J.Tavenerio klasikinėms kompozicijoms didelę įtaką darė religinės temos, iš dalies nulemtos priimto rusų ortodoksų tikėjimo ir domėjimosi misticizmu.
Labiausiai jis garsėja tokiais darbais kaip 7-ojo dešimtmečio pabaigoje „Apple“ išleistas „The Whale“.
1997 metais jo liūdnas darbas „Song for Athene“ buvo atliktas vežant per automobilio katastrofą Paryžiuje žuvusios Dianos karstą iš Londono Vestminsterio abatijos.
J.Taveneris mirė „ramiai, namuose“ Dorsete Pietvakarių Anglijoje, antradienį, sakė Jamesas Rushtonas, kompozitoriaus leidyklos „Chester Music“ vykdomasis direktorius.
„Johnas Taveneris buvo vienas unikalių ir labiausiai įkvėptų balsų muzikoje per pastaruosius 50 metų“, - sakė J.Rushtonas ir pridūrė, kad velionis buvo „tvirtų įsitikinimų žmogus“.
„Didelis jo kūrybinis palikimas - dramatiškas, betarpiškas, įstringantis, ilgam išliekantis atmintyje visų, kurie jį girdėjo, ir visuomet atpažįstamas kaip jo - yra vienas reikšmingiausių mūsų laikų indėlių į klasikinę muziką“, - sakė jis.
Princo Charleso Klarenso rūmų atstovas sakė, kad princą „nuliūdino žinia apie Johno Tavenerio mirtį“. Manoma, kad šis kompozitorius yra sosto įpėdinio mėgstamiausias.
Violončelininkas Stevenas Isserlisas sakė, kad J.Taveneris buvo „pilnas humoro, labai linksmas“.
„Jis - unikalus, - sakė S.Isserlisas BBC radijui „Radio 3“. - Klasikinė muzika skilo į visas šias visiškai skirtingas kalbas ir balsus, o jis turėjo savo balsą. Jis rašė ne tam, kad būtų populiarus, jis rašė muziką, kurią turėjo rašyti“.
J.Taveneris padarė ilgą karjerą, nors jo sveikata nebuvo gera: jis yra patyręs insultą, kelis infarktus, sirgo genetine liga Marfano sindromu.
2000-aisiais jis buvo įšventintas į riterius už nuopelnus muzikai. Jam mirus liko jo žmona ir trys vaikai.
