„ES ir JAV rengia vadinamąjį Ukrainos planą, kuriame aiškinamasi, ką šiuo metu turime padaryti dėl skirtingų ekonomikos aspektų, kad pagerintume situaciją“, - sakė ji ir nurodė, kad planas gali būti aptartas per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą kitą pirmadienį.
Pasak C.Ashton, tai bus „nemaži“ pinigai, o jų skyrimas nepriklausys nuo Kijevo sutikimo su sąlygomis, numatomomis ilgalaikiame susitarime su Tarptautiniu valiutos fondu (TFV). Tačiau dėl tikslaus pagalbos dydžio dar bus tariamasi, pažymėjo C.Ashton.
Ukrainos opozicijos lyderis Arsenijus Jaceniukas sakė, kad reikiamas minimumas yra 15 mlrd. dolerių (11 mlrd. eurų) – tiek pat, kiek žadėjo Rusija pagal finansinės pagalbos planą, kuris dabar, dėl krizės Ukrainoje, yra sustabdytas, spėjus ukrainiečių ekonomikai skirti tik 3 mlrd. dolerių.
A.Jaceniukas yra sakęs, kad Ukrainai reikia „Marshallo plano“, paminėdamas pokario iniciatyvą, kai JAV padėjo atstatyti Europą siekdamos užkirsti kelią komunizmo plitimui.
C.Ashton taip pat pažymėjo, kad galima pagalba Ukrainai būtų teikiama keliais etapais, kurių pirmasis bus skirtas trumpalaikiams Kijevo poreikiams patenkinti. Ukrainos valdžia pati galės nustatyti tuos poreikius, o galutiniame pagalbos pakete gali būti ne vien pinigai.
„Tai gali būti garantijos. Tai gali būti investicijų perspektyvos. Tai gali būti paprasčiausiai valiutos stabilumo užtikrinimas ir taip toliau“, - pažymėjo C.Ashton, kuri šią savaitę turi lankytis Kijeve.
ES diplomatijos vadovė sakė, kad nereikalauja pirmalaikių prezidento rinkimų ir kad ukrainiečiai turi patys priimti sprendimus dėl jų laiko. Ji taip pat pažymėjo, kad ES ir JAV gali suteikti reikšmingą finansavimą, jeigu Ukrainos politinio konflikto šalys sugebės įveikti savo nesutarimus.
Aptarė su J.Kerry
Finansinės pagalbos Ukrainai klausimą C.Ashton aptarė su JAV valstybės sekretoriumi Jonhu Kerry ir Europos lyderiais Miuncheno saugumo konferencijoje.
J.Kerry leido suprasti, kad pagalba bus suteikta „su realių reformų ir realaus valdžios perdavimo Ukrainoje sąlyga“, rašo „The Wall Street Journal“.
„Niekas neketina duoti jiems (Ukrainai) pinigų, jeigu jie neįvykdys ekonominių ir politinių reformų, nes tokiu atveju pinigai būtų paleisti vėjais“, - sakė vienas amerikiečių pareigūnas, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės.
JAV administracijos atstovai taip pat sakė, kad pagalbos paketas bus suformuotas mažiausiai per dvi savaites po to, kai Vakarai sužinos, kas dirbs laikinojoje vyriausybėje, kuri turės įgaliojimus dirbti su TVF, rašo laikraštis.
Ukrainoje du mėnesius vykstantys kruvini protestai sudavė smūgį ir taip trapiai šalies ekonomikai, kuri bando atsigauti po recesijos, ir sukėlė nuogąstavimų dėl valiutos kolapso ukrainiečiams skubant pirkti eurus ir dolerius.
Rusija ragina atsisakyti ultimatumų
Rusija ragina Ukrainos opoziciją atsisakyti ultimatumų
Rusija pirmadienį paragino Ukrainos opoziciją, kuri kreipėsi į Vakarus su pagalbos prašymu ir ragino prezidentą V.Janukovyčių sutikti su įgaliojimų apkarpymu, liautis skelbus „grasinimus ir ultimatumus“.
Toks Maskvos, kuri atvirai remia V.Janukovyčių per jo konfrontaciją su opozicija, pareiškimas pasirodė po to, kai ukrainiečių protestų lyderiai sekmadienį į Kijevo centrą sukvietė dešimtis tūkstančių žmonių.
„Tikimės, kad opozicija Ukrainoje atsisakys grasinimų ir ultimatumų, ir atgaivins dialogą su valdžia siekiant išvesti šalį iš didelės krizės į konstitucinę sferą“, - sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Rusija yra gan susirūpinusi dėl Ukrainos opozicinių jėgų troškimo toliau komplikuoti situaciją šalyje“, - sakoma pareiškime.
Ukrainos opozicijos lyderiai prašė Vakarų tarpininkauti derybose su V.Janukovyčiumi, kad nebūtų „jokių nesusipratimų“.
Jie taip pat paprašė „realios finansinės pagalbos“ po daugiau kaip du mėnesius trunkančių protestų, dėl kurių didelė Kijevo centro dalis atrodo kaip karo zona ir kurie sudavė smūgį trapiai šalies ekonomikai.
