„Dirbi ar mokaisi?“ – toks klausimas tarp jaunuolių visada buvo įprastas. Bet štai pastaruoju metu Ispanijos jaunimas į jį atsako neigiamai. Nei mokosi, nei dirba. Todėl ir „Nini“ karta, rašo „Lietuvos rytas".
Toks pavadinimas kilęs iš ispaniško posakio „ni estudias, ni trabajas“. Lietuviškai tai reikštų „nei mokaisi, nei dirbi“. Sutrikusi karta be ateities.
Kaip iš tokios situacijos ketina bristi Ispanijos jaunimas?
Bedarbiai ir bemoksliai
Statistika negailestinga: net 25 procentai Ispanijos jaunuolių tarp 16 ir 29 metų nei dirba, nei mokosi. Apie šią „Nini“ kartą jau kuriami kino filmai, spektakliai bei realybės šou.
Niekam tikę, nenaudingi ir be jokio ateities plano – taip jaučiasi ta Ispanijos jaunuolių dalis, kurią krizė ištiko pačiu svarbiausiu jos gyvenimo momentu.
Jiems visiems skaudu girdėti kalbas apie „Nini“ kartą ir dauguma ginasi, jog šiai kartai jie nepriklauso. Kas gi kaltas? Pasak šių jaunuolių, dėl tokios padėties kalta šalį siaubianti ekonominė krizė.
Mokslai visai nedomina
„Aš atsikeliu apie dešimtą valandą ryto ir einu su drauge nešioti CV po miestą. Sugrįžtu namo, papietauju ir toliau einu nešioti CV.
Prisipažįstu, taip pat praleidžiu daug laiko prie kompiuterio – prie „Facebook“ ir „YouTube“.
Tačiau kartais ir internete aš bandau ieškotis darbo“, – apie savo gyvenimą pasakoja 23 metų barselonietė Anais Boleda, kurią šiuo metu išlaiko tėvas, nes ji nedirba.
A.Boleda metė mokslus būdama 16 metų.
„Tuomet norėjau užsidirbti pinigų“, – prisimena mergina.
Tačiau 9 mėnesius pradirbusi padavėja ji metė ir darbą.
Atlyginimas tuomet jai atrodė per mažas. Vėliau mergina dar šiek tiek dirbo padavėja ir telefono operatore. Dabar ji jau nedirba pusantrų metų.
„Aš manau, jog dėl visko kalta krizė. Darbo susirasti beveik neįmanoma. Vieną sykį darbo pokalbio važiavau į kažkokį užkampį.
Man siūlė telefonu pardavinėti enciklopedijas. Atlyginimą žadėjo tik už pardavimą. Bet net ir į tokį darbą manęs nepriėmė“, – skundžiasi mergina.
Nepaisant nelengvos situacijos dėl darbo, Anais nesiruošia tęsti mokslų.
„Man reikia dirbti, – pasakoja A.Boleda, kurią išlaiko tėvas. – Jis kantriai manęs klausinėja, kada pradėsiu dirbti, ir vis ragina nedelsti.“
Dykaduoniavimas – patogus
Nedirbantys ir nesimokantys jaunuoliai gyvena su savo tėvais, kurie juos maitina ir duoda kišenpinigių išlaidoms.
„Tokia situacija man nepatinka, tačiau, turiu pripažinti, ji yra patogi“, – sako 24-erių Pablo Baezas. Šis vaikinas net 4 metus bandė imtis įvairiausių mokslų, tačiau „niekur neužsikabino“.
Dabar jis mielai mokytųsi, tačiau neturi tam pinigų.
O darbo neranda nė su žiburiu. P.Baezas taip pat linkęs visą kaltę versti krizei: „Bent jau žinau, kad nesu vienintelis bedarbis, kad tai visų Ispanijos jaunuolių problema. Tai ne vien mūsų, bet ir aplinkybių kaltė.“
„Mano tėvai man nuolat primena, jog jie manęs negalės išlaikyti visą gyvenimą. Su tėvu dėl to dažnai pykstamės. Man skaudu kalbėti šia tema, tikrai dirbčiau bet kokį darbą, bet, kad ir kiek esu išsiuntęs CV, man niekas neskambina“, – sako P.Baezas.
Vaikinas prisipažįstą esąs „Nini“ kartos atstovas.
„Kai pamačiau, jog per televizijos kanalą „Sexta“ rengiamas realybės šou apie „Nini“ kartą, iškart paskambinau. Prisipažįstu, kad priklausau šiai kartai.
Turiu daug pažįstamų, kurių padėtis tokia pat, bet jiems gėda tai pripažinti“, – tvirtina jaunuolis.
Tinginių karta?
„Aš nieko nedirbu, beveik nieko nesimokau“, – sako 21 metų madridietis Pedro Jose Higueras. Šiam vaikinui iki vidurinės mokyklos baigimo liko du dalykai – anglų kalba ir filosofija.
Tačiau mokosi jis tik kelias valandas per savaitę. Likusį laiką leidžia prie kompiuterio, gerdamas alų su draugais ir žaisdamas futbolą.
P.J.Higueras pripažįsta, jog jo bėda ta, kad jis nežino, ko norėtų mokytis.
„Mūsų bėda – kad esame tinginiai. Turime tėvus – jie mus išlaiko, ir mums nieko netrūksta. Todėl taip ir gyvename – nedirbdami ir nesimokydami. Bet žinau, jog ilgai taip būti negali.
Jeigu dabar nepradėsiu mokytis, nieko nepasieksiu.
Kaip gali susirasti darbą, jei nieko nemoki?“ – savikritikos negaili P.J.Higueras.
Vaikinas pasakoja, jog jis puikiai sutaria su savo motina ir seserimis, su kuriomis gyvena.
„Man nieko netrūksta, mama man duoda pinigų viskam, ko man reikia. Ji tikra darbininkė, mus visus keturis užaugino viena“, – į savo motinos pečius vis dar remiasi P.J.Higueras.
Išlepinta karta
Tėvams skaudu matyti savo atžalas, patekusias į tokią beviltišką padėtį. Tačiau, pasak sociologų, jie yra iš dalies patys kalti dėl to, jog pernelyg išlepino savo vaikus.
Ispanijoje, kur jaunuolių nedarbas viršija 50 procentų, dabar „Nini“ kartai skiriama daug dėmesio. Antropologai, sociologai, pedagogai ne tik ieško kaltųjų, bet ir mėgina rasti išeitį. Ispanija negali sau atleisti užauginusi prarastąją kartą.
„Ši karta yra pernelyg išlepinta, neįpratusi stengtis ir pernelyg visko pertekusi“, – taip nesimokančius ir nedirbančius jaunuolius neseniai per Katalonijos TV3 programą apibūdino žinių pranešėja.
Pasak ekspertų, tai, kad jaunimas dabar yra sutrikęs, yra jau pradinėje mokykloje patirtų nesėkmių padarinys.
Pasak statistikų, Ispanijoje moksleivių, nebaigusių vidurinės mokyklos, yra daugiausia visoje Europos Sąjungoje – net 30 procentų. ES vidurkis yra 14 proc.
Vyrauja nuomonė, jog dėl to kalta Ispanijos švietimo sistema bei tėvų auklėjimas.
„Norint sustabdyti pastaruoju metu Ispanijoje plintantį nenorą mokytis reikia pradėti nuo pradinių mokyklų.
Viskas prasideda nuo to, kai šešiamečiui ima nesisekti mokykloje“, – aiškina Isabel Yuste, pedagogė ir pagalbos jauniems žmonėms programų koordinatorė Katalonijoje.
Nebemoka stengtis
I.Yuste teigia, jog savęs nerandančio jaunimo reiškinys – vartotojiškos visuomenės kaltė.
„Vaikai užaugo pernelyg apsiausti mūsų globos. Jiems niekada nieko netrūko ir nereikėjo dėl nieko stengtis.
Ir dabar, atėjus krizei, kai būtina kaip reikiant pasistengti, jie tiesiog nemoka to daryti“, – teigia pedagogė.
„Kalti ne vien „tingieji“ jaunuoliai, besinaudojantys savo tėvų ekonomine padėtimi ir nekuriantys jokių ateities planų.
Kalta visuomenė, kurią sukūrėme, dabartinė krizė bei švietimo sistema“, – tvirtina I.Yuste.
Pasak pedagogės, darbo situacija Ispanijoje yra katastrofiška. „Anksčiau tie jaunuoliai, kuriems trūko paskatų tęsti studijas, eidavo dirbti į statybas.
Dabar, subliūškus spekuliacijos nekilnojamuoju turtu burbului, tokios galimybės neliko. Tad jaunuoliai jau iš anksto žino, jog darbą susirasti bus labai sunku. O stengtis mes jų neišmokėme“, – sako I.Yuste.
Vyriausybė mokys šeimas
Tragiškų mokymosi rezultatų akivaizdoje Katalonijos vyriausybė sukūrė tinklalapį mokyklinio amžiaus vaikus auginančioms šeimoms.
Tinklalapyje kruopščiai pasakojama, kaip tėvai turi padėti savo atžaloms ruošti namų darbus, nurodoma, jog labai svarbu palaikyti ryšį su mokytojais ir patariama aktyviai domėtis mokykliniu vaikų gyvenimu.
Tarp kitų nurodymų tėvai ten ras ne vien tiesiogiai su mokykla susijusių temų, bet ir pastabų, jog vaikai privalo atvykti į mokyklą punktualūs, gerai papusryčiavę ir išsimiegoję.
