Pasitarime, kuris vyko šio penkių žvaigždučių viešbučio fojė koridoriuje, dalyvavo buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Hansas-Dietrichas Genscheris, jo patarėjas Alexanderas Rahras, M.Chodorkovskio advokatai ir Patikrinimo posto „Charlie“ muziejaus, skirto pabėgimams iš komunistinio bloko, vadovė Alexandra Hildebrandt.
Buvo sutarta, kad H.-D.Genscheris, kuriuo pasitiki vokiečiai, remia kanclerė Angela Merkel ir kuris yra gerai žinomas rusams dėl savo vaidmens derybose dėl Vokietijos suvienijimo, pradės užkulisinę diplomatinę kampaniją.
Tai buvo koordinuotų vokiečių pastangų grandinės, prasidėjusios nuo H.-D.Genscherio ir pasiekusios net kanclerės būstinę, pradžia. Šios pastangos buvo sutelktos į vieną tikslą – spausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną paleisti į laisvę M.Chodorkovskį, kuris 2003 metais buvo pasiųstas už grotų dėl sukčiavimo ir mokesčių vengimo, tačiau Vakaruose daugelio laikomas politiniu kaliniu.
Galiausiai už tai, kad atgavo laisvę būtent dabar, M.Chodorkovskis turi būti dėkingas V.Putino siekiui pagerinti Rusijos įvaizdį prieš vasarį įvyksiančias žiemos olimpines žaidynes Juodosios jūros kurorte Sočyje – juk išties naudingiau paleisti jį iš kalėjimo dabar, o ne laikyti už grotų iki numatyto paleidimo ateinantį rugpjūtį.
Tačiau būtent H.-D.Genscheris vedė derybas su Kremliumi ir perdavė M.Chodorkovskiui žinią į kalėjimą, jog jis turi prašyti malonės humanitariniais sumetimais dėl prastos motinos sveikatos.
Galiausiai vokiečių vaidmuo buvo naudingas ir pačiam V.Putinui: kai M.Chodorkovskis atgavo laisvę, jis buvo nuskraidintas tiesiai į Berlyną privačiu lėktuvu, kurį suorganizavo H.-D.Genscheris.
Kremliaus šaltinis sakė, kad V.Putinui „labai nedaug kainavo“ malonė M.Chodorkovskiui. „Jis mažiau nei 10 proc. sutrumpino jam skirtą bausmę, o privertęs jį išvykti iš šalies užsitikrino, kad jis nebekels jam grėsmės“.
Praėjus pustrečių metų nuo pirmojo susitikimo „Adlon“, M.Chodorkovskis, kuris anksčiau buvo turtingiausias žmogus Rusijoje, atgavo laisvę ir tame pačiame viešbutyje susitiko su savo šeima.
Vokiečių pastangų išlaisvinti M.Chodorkovskį pradžia galima laikyti prašymą A.Hildebrandt įrengti jam skirtą ekspoziciją savo muziejuje, kur eksponuojami daiktai, kuriuos pasitelkę Rytų Vokietijos gyventojai bėgo į Vakarų Vokietiją, tokie kaip karšto oro balionas ir banglentė su vidine ertme, taip pat veikia žmogaus teisėms skirta paroda.
Tais metais, kai buvo sulaikytas, M.Chodorkovskio turtas buvo vertinamas 15 mlrd. JAV dolerių, todėl A.Hildebrandt iš pradžių nesutiko. Tačiau praleidusi penkias dienas skaitydama Rusijos teismų protokolus ji nusprendė, kad M.Chodorkovskis esąs politinis kalinys, kuris buvo nuteistas ne dėl savo turtų.
Kai ekspozicija 2010-aisiais buvo atidaryta, A.Hildebrandt su kitais muziejaus darbuotojais ėmė sukti galvas, ką dar galėtų nuveikti, kad padėtų jį išlaisvinti.
Būtent tada iš Ukrainos kilusi A.Hildebrandt susisiekė su geru pažįstamu H.-D.Genscheriu, ilgiausiai Vokietijos užsienio reikalų ministro pareigas ėjusiu politiniu veikėju.
„Paskambinau jam ir pasakiau: „Pone Genscheri, turime tokią problemą, ką galėtume padaryti? Galbūt galėtume susėsti drauge su jo advokatais ir pakalbėti apie tai?“ Jis iš karto sutiko“, – pasakojo A.Hildebrandt agentūrai „Reuters“.
Tuomet M.Chodorkovskio advokatai paprašė H.-D.Genscherio padėti jiems ištraukti jų klientą iš kalėjimo. H.-D.Genscheris neatsakė į agentūros „Reuters“ skambučius ir elektroninius laiškus, tačiau interviu Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ARD sakė: „Žinoma, pasakiau taip, nes tai humaniškas veiksmas, o kuris visur ir visada turi sulaukti paramos“.
A.Rahras sakė, kad nei jis, nei H.-D.Genscheris už savo pastangas negavo jokio finansinio atlygio iš buvusio oligarcho.
H.-D.Genscheris ir A.Rahras, kurie pažįstami nuo tų laikų, kai dirbo Vokietijos užsienio ryšių taryboje, palaikė draugiškus santykius su M.Chodorkovskiu.
2002-2003 metais jie kelis kartus kvietė jį į Berlyną, rengė bendras konferencijas ir 2002-aisiais netgi drauge šventė 75-ąjį H.-D.Genscherio gimtadienį, sakė A.Rahras.
H.-D.Genscheris ir A.Rahras taip pat pažįsta V.Putiną. A.Rahras, puikiai mokantis rusų kalbą, yra parašęs V.Putino biografiją ir priklauso konsultacinei ekspertų tarybai, kuri kasmet susitinka su Rusijos prezidentu.
„Štai kodėl tai suveikė. M.Chodorkovskiui reikėjo apsispręsti pasitikėti H.-D.Genscheriu ir jo misija, jam reikėjo pažįstamo žmogaus, tokio, kuriuo taip pat pasitiki Kremlius, o Rusijos lyderiai išties pasitiki H.-D.Genscheriu dėl jo diplomatijos derybose dėl Vokietijos suvienijimo“, – sakė A.Rahras.
Slaptas susitikimas
Kai 2011-aisiais tapo aišku, kad V.Putinas baigęs premjero kadenciją planuoja sugrįžti į prezidento postą, kanclerė A.Merkel tyliai pradėjo kampaniją, siekdama įtikinti jį, kad vienas pirmųjų jo žingsnių sugrįžus į Kremlių turėtų būti M.Chodorkovskio paleidimas.
Ji sakė, kad toks žingsnis parodytų pasauliui, jog Rusija pasikeitė. Tačiau, kaip teigia aukšto rango pareigūnai Berlyne, V.Putinas atmetė šiuos prašymus.
M.Chodorkovskis į laisvę turėjo išeiti 2011 metais, tačiau 2010-ųjų gruodį per antrąjį teismo procesą jis buvo pripažintas kaltu dėl vagystės ir pinigų plovimo ir jo bausmės laikas pratęstas.
Praėjus kelioms savaitėms po to, kai pradėjo naują kadenciją valstybės vadovo poste, V.Putinas 2012 metų birželį nuvyko į Berlyną derybų su kanclere A.Merkel ir naujuoju Vokietijos prezidentu Joachimu Gaucku.
Tačiau prieš V.Putino išvykimą Berlyno Tegelio oro uosto karinėje zonoje įvyko jo slaptas susitikimas su H.-D.Genscheriu, kuriuo oficialiai prasidėjo pusantrų metų trukęs dialogas, galiausiai atvėręs M.Chodorkovskiui duris į laisvę.
„H.-D.Genscheris palaikė su mumis kontaktus, ir mes svarstėme, kaip geriau užmegzti kontaktus, – sakė vienas aukšto rango vokiečių pareigūnas, susipažinęs su diskusijomis dėl M.Chodorkovskio problemos. – Susitikimas buvo suorganizuotas, ir H.-D.Genscheris po jo nesustojo“.
„A.Merkel toliau kėlė M.Chodorkovskio klausimą visuose susitikimuose su V.Putinu. Tai buvo labai apgalvota, taktinė, įvairių krypčių prieiga, kurioje dalyvavo ir užsienio reikalų ministerija bei Vokietijos ambasadorius Maskvoje. Rusai pasitikėjo H.-D.Genscheriu ir žinojo, kad jį visiškai remia kanclerė“, – sakė minėtas pareigūnas.
A.Hildebrandt muziejus surengė visuomeninę kampaniją, kurios metu savo lankytojų prašė pasirašyti reikalavimą išlaisvinti M.Chodorkovskį. Pasak A.Hildebrandt, A.Merkel pasakė jai, jog žino apie jos kampaniją, laiko ją teisinga ir tiki jos pastangomis.
H.-D.Genscheris ir Rusijos prezidentas anksčiau šiais metais buvo dar kartą slapta susitikę Maskvoje. Pasak A.Rahro, derybų metu H.-D.Genscheris nekalbėjo apie tai, ar M.Chodorkovskis kaltas, ar ne, o tiesiog akcentavo humanitarinį aspektą.
M.Chodorkovskis atsisakė pasirašyti laišką su malonės prašymu, kuriame pripažintų kaltę, todėl reikėjo kompromiso – kaip paprašyti malonės nepripažįstant kaltės. H.-D.Genscheris padėjo rasti oficialią priežastį paleisti buvusį naftos kompanijos „Jukos“ vadovą – jis buvo išlaisvintas humanitariniais sumetimais, dėl pašlijusios motinos sveikatos.
„Tai nebuvo lengva, tai buvo ilgas diplomatinis procesas, kol abi pusės galiausiai sutarė dėl šios išimtinai humanitarinės versijos, ir M.Chodorkovskis išėjo, nes jo motina iš tiesų labai sunkiai serga, ir jos norėjo dar gyvą ją pamatyti“, – sakė A.Rahras.
Savo dekrete dėl malonės suteikimo M.Chodorkovskiui, kurį sudarė 25 žodžiai, V.Putinas nurodė, kad priėmė šį sprendimą „vadovaudamasis humanitariniais principais“.
Kelias į malonę buvo pilnas kliūčių, o tai, kaip banguotai vyko derybų procesas, atspindi permainingus Vokietijos ir Rusijos santykius.
2011 metais Vokietijoje kilęs skandalas dėl sprendimo skirti V.Putinui prestižinį vokiečių apdovanojimą už laisvę ir demokratines permainas apkartino atmosferą, kurią dar pablogino 2012 metais kilusi pykčio banga dėl rusų merginų pankgrupės „Pussy Riot“ narių įkalinimo bei Rusijoje priimto įstatymo, kuriuo sugriežtinta pilietines teises ginančių užsienio organizacijų kontrolė, sakė A.Rahras.
Serganti motina
2013 metų lapkritį vėžiu serganti M.Chodorkovskio motina buvo ligoninėje Berlyne, ir jos vienintelis sūnus būgštavo daugiau jos nepamatysiąs. H.-D.Genscheris perdavė žinią M.Chodorkovskiui, kad kalinys turėtų parašyti V.Putinui laišką su prašymu suteikti jam malonę, pabrėždamas, kad jo motinos sveikata labai silpna.
Lapkričio 12 dieną, kai H.-D.Genscherio žinutė buvo perduota, M.Chodorkovskis parašė trumpą laišką V.Putinui su prašymu jį paleisti ir ilgesnį laišką – apie savo motinos sveikatą.
„Man buvo pasakyta, kad turėčiau paminėti savo motinos situaciją“, – žurnalui „The New Times“ sakė M.Chodorkovskis po to, kai buvo paleistas.
Lapkričio 19 dienos popietę V.Putinas pareiškė, kad greitai suteiks malonę M.Chodorkovskiui. Dekretas buvo pasirašytas gruodžio 20-ąją, penktadienį – tą dieną M.Chodorkovskis buvo paleistas iš 7-osios pataisos kolonijos Segežoje, esančioje Karelijos miškų gilumoje netoli sienos su Suomija.
Kremliaus šaltinis agentūrai „Reuters“ sakė, kad „intensyviausias“ darbas dėl M.Chodorkovskio paleidimo prasidėjo spalį. Pasak šaltinio, darbai dėl jo paleidimo vyko „ne vienus metus“, tačiau dabar buvo „idealus laikas“, o olimpinės žaidynės buvo pagrindinė priežastis, kodėl M.Chodorkovskis paleistas laisvę būtent šiuo metu.
Šaltinio teigimu, M.Chodorkovskio motinos sveikatos būklė buvo patogus paaiškinimas sprendimui, kuris buvo priimtas dėl visai kitų priežasčių. „Taip, argi ne nuostabiai tai tiko? Tačiau na ir kas, kad ji serga? Ji jau kurį laiką sirgo. Tuo tarpu Olimpiada vyksta dabar“.
Netgi vokiečių derybininkai buvo tam šiek tiek nustebinti netikėtu posūkiu. Per Rusijos televiziją išgirdęs pranešimą apie malonę M.Chodorkovskiui, A.Rahras iškart paskambino ir pranešė apie tai H.-D.Genscheriui.
Tuomet H.-D.Genscheris kreipėsi į savo draugą Ulrichą Bettermanną, kuriam Vakarų Vokietijoje priklauso elektros įrenginių detales gaminanti įmonė, kad šis paskolintų jam privatų lėktuvą, pasakojo A.Rahras.
Sekmadienį M.Chodorkovskis sakė, kad ne jis pats nusprendė išvykti iš Rusijos: „Neturėjau pasirinkimo. 2 val. nakties mane pažadino kolonijos vadovas ir pasakė, kad vykstu namo. Kelionės metu sužinojau, kad kelionė baigiasi Berlyne“.
Buvęs naftos magnatas žurnalui „The New Times“ pasakojo, kad krovininiu mikroautobusu buvo atvežtas prie Sankt Peterburgo oro uoste stovėjusio lėktuvo „Cessna“, kur jam buvo įteiktas pasas su antspaudu apie išvykimą iš Rusijos.
Kremliaus šaltinis agentūrai „Reuters“ sakė, kad daug didesnį galvos skausmą V.Putinui M.Chodorkovskis keltų, jei būtų likęs kalėti visą jam skirtą bausmę ir į laisvę išeitų numatytų laiku. Likęs Rusijoje jis nuolat sulauktų dėmesio ir tai sustiprintų jo pozicijas, sakė šaltinis, pridūręs, kad tokiu būdu V.Putinas užkirto jam kelią sugrįžti į Rusiją.
Kremlius tvirtina, kad M.Chodorkovskis gali grįžti. Tuo tarpu jis pats sako, jog bijo, kad sugrįžęs nebegalės išvykti dėl daugiau nei 500 mln. JAV dolerių ieškinio, susijusio su jo pirmuoju nuosprendžiu.
Tą dieną, kai M.Chodorkovskis išskrido į Berlyną, paaiškėjo, kad jo motina jau yra grįžusi į Rusiją. H.-D.Genscheris ir A.Rahras, kurie iš anksto neinformavo jos apie savo planus, šios aplinkybės nežinojo.
Kai M.Chodorkovskis atskrido į Šėnefeldo oro uostą, čia jį pasitiko H.-D.Genscheris ir A.Rahras. Jis buvo nuvežtas į viešbutį „Adlon“, kur, kaip prisiminė M.Chodorkovskis, prieš beveik dešimt metų jis jau buvo susitikęs su H.-D.Genscheriu ir A.Rahru, pasakojo pastarasis.
“(M.Chodorkovskis) tiesiog pasakė: „O, atrodo, tarsi pastaruosius dešimt metų laikas buvo sustojęs ir nebuvo visų tų siaubingų dalykų“, – sakė A.Rahras.
