„Šie nesuteršti rinkimai ... man sako, kad Gruzijos demokratija bręsta“, - sakė Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) – Europos pagrindinės saugumo ir teisių stebėjimo institucijos - stebėtojų misijos vadovas Joao Soaresas.
Daliniai rezultatai rodo, kad sekmadienio rinkimus laimėjo Georgijus Margvelašvilis, atstovaujantis premjero milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio valdančiajai koalicijai „Gruzijos svajonė“, kuri pernai parlamento rinkimuose nuvertė prezidento Michailo Saakašvilio vyriausybę.
„Per pozityvius ir skaidrius rinkimus Gruzijos žmonės patvirtino pernai įvykusį istorinį valdžios perdavimą“, - sakoma J.Soareso pareiškime, kuriame nurodoma, kad buvo gerbiamos pagrindinės raiškos, judėjimo ir susirinkimų laisvės.
10 metų valdęs M.Saakašvilis šiuose rinkimuose dalyvauti negalėjo, nes prezidento poste jau dirbo dvi leidžiamas kadencijas. Ne taip kaip per ankstesnius rinkimus posovietinėje Gruzijoje per šį balsavimą nebuvo didelių pažeidimų ar smurto.
„Šie rinkimai yra svarbus pasiekimas šaliai ir visam Pietų Kaukazo regionui“, - sakė Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) delegacijos vadovė Meritxell Mateu Pi.
G.Margvelašvilio triumfas sukoncentruoja valdžią ir sudarys sąlygas lengviau formuoti politiką, nes B.Ivanišvilio „Gruzijos svajonė“ dabar pirmą kartą kontroliuoja prezidentūrą ir vyriausybę.
Tačiau šie rinkimai tikriausiai tik trumpam leis atsikvėpti nuo politinės nežinios 4,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri yra strategiškai svarbi ir Rusijai, ir Europai, Kaspijos dujas ir naftą gaunančiai per Gruziją einančiais vamzdynais.
G.Margvelašvilis yra mažai žinomas politikas, kurio kandidatūrą iškėlė B.Ivanišvilis. Pagrindinis jo užsienio politikos tikslas yra glaudūs ryšiai ir su Vakarais, ir su Rusija, nors tokio balanso Gruzijai ilgai nepavyksta pasiekti.
Europos Parlamento delegacijos vadovas Krzysztofas Lisekas sakė, kad šie rinkimai yra svarbus žingsnis Gruzijai, žengiančiai glaudesnių santykių su Europos Sąjunga (ES) link.
Gruzijos vyriausybė tikisi, kad kitą mėnesį per viršūnių susitikimą Vilniuje galės parafuoti asociacijos susitarimą, numatantį didesnės integracijos į ES kursą.
Pasak K.Liseko, šio susitarimo pasirašymas priklausys nuo „apčiuopiamos pažangos įstatymo valdžios ir demokratijos srityje“.
