Turkija įgyvendino seną sultono svajonę

Antradienis Stambulo gyventojams tapo dviguba švente. Minint Turkijos Respublikos 90-ąsias metines mieste buvo atidarytas povandeninis tunelis, kuris pirmasis pasaulyje sujungė Europą ir Aziją.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 30, 2013, 7:07 AM, atnaujinta Feb 20, 2018, 5:56 PM

Ant žemynų sandūros įsikūrusio Stambulo gyventojai iki šiol per miestą dalijantį Bosforo sąsiaurį važinėjo dviem tiltais. Remdamasis BNS apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

Sąsiaurį kasdien kirsdavo apie 2 mln. žmonių, todėl ant tiltų nuolat susidarydavo automobilių spūstys. Tad tikimasi, kad padėtis nuo šiol pasikeis.

„Manau, kad įrengus transporto ašį tarp rytinių ir vakarinių miesto taškų ši problema nebus tokia opi. Atsiras galimybė pervežti 150 tūkst. keleivių per valandą”, – sakė 14 mln. gyventojų turinčio Stambulo meras Kadiras Topbasas.

13,6 kilometro ilgio tunelis yra giliausias pasaulyje panardinto vamzdžio tipo tunelis: jis iškastas 60 metrų gylyje po jūros dugno paviršiumi. Nurodoma, kad po jūra eina tik 1,4 kilometro ilgio ruožas.

Po Bosforo sąsiauriu įrengtas tunelis naujas, bet jo idėja – ne. Apie tokį megaprojektą jau prieš 150 metų svajojo Osmanų imperijos sultonas Abdulmecidas I.

Tokį tunelį jis norėjo pastatyti dar 1860 metais, bet to meto technika nebuvo tokia pažangi, kad toks projektas būtų įgyvendintas.

Vienas to sultono įpėdinių – Abdulas Hamidas II – 1891 metais paragino architektus pateikti pasiūlymų dėl tunelio statybos, tačiau tie planai irgi nebuvo įvykdyti.

Ambicijos nutiesti tunelį Bosforo sąsiaurio dugnu sustiprėjo praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje.

Tyrimai parodė, kad toks projektas šiais laikais būtų gana nebrangus ir greitai atsipirktų.

Buvęs Stambulo meras, dabartinis Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas plano įgyvendinimo ėmėsi 2004 metais.

Planuota, kad tunelio statybos truks ketverius metus, tačiau darbai užtruko dėl virtinės svarbių archeologinių atradimų. Čia iškasta apie 40 tūkst. senovinių objektų, įskaitant 30 nuskendusių laivų, priklausiusių Bizantijos imperijai.

3 mlrd. eurų (10,4 mlrd. litų) kainavęs tunelis – ne vienintelės didelio masto statybos Stambule. Tai yra dalis didesnio projekto „Marmaray”.

Pagal šį projektą Stambule numatoma atnaujinti anksčiau nutiestas požeminių traukinių linijas ir pastatyti 76 kilometrų ilgio metropoliteno liniją, kuri sujungs Azijos ir Europos žemynus.

Čia taip pat planuojama pastatyti trečią oro uostą, trečią tiltą per Bosforą ir iškasti kanalą, kuris eitų palei šį itin judrų tarptautinį laivybos kelią, siekiant sumažinti jo apkrovą.

Premjero ambicijos buvo viena priežasčių, šių metų birželį sukėlusių šalyje didelius protestus prieš vyriausybę.

Vietos gyventojai skundėsi, kad R.T.Erdogano siūlomi urbanistinės plėtros planai verčia žmones išsikelti iš namų ir naikina žaliąsias erdves.

Be to, jie nuogąstauja, kad tunelis gali būti pažeidžiamas žemės drebėjimų.

Turkijos susisiekimo ministras Binalis Yildrimas ramina žmones: esą tunelio konstrukcija pritaikyta atlaikyti net 9 balų stiprumo žemės drebėjimą.

Anot Turkijos susisiekimo ministro, tunelis yra „saugiausia vieta Stambule”.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kada JAV ginklai pasieks Ukrainą?