rusijos ministro pirmininko posto pašalinti D. Medvedevą, garbingai perkeliant jį į naujas – pagrindinio Rusijos teisėjo pareigas, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Rytai-Vakarai".
Teisininkai priešinasi
V. Putinas jau pareiškė, kad įstatymų projektas faktiškai parengtas ir artimiausiu metu jį turi apsvarstyti parlamentas.
Būsimą teismų sujungimą prezidentas aiškina būtinybe laikytis vieno požiūrio sprendžiant civilinius ir korporatyvinius, taip pat valstybinės valdžios ir vietos organų ginčus.
„Dėl to reikės keisti Rusijos konstituciją. Tai labai rimtas klausimas. Reikia viską kruopščiai apmąstyti ir pasverti”, – pareiškė Rusijos valstybės vadovas ir paragino teisėjų bendrijos atstovus ir parlamentą suvienyti pastangas, kad būtų pagreitintas jo idėjos įgyvendinimas.
Toks „paraginimas” Rusijoje paprastai suprantamas kone kaip įsakymas. Bet teisininkai teismų sujungimo idėją laiko nepagrįsta.
„Dar neseniai federalinė linija buvo nukreipta į teismų specializaciją. Be to, mūsų arbitražiniai teismai – tai XXI amžiaus struktūra: ten tvarka, drausmė, suprantama procedūra, kompiuterizacija.
O bendros jurisdikcijos teismai, mano nuomone, įstrigo XIX amžiuje: netvarka, labai žema teisėjų kvalifikacija, ypač pirmosios instancijos teismų. Jų sujungimas greičiausiai virs arbitražinių teismų sistemos degradacija”, – sakė autoritetingos juridinės bendrovės „Pepeliajev Group” vyresnysis teisininkas Sergejus Pepeliajevas.
Apie tą patį pavojų kalba ir buvusi Konstitucinio teismo pirmininko pavaduotoja Tamara Morščakova.
„Teigiamo poveikio šis sujungimas negali duoti. Geriausias variantas – jeigu nepakenks, jei pavyks išsaugoti esamą padėtį”, – teigė teisininkė.
Atliko savo vaidmenį?
Užtat visi politologai vos ne choru pranašauja, kad tokiu būdu V. Putinas atsikratys nevykusio premjero – D. Medvedevo.
„Nemanau, kad D. Medvedevas prašė šių naujų pareigų. V. Putinas pats jam ruošia vietą. Jei šį rudenį priims įstatymą, kitais metais gali pasiūlyti vadovauti šiai sujungtai teismų kolegijai”, – sakė autoritetingas politologas, Politinių technologijų centro generalinis direktorius Igoris Buninas.
„D. Medvedevas atliko savo politinį vaidmenį, vargu ar į jį žiūrima kaip į galintį atlikti įpėdinio vaidmenį, jį reikia „atitraukti”. Turint omenyje, kad jis, šiaip ar taip, yra buvęs prezidentas ir teisininkas, lieka kelios svarbios pozicijos – arba sujungtų teismų, arba konstitucinio teismo pirmininkas”, – sakė Rusijos Federacijos komunistų partijos juridinės tarnybos vadovas Vadimas Solovjovas.
Patiko amerikietiškas modelis
Bet kodėl būtent D. Medvedevui prireikė kurti naujas pareigas? Juk vyriausybės vadovu buvęs šalies lyderis paskirtas būtent V. Putino iniciatyva.
„Prezidentas ypač nepatenkintas šalies vyriausybe. Ir tai pasakys ne tik V. Putino aplinkos žmonės, bet ir verslas, ir aukšti valstybės valdininkai”, – sakė vienas labiausiai informuotų Rusijos žurnalistų, vyriausiasis radijo stoties „Echo Moskvy” redaktorius Aleksejus Venediktovas.
Tačiau V. Putinas esą nė už ką nesutiks klydęs dėl savo pasirinkimo – geriau visą kaltę suversti vyriausybei, o D. Medvedevu pasinaudoti kitur.
A. Venediktovo teigimu, prezidentas svarsto, ar nereikėtų valdymo sistemos pakeisti amerikietiškąja, kur valstybės vadovas kartu yra ir vyriausybės vadovas.
Abiejų teismų sujungimas suteikia galimybę visiškai garbingai „perstumti” S. Medvedevą į ne šiaip kokias, o prestižines pareigas.
Beje, tai galima padaryti gana greitai, jei Valstybės Dūma priims visus reikiamus įstatymus jau rugsėjį arba spalį.
Kandidatų netrūksta
Tačiau A. Venediktovas ir kiti rusų analitikai neatmeta galimybės, kad V.Putinas gali apsiriboti tik pakeitęs dabartinį premjerą kitu, dirbančiu kur kas veiksmingiau, kuris sukurs gerokai veiksmingesnę sistemą, privers ministrus veiksmingiau dirbti.
Jau yra ir kandidatai: buvęs V. Putino padėjėjas Federalinėje saugumo tarnyboje, po to prezidento administracijoje ir vyriausybėje, o dabar „Rosneft” vadovas Igoris Sečinas.
Tarp kandidatų minimas ir buvęs V. Putino bendradarbis KGB, o dabar valstybinės korporacijos „Rostechnologiji”, jungiančios beveik visą karinį pramoninį kompleksą, vadovas Sergejus Čemezovas.
Minima ir dar vieno V. Putino draugo, profesionalaus žvalgo, 22 metus KGB dirbusio, o dabar kompanijai „Rosijskije železnyje dorogi” vadovaujančio Vladimiro Jakunino pavardė.
Realiausias kandidatas iš šios trijulės – I. Sečinas, jį dabar lyg tyčia populiarina valdžiai artima Rusijos žiniasklaida.
Beje, galimi ir kiti variantai, bet visi jie susiję su pirmuoju žingsniu – D. Medvedevo vyriausybės pasitraukimu. Apie tai kalbama jau atvirai.
Sena nauja dainelė?
Apie dabartinio kabineto bejėgiškumą kalba jau visa šalis. Sociologinių apklausų rezultatai nuo praėjusių metų pabaigos rodo, kad akivaizdžiai krito gyventojų pasitikėjimas vykdomąja valdžia apskritai ir ypač premjeru. Nepadeda ir vilkimo lynas, kuriuo vis dažniau vyriausybę tempia valstybės vadovas V. Putinas.
„Manau, kad rugsėjį pasikeis vyriausybė, ir ateis žmonės, kurie gali ką nors pasiūlyti bent jau ekonominėje srityje.
V. Putinas nori, nekeisdamas politinio modelio, kokiu nors būdu pamėginti išgelbėti ekonominę padėtį. Arba ją kaip nors atpalaiduoti, kad griūtis nebūtų greita.
Todėl manau, kad rudenį valdžia mestelės naujų šūkių: neva apie šalies liberalizaciją, prasidės kalbos apie pagalbą verslui, ekonomines reformas ir t.t.”, – sakė buvęs Rusijos ministras pirmininkas, o dabar opozicijos politikas Michailas Kasjanovas.
Bet D. Medvedevo dienos vyriausybėje, atrodo, bet kokiu atveju jau suskaičiuotos. O Vakarai jau kitąmet gali išgirsti girdėtą dainą apie Rusijos liberalizaciją.
