„Tai gera diena tiems, kurie lažinasi dėl politinio ir diplomatinio sprendimo“, - žurnalistams sakė G.Westerwelle, kuris H.Rouhani kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje pavadino „padrąsinančia“.
Vėliau jis susitiko su naujuoju Irano lyderiu, kuris rodė diplomatines iniciatyvas dėl savo šalies ginčo su Vakarais branduoliniu klausimu.
Per tas derybas didžiausias dėmesys buvo skiriamas Irano branduolinei programai ir pilietiniam karui Sirijoje, sakė diplomatai.
„Surengėme konstruktyvią diskusiją“, - sakė G.Westerwelle ir pabrėžė, jog jie su H.Rouhani sutarė, kad cheminių ginklų naudojimas yra „didžiulis nusikaltimas“.
G.Westerwelle šeštadienį turi kreiptis į JT Generalinę Asamblėją ir tai tikriausiai bus paskutinis jo, kaip užsienio reikalų ministro, svarbus pasirodymas.
Po ketverių vadovavimo Vokietijos diplomatijai metų G.Westerwelle turi palikti šį postą, nes jo partija triuškinamai pralaimėjo sekmadienį įvykusius parlamento rinkimus.
Pradėjo vertinti Holokaustą
Irano prezidentas Hassanas Rouhani antradienį pasmerkė Holokaustą ir pavadino jį smerktinu - tai yra naujas ženklas, kad Teherano vyriausybė vykdo radikalius pasikeitimus.
„Bet koks nusikaltimas, įvykstantis per istoriją prieš žmoniškumą, tarp jų - nusikaltimas, kurį naciai įvykdė žydų atžvilgiu, yra peiktinas ir smerktinas“, - interviu CNN sakė neseniai išrinktas Irano lyderis.
„Kad ir kokius nusikaltimus jie įvykdė prieš žydus, mes (juos) smerkiame. Žmogaus gyvybės atėmimas yra vertas paniekos“, - sakė H.Rouhani, kurio žodžius vertė minėta televizija.
„Nesvarbu, ar ta gyvybė yra krikščionio, žydo ar musulmono. Mums tai tas pat“, - pridūrė H.Rouhani, kuris anksčiau antradienį pasakė savo pirmąją kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje.
Tačiau prezidentas taip pat netiesiogiai kritikavo Izraelio valstybės - Irano klerikalinio režimo nesutaikomo priešininko - sukūrimą kaip tėvynę žydams.
Holokaustas „nereiškia, jog galima sakyti, (kad) naciai įvykdė nusikaltimus prieš vieną grupę, tad jie privalo uzurpuoti kitos grupės žemę ir ją okupuoti“, sakė jis.
H.Rouhani buvo išrinktas birželio mėnesį ir pakeitė Mahmoudą Ahmadinejadą, kuris garsiai kritikuodavo Izraelį ir abejodavo Holokaustu.
M.Ahmadinejado pastabos siutindavo Izraelį, kuris neatmetė galimybės panaudoti karinę jėgą prieš ginčijamą Irano branduolinę programą. Ši klerikalinė valstybė tvirtina, kad jos branduolinės programos tikslai yra vien taikūs.
Viename kambaryje su B.Obama
JAV ir Irano prezidentai, Barackas Obama ir Hassanas Rouhani antradienį buvo nepaprastai priartėję prie istorinio rankos paspaudimo, sakė pareigūnai.
„Buvo taip priartėta, kad jie pasirinko kambarį ir užsakė vandens“, – sakė vienas diplomatas, informuotas apie abiejų šalių derybas dėl tokio istorinio persilaužimo susitikimo surengimo.
Irano ir JAV lyderiai nėra susitikę nuo 1979 metų Irano Islamo revoliucijos, po kurios šalių santykiai dažnai būdavo atvirai priešiški, ypač – dėl ginčijamos Irano branduolinės programos.
B.Obama ir H.Rouhani, kuris po pergalės birželio rinkimuose sakė, kad nori gerinti santykius, antradienį kalbėjo Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, bet – Irano lyderis kelios valandos po B.Obamos kalbos. Jie niekada nebuvo drauge atsidūrę toje pačioje patalpoje.
Atrodo, kad Jungtinės Valstijos ėmėsi iniciatyvos surengti tokią vos kelių minučių diskusiją. Abiejų šalių pareigūnai aptarė galimą susitikimą, bet galiausiai Iranui tai buvo „pernelyg komplikuota“, sakė vienas JAV aukšto rango pareigūnas.
H.Rouhani interviu televizijai CNN pasakojo, kaip buvo vykdomas „pasirengimas“ susitikimui.
„Jungtinės Valstijos deklaravo savo interesą surengti tokį susitikimą ir iš principo būtų galėję tam tikromis sąlygomis leisti jam įvykti, – sakė jis. – Manau, kad mes neturėjome pakankamai laiko realiai suderinti šį susitikimą“.
Tačiau H.Rouhani sakė, kad „ledų laužymas“ vis dar vyksta. „Aplinka keičiasi, ir tai įvyko kaip Irano žmonių valios kurti naują santykių erą rezultatas“, – pažymėjo prezidentas.
„Nurodėme, kad abu lyderiai gali dalyvauti diskusijose (JT susitikimo) kuluaruose, jeigu pasitaikys proga“, – sakė vienas aukštas JAV administracijos pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo.
„Iraniečiai grįžo pas mus; buvo aišku, kad jiems pernelyg komplikuota tai atlikti šiuo metu, atsižvelgiant į dinamiką jų pačių namuose“, – pridūrė pareigūnas.
Artėjimas prie tokio susitikimo, atrodo, buvo dalis pastangų, kurios, kaip B.Obama sakė JT Generalinėje Asamblėjoje, taps „išbandymu“ Irano nusiteikimui gerinti santykius.
Be to, JAV pareigūnai nurodė, kad B.Obama lieka atviras susitikimui su aukščiausiais Irano lyderiais, kurie dažnai griežtai kritikuodavo JAV vadovus.
„Manau, kad nors prezidentas Rouhani buvo išrinktas su mandatu vykdyti nuosaikesnę užsienio politiką Vakarų šalių atžvilgiu ir siekti derybų – iš dalies dėl sankcijų sušvelninimo, mums atrodo, kad santykių tarp Jungtinių Valstijų ir Irano klausimas yra neįtikėtinai prieštaringas pačiame Irane“, – sakė aukštas JAV pareigūnas.
„Manau, kad Irano pusei buvo pernelyg sunku žengti į tokio pobūdžio susitikimą prezidentų lygmenyje, esant tokioms aplinkybėms“, – pridūrė jis.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry susitiks su Irano užsienio reikalų ministru Mohamadu Javadu Zarifu ketvirtadienį.
