Gelbėtojai ir vietos žvejai sunkiai tramdė emocijas kalbėdami apie chaotiškas ankstyvo ryto scenas vandenyje, kur matėsi „galvų jūra“ ir kur pabėgėliai iš visų jėgų mojo ir šaukė.
Buvo ir išgyvenimo istorijų - viena jauna moteris iš Eritrėjos buvo palaikyta mirusia ir paguldyta drauge su lavonais, bet medikai galiausiai pastebėjo, kad ji dar kvėpuoja ir ją atgaivino.
Vienas Jungtinių Tautų (JT) pareigūnas dėl šios tragedijos kaltino represinę politiką nelegalių imigrantų atžvilgiu, o JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas išreiškė viltį, kad ši nelaimė „paskatins imtis veiksmų“ migrantų teisėms apsaugoti ir visuomenės požiūriui į imigrantus gerinti.
Italijos vidaus reikalų ministras Angelino Alfano iš pradžių pranešė apie „93 aukas, tarp jų - tris vaikus ir dvi nėščias moteris“, bet narai gelbėtojai vėliau sakė, kad nuskendusiame laive ir aplink jį aptiko dar mažiausiai 40 skenduolių.
Per daugiau kaip 12 valandų po nelaimės iš vandens buvo ištraukta tik 150 išgyvenusiųjų ir nuogąstaujama, kad galutinis aukų skaičius gali viršyti 300.
„Matyti vaikų lavonus buvo tragedija. Mums pritrūko karstų, - sakė gydytojas Pietro Bartolo. - Per daugelį metų, kai čia dirbu, niekada nemačiau tokių dalykų“.
Tarp Tuniso ir Sicilijos esanti Lampedūza yra svarbi migrantų patekimo į Europos Sąjungą (ES) vieta - kasmet į šią Italijos salą iš Šiaurės Afrikos ir rytinės Viduržemio jūros pakrantės atvyksta tūkstančiai prieglobsčio prašytojų.
Imigracijos labdaros fondų tinklas „Migreurop“ apskaičiavo, kad per pastaruosius 20 metų bandydami pasiekti Europą jūroje žuvo 17 tūkst. migrantų. Žmonės per Viduržemio jūrą ryžtasi plaukti aplūžusiais žvejų laiveliais, guminėmis valtimis.
Tragediją prie Lampedūzos išgyvenę migrantai sako, kad yra iš Eritrėjos ir Somalio, ir kad išplaukė iš Libijos Misratos uosto.
