Latvijos vyriausybės vadovas apie tai, kad prezidentui Andriui Bėrziniui įteikė atsistatydinimo pareiškimą, pranešė vakar po pietų.
Žinia buvo tokia netikėta, kad kai kurie apžvalgininkai ir Latvijos politikai buvo praradę žadą.
Keistas, nelogiškas sprendimas. Kodėl dabar? Tokios užvirė diskusijos.
Skubiai sušauktoje spaudos konferencijoje V.Dombrovskis pareiškė, kad jaučia moralinę ir politinę atsakomybę dėl tragedijos, kuri nusinešė dešimtis gyvybių.
Ir daugiau nieko – V.Dombrovskis detaliau neaiškino, kokią savo atsakomybę jis turėjo galvoje.
Atsakęs vos į kelis Latvijos žurnalistų klausimus apie tolesnę politinę karjerą (latvių nuomone, ji jau baigta), V.Dombrovskis išsisuko ir nuo lietuvių žurnalisto klausimo.
Vis dėlto „Lietuvos rytas“ galbūt žino atsakymą, kas iš tiesų slegia Latvijos premjero sąžinę.
Latvijoje dabar badoma pirštais į institucijas, valdžios pareigūnus, ieškoma kaltininkų. Vieni kaltina Latvijos „Maximos“ vadovus, kad jie naudojosi pastatu, kuriame buvo matyti akivaizdūs broko ženklai, laiku nesiėmė evakuoti žmonių. Kiti – prekybos centro statytojus.
Treti kapsto giliau – užduoda klausimą: kas kaltas dėl aplaidžios statybų priežiūros sistemos? Kodėl Latvijoje stato kas nori ir kaip nori, svarbu žinoti, kam paduoti kyšį?
Įtartini verslo ryšiai
Tragedijos užuomazga galbūt prasidėjo, kai po 2009-aisiais kilusios krizės Latvijoje buvo panaikinta Valstybinė statybų inspekciją ir statybų priežiūra atiduota į privačių institucijų rankas.
Anuo metu Latvijoje sukilimui prieš neva statybų verslą varžančią biurokratiją dirigavo partija „Naujasis laikas“, kuriai vadovavo V.Dombrovskis. Jis buvo aktyviausias iniciatorius panaikinti Valstybinę statybų inspekciją.
Latvijos žiniasklaida buvo pateikusi duomenų, kad tada su statybų verslu susijusios bendrovės parėmė V.Dombrovskio partiją.
„Lietuvos rytas“ turi žinių, kad tarp V.Dombrovskio rėmėjų buvo ir įmonė „RE & RE“. Būtent ši firma bendrovės „Homburg Zolitūde“ užsakymu vykdė nelemto prekybos centro statybos darbus.
„RE & RE“ statė požeminį garažą, daugiaaukštį gyvenamąjį namą šalia prekybos centro.
Būtent šie statybos darbai, kaip spėjama, galėjo paskatinti Rygos „Maximos“ griūtį.
Premjerą spaudė prezidentas?
Tačiau Latvijos dienraščio „Latvijas avize“ apžvalgininkas Maris Antonevičius mano, kad premjero apsisprendimą daugiau nulėmė emocijos.
„Kai V.Dombrovskis išėjo iš susitikimo su prezidentu, jis atrodė labai įžeistas. Ir kai pranešė apie atsistatydinimą, aiškiai buvo matyti, kad tai – ne jo sprendimas, tarytum kalbėtų kažkieno kito žodžiais.
Man asmeniškai pasirodė, kad tai buvo ne rimtai apgalvotas, o stiprių jausmų paskatintas sprendimas“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo žurnalistas.
Anot M.Antonevičiaus, pastarosiomis dienomis tiek Latvijos žiniasklaida, tiek visuomenė labai piktinosi, kad dėl įvykusios tragedijos Rygoje niekas neprisiima politinės atsakomybės.
Daugiausia strėlių teko Ekonomikos ministerijai, kuri atsakinga už statybų sektorių.
Vakar ryte atsistatydino šios ministerijos valstybės kancleris Juris Pūcė, kuris yra atsakingas už statybų sektorių.
Tokį žingsnį J.Pūcė žengė po to, kai buvo paskelbta apie jo žmonos vadovaujamo labdaros fondo ryšius su statybos bendrove „RE & RE“, kuri statė sugriuvusį „Maximos“ pastatą.
Ši bendrovė siejama su valdančiojoje koalicijoje esančia partija „Naujasis laikas“.
V.Dombrovskis 2002–2004 m. buvo minėtos partijos valdybos narys. Tačiau, anot M.Antonevičiaus, V.Dombrovskiui po nelaimės šie ryšiai viešumoje nebuvo prikišami. O J.Pūcės ir premjero pasitraukimas tą pačią dieną veikiausiai yra sutapimas.
Anot apžvalgininko, V.Dombrovskis atsistatydino susidėjus daugeliui aplinkybių. Pirmiausia dėl prezidento A.Bėrzinio aštrių pareiškimų.
Jis „Maximos“ griūtį pavadino masiniu nužudymu, reikalavo daugiau atsakomybės ir pareiškė, kad bloga visa sistema. Po vakarykščio susitikimo buvo kalbama, kad prezidentas su premjeru kalbėjo labai piktai ir priekaištavo dėl to, jog po tragedijos vyriausybėje niekas neatsistatydino.
Vyriausybė klibėjo seniai
Be to, vyriausybėje nuolat kildavo nesutarimų, koalicija balansavo ant žlugimo ribos.
„Jau seniai buvo žinoma, kad premjeras norėtų kitų pareigų – galbūt Briuselyje, eurokomisaro. Netgi kalbėta, kad V.Dombrovskis galėtų pretenduoti į Europos Komisijos prezidento Jose Manuelio Barroso užimamą postą.
Žinote, Latvijoje vyriausybės vadovo atlyginimas yra gerokai per mažas, turint galvoje jam tenkančią atsakomybę. Jis kiek didesnis nei 1000 latų (apie 5000 litų. – Red.). Nepalyginsi su EK algomis, kurios gal 10 kartų didesnės.
V.Dombrovskis veikiausiai buvo pagalvojęs apie naujas karjeros galimybes. Todėl jis nesilaikė įsikibęs to posto ir, matyt, jam nebuvo sunku priimti tą sprendimą“, – dėstė M.Antonevičius.
Apžvalgininkas nesureikšmino gandų, kad V.Dombrovskis galėjo atsistatydinti siekdamas užbėgti už akių ir priekaištams dėl 2009 m. vyriausybės sprendimo panaikinti Valstybinę statybų inspekciją ir perduoti pastatų kokybės kontrolę į privačias rankas.
Esą supaprastindama taisykles vyriausybė galėjo pasitarnauti statybų bendrovėms, kurios per rinkimus parėmė V.Dombrovskio partiją „Vienybė“.
„Statybų inspekcija – didžiulė Latvijos bėda, bet tai – tik fragmentas. Ir ankstesnė inspekcija nedirbo taip, kaip reikėtų.
Dar prieš tragediją buvo kalbama, kad kažką reikia daryti.
Bet pirmiausia visi norėjo sulaukti sausio 1-osios, kai turi įsigalioti vasarą priimtas naujas įstatymas, pagal kurį griežtinama statybų priežiūra“, – kalbėjo „Lietuvos ryto“ pašnekovas.
„Ne visi bus patenkinti, kad jis traukiasi. Turbūt bandys atkalbėti. Manau, kad partija iš šio pasitraukimo net gaus politinių dividendų, nes vis dėlto prisiėmė atsakomybę. V.Dombrovskis nieko nepraranda.
Dabar tik nuo jo priklausys, ar jis norės dalyvauti Latvijos politiniame gyvenime“, – prognozavo M.Antonevičius.
Latviai V.Dombrovskio nesmerkia
„Lietuvos ryto“ kalbinti latviai V.Dombrovskį vertino nevienareikšmiškai.
Vieniems patiko jaunatviška 42 metų politiko energija, kiti linkę susieti jo liberalią, stambaus verslo interesams įtinkančią politiką su neišraunama korupcija, ypač suvešėjusia statybų versle.
Lapkričio 21-oji, kai griuvo Rygos „Maxima“, į latvių sielą įsirėžė panašiai, kaip mums 1991-ųjų sausio 13-oji. Tik protestantiškos kultūros terpėje išaugę latviai net tragediją išgyvena santūriai, nelieja karštų emocijų.
Dėkoja likimui
„Nekaltinu prekybos centro, kalti statybininkai brokdariai.
Visada perku šiame prekybos centre, čia pigiau, didesnis pasirinkimas“, – tikino Valdis.
Jis dėkoja likimui – Rygos „Maximoje“, kuri sugriuvo, dirbo jo pusseserė. Lemtingą dieną ji turėjo dirbti, bet bute trūko vamzdis, tad turėjo sulaukti santechniko. Todėl susikeitė pamainomis su kolege. Ši žuvo, o Bauskės gyventojo pusseserė liko gyva.
Kitaip manė prie katastrofos vietos su mažamete dukra žvakutės uždegti atėjusi 24 metų Liva. Ji „Lietuvos ryto“ žurnalistui sakė ilgai, galbūt niekada, negalėsianti peržengti parduotuvės su iškaba „Maxima“ slenksčio.
„Suprantu, kad nekaltas nei prekės ženklas, nei šis prekybos tinklas. Gal tik jo vadovai ne viską padarė, kad užtikrintų pastato saugumą. Bet man prieš akis visada iškils mano dukros auklės veidas. Toks, kokį pamačiau, kai ji sužinojo, jog po griuvėsiais žuvo jos mama“, – sakė Liva.
Tėvas paramos atsisakė
Vakar buvo surengtos valstybinės Latvijos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų Vilnio Šteinyčio, Edgaro Reinfeldo ir Sergejaus Ižiko laidotuvės.
Žuvusių didvyrių, pašarvotų Rygos katedroje, pagerbti buvo atvykęs Latvijos prezidentas A.Bėrzinis, bet artimųjų prašymu laidotuvės buvo kuklios, be išskirtinės pompastikos.
Laidoti ne tiktai iš parduotuvės „Maxima“ griuvėsių žmones gelbėję ugniagesiai. Laidojama ir daugelis iš 54 tragedijos aukų.
Nemaža dalis aukų artimųjų pateko į nepavydėtiną padėtį netekę maitintojų. Pavyzdžiui, žuvusi Viktorija Vovk paliko 5 metų dukterį ir 10-metį sūnų.
Moteris išsiskyrusi su vyru, našlaičius priglaudė Viktorijos sesuo, bet ir ji pati augina tris vaikus. Žuvus Viktorijai Smirnovai, jos mažai uždirbantis vyras Romanas liko su 8 metų dukra ir 3 mėnesių kūdikiu ant rankų. Tiesa, valdžia ir „Maxima“ žada padengti visas išlaidas, susijusias su gydymu ir laidotuvėmis.
Vis dėlto kai kurių aukų artimieji kitų žmonių ir net valdžios paramos griežtai atsisakė. Vienas tokių – buvęs Latvijos Saeimos narys Imantas Burvis. Po „Maximos“ griuvėsiais žuvo jo sūnus.
„Paramos reikia žmonėms, kurie sužeisti. O aš neturiu ką gydyti, sūnaus nebėra“, – karčiai kalbėjo I.Burvis.
Vengia protesto akcijų
Vakar Rygos „Maximos“ parduotuvės buvo apytuštės, prie įėjimų degė žvakutės. Degė neatsitiktinai. Po aukų laidotuvių rygiečiai nesiliovė piktintis Rygos „Maximos“ vadovais, nekreipusiais dėmesio į akivaizdžius požymius, kad statinys yra pavojingos būklės, nesuskubusiais laiku evakuoti žmonių.
Tačiau daugelis kalbintų latvių tvirtino nenorintys triukšmingų socialinio protesto akcijų.
Viena priežasčių – radikalių rusakalbių baimė. O štai prorusiška „Santarvės centro“ partija jau pareiškė norą formuoti naują vyriausybę.
Ritasi atsistatydinimų banga
Karčios kritikos sulaukia net ir tiesiogiai su tragedija nesusiję asmenys. Dalis jų netenka darbo savo arba ne savo noru.
Iš katastrofos Rygoje tyrimų grupės pašalintas prokuroras Ando Skalbė – įžvelgtas interesų konfliktas, nes jo žmona dirba Rygos savivaldybės Statybų skyriuje.
Griežtai kritikuojamas Rygos meras Nilas Ušakovas, nes jis, būdamas Seimo narys, balsavo už Valstybinės statybų inspekcijos (VSI) panaikinimą, nors tokį veiksmą vėliau pats kritikavo.
Meras su kritika nesutinka, jis sako, kad VSI veikė tik formaliai, iš esmės netikrino statinių kokybės. Latvijos architektų sąjunga sustabdė architektų Zanės ir Andrio Kalinkų licencijas. A.Kalinka buvo sugriuvusio statinio Rygos Zuolitūdės mikrorajone autorius.
Nuo pareigų nušalintas Latvijos greitosios pagalbos viršininko pavaduotojas Martinas Šicas, kad neva ne laiku išplatino informaciją apie „Maximos“ griūties aukas.
M.Šicas savo kaltės nepripažįsta, jis teigia tik norėjęs suteikti žinių aukų artimiesiems.
