Taip apie padėtį Ukrainoje šeštadienį kalbama Maidane. Sukilėlių akys šiandien nukreiptos ne į barikadas, kuriose deginamos žvakutės žuvusiems draugams, bet į Regionų partijos tvirtovę – Charkovo miestą.
„Jeigu bus priimtas sprendimas, kad Ukraina tampa federacine valstybe, tai čia neliks akmens ant akmens“, - portalui lrytas.lt sakė diplomatinis šaltinis, su kuriuo vaikščiojome po Prezidento rūmų kiemą.
Rūmus saugo nuo gaisro
Šeštadienį pirmą kartą nuo Maidano pradžios į tą teritoriją buvo įleisti žurnalistai. Mus lydėjo ne milicininkai, bet sukilėlių apsauga. Viktoro Janukovyčiaus dvaras, kuriame buvo priiminėjami Maidaną įsiutinę sprendimai, dabar priklauso sukilėliams. Simboliška – čia plaikstosi protestuotojų iškeltos vėliavos.
Prezidento rūmų prieigas saugo ne elitiniai milicijos ir „Berkut“ daliniai, kaip buvo ketvirtadienį, bet dvi eilės skydais ir lazdomis ginkluotų sukilėlių. Saugo ne nuo valdžią ginančių pareigūnų, bet nuo radikaliai nusiteikusių Maidano protestuotojų – bijoma, kad Prezidento rūmus bus bandoma sudeginti.
Milicininkų ir smogikų Maidano prieigose nebėra, tačiau Prezidento administracijos pastato sudeginimas gali būti laikomas provokacija, kuri pelenais paverstų ir trapią taiką. Visi supranta – apie pergalę kalbėti dar anksti.
„Niekas čia dar nesibaigė. Dabar tiesiog pereinama į kitą kovos etapą. Kol kas čia tvyro visiško nestabilumo būsena, kurie gali peraugti į dar didesnį konfliktą“, - apie situaciją Kijeve ir visoje Ukrainoje kalbėjo patyręs diplomatas.
Susidarė valdžios vakuumas
Kitaip tariant, šiuo metu ne tik Maidaną, bet iš esmės ir visą Kijevą kontroliuoja sukilėliai, tačiau jie nėra politinės situacijos šeimininkai – kol nebus suformuota nauja Vyriausybė, protestuotojų lyderiai neturi jokių svertų kontroliuoti valstybę.
Ukraina dabar dreifuoja lyg nekontroliuojamas laivas. Laivas, į kurį nusitaikė ne tik vidaus politinės jėgos, bet ir didžioji Rytų kaimynė.
Patyręs diplomatas mano, kad didžiausia grėsmė – Rusijos įsikišimas. Jei šiandieną svarbūs Regionų partijos lyderiai, su prezidento palaiminimu, nuspręs paversti Ukrainą federacine valstybe, tai įvyks šalies skilimas.
Pramoniniai Rytai, kurie iš esmės priklauso Rusijos pramonės sistemai, palaiko Regionų partiją. O Vakarų Ukraina orientuoja savo verslą ir finansus į Europą. Šalis padalinimas į federacijas reikštų, kad nubrėžiama aiški fronto linija, kurioje turėtų susikirsti tos dvi nesutariančios Ukrainos pusės.
Rusija pasinaudos Krymo pusiasaliu?
Iš kitos pusės, bijoma, kad padalinus šalį į federacijas, Krymas paskelbs savo nepriklausomybę. Tada autonomiškas regionas gali tapti baze Rusijos agresijai.
„Nepabijokime kalbėti tiesiai – Rusija stebi Krymą ir pasitaikius menkiausiai progai pabandys tą kraštą susigrąžinti. Pasakys kaip Gruzijoje, kad gina savo piliečių interesus. Juk rusų ten daug“, - kalbėjo diplomatas, jau eilę metų dirbantis Kijeve ir stebintis situaciją.
Politinę situaciją stebintis šaltinis teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė didelę klaidą, leisdamas Maidanui gyvuoti tris mėnesius – tai gali būti repeticija prie tokį patį suodiną darinį Raudonojoje aikštėje.
„Dabar jie mokosi gaminti maistą, tiekti medikamentus, statyti barikadas, ginkluoti ir kovoti. Puiki vieta treniruotis, jei nori nuversti režimą Rusijoje“, - apie apokaliptišką scenarijų kalbėjo diplomatas. Todėl Rusija negali leisti, kad kruvina kova Ukrainoje baigtųsi sukilėlių pergale.
Tad įtampa Maidane – didelė. Sukilėliai puikiai supranta, kad fiziškai kontroliuodami teritoriją jie dar nekontroliuoja politinės situacijos. Juk V.Janukovyčius vis dar yra šalies vadovu, Regionų partija vis dar priiminėja lemiamus sprendimus. Net pataisos dėl Julijos Tymošenko paleidimo kol kas nėra patvirtintos prezidento parašu.
Kitaip tariant, penktadienio pergalės vis dar yra tik taikos pažadas. Pažadas, kuriuo sukilėliai netiki.