Seksualinių mažumų teisės vėl parūpo europarlamentarams. Šį kartą užstojami interseksualai, taip pat lytį pakeitę asmenys, netradicinės santuokos ir vaikų teisė žinoti, kad egzistuoja tokios poros.
Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją praėjus tik dviems mėnesiams po skandalą sukėlusio parlamentarės Editos Estrelos bandymo.
Europos Sąjungos valstybės turi pripažinti vienos lyties žmonių santuokos liudijimus, jei tokie išduoti. Vaikai turi būti šviečiami, kad vienos lyties poros egzistuoja. O transeksualams suteikti visišką laisvę pasikeisti pasą.
Tai nusakančiai rezoliucijai šiandien pritarė Europos Parlamentas. Jo nariai įsikinę, kad Europoje turi priimta bendra strategija dėl seksualinių mažumų teisių. Todėl europarlamentarai ragina Europos Komisiją kuo greičiau imtis veiksmų, nors ši neskuba.
Nori strategijos
Daugelyje ES šalių vienos lyties santuoka nepripažįstama, nes tai kiekvienos šalies apsisprendimo reikalas. Tačiau jos turėtų pripažinti kitose šalyse išduotus santuokos liudijimus, mano Europos Parlamentas.
Todėl šiandien Parlamentas balsų dauguma pritarė rezoliucijai, kurioje ragina Europos Komisija imtis veiksmų ginant lesbiečių, gėjų, biseksualų, transeksualų ir interseksualų teises.
„Europoje turime neįgaliųjų, romų teises ginančias strategijas. O seksualinių mažumų gynimo strategijos neturime“, - sakė rezoliucijos pranešėja europarlamentarė Ulrike Lunaček.
Pasak jos, netolerancija seksualinėms mažumoms auga, o, remiantis apklausomis, 60 procentų mažumų atstovų baiminasi išpuolių dėl savo orientacijos.
Nori daugiau teisių
„Prašome ne privilegijų, o lygiateisiškumo“, - teigė europarlamentarė iš Olandijos Sophia in 't Veld, neslepianti savo netradicinės seksualinės orientacijos.
Ji ne kartą dalyvavo gėjų parade Vilniuje, o praėjusiais metais viešai pasiūlė eitynėse sudalyvauti ir Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, kai ši buvo atvykusi į Europos Parlamentą.
„Europoje daugiau neturėtų būti toleruojama homofobija. Tiek daug lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų per ilgai gyveno baimėje. Bijojo susikibti rankomis gatvėje, būti įvardinti, taip pat bijojo būti išmesti iš namų, mokyklų ar darbų.
Mano pranešimas sako, kad ES turi į tai reaguoti ir užtikrinti, kad visi galėtų naudotis Europos Sąjungoje garantuotomis teisėmis“, – po balsavimo pažymėjo europarlamentarė U.Lunacek, priklausanti Austrijos žaliųjų judėjimui.
Daugiau dėmesio interseksualams
Europos Parlamentas siūlo labiau susirūpinti interseksualų teisėmis. Tai žmonės, gimę su abiejų lyčių fiziniais bruožais. Jų genitalijos nėra akivaizdžiai vyriškos ir moteriškos.
Todėl Europos Parlamentas ragina valstybes įtraukti interseksualus į žmogaus teises garantuojančius įstatymus, ir suteikti jiems galimybę pasikeisti pasą be jokių kliūčių.
Mat iki šiol daugiau kalbėta apie biseksualų, gėjų ir lesbiečių teises. O transeksualams ir interseksualams buvo skiriama per mažai dėmesio.
Seksualinių mažumų eitynės taip pat dėmesio centre. Tos šalys, kurios riboja mažumų saviraiškos laisvę, esą pažeidžia verybes, kuriomis grindžiama ES. Taip teigiama Europos Parlamento rezoliucijoje.
Europarlamentarai taip pat ragina gerbti žmonių, pasikeitusių lytį, teises. Ir pripažinti jų pasirinkimą. Lietuvoje būta bylų, kai transeksualai skundėsi dėl jų diskriminacijos.
Europarlamentarai priimtoje rezoliucijoje ragina ES valstybes pripažinti vienos lyties asmenų santuokios liudijimus. Pavyzdžiui, jei Lietuvoje vienos lyties žmonės ir negali susituokti, tai šalis turėtų pripažinti, jei tie žmonės susituokė kitoje valstybėje.
Kalba ir apie švietimą
ES mėginimai leisti lytinio švietimo supratimą jau ne kartą kėlė skandalus ir pasipiktinimus. Šįkart priimtoje rezoliucijoje sakoma, kad šalys turėtų perimti viena iš kito „gerąją patirtį“.
O Europos Komisija švietimo programose „turėtų skatinti lygybę ir nediskriminavimą dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“. Eilinis Europos Parlamento bandymas atkreipti dėmesį į seksualinių mažumų teises skirtingai priimamas ir pačiame europarlamente. O pagrindinė pranešėja U.Lunaček teigė, kad praėjusią savaitę gavo 40 tūkstančių laiškų. Kol galiausiai buvo įsilaužta į europarlamentarės pašto dėžutę.
Tai ne pirmas kartas, kai Europos Parlamentas bando kovoti už mažumų teises. Gruodžio mėnesį skandalingai buvo atmesta europarlamentarės Editos Estrelos rezoliucija, kuri sukėlė daug diskusijų ir Lietuvoje.
„Europoje daugiau neturėtų būti toleruojama homofobija. Tiek daug lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų per ilgai gyveno baimėje. Bijojo susikibti rankomis gatvėje, būti įvardinti, taip pat bijojo būti išmesti iš namų, mokyklų ar darbų. Mano pranešimas sako, kad ES turi į tai reaguoti ir užtikrinti, kad visi galėtų naudotis Europos Sąjungoje garantuotomis teisėmis“, – po balsavimo pažymėjo EP pranešėja Ulrike Lunacek (Žalieji, Austrija).
