Kitą savaitę Lenkijos aukščiausiasis teismas turi priimti galutinį sprendimą, ar leisti išsisukti nuo realios kalėjimo bausmės 59 metų Agnieszkai Smurzynskai, labiau žinomai vienuolės Bernadetos vardu, rašo „Lietuvos rytas".
Zabžo vaikų namuose direktoriavusi ir daugybę to miesto apdovanojimų už pasiaukojimą jaunimui gavusi vienuolė šią įstaigą buvo pavertusi pragaru auklėtiniams.
Prieš ketverius metus Zabžo miesto teismas už auklėtinių mušimą ir pedofilijos kurstymą nuteisė vienuolę dvejus metus kalėti, tačiau ji kalėjime kol kas nepraleido nė vienos dienos.
Bažnyčios pasamdyti brangiausi miesto advokatai sugebėjo ne tiktai stebuklingai sumažinti bausmę vienuolei, bet ir pavertė ją ligone, netinkančia kalėjimui, nors iki tol Bernadeta sveikata nesiskųsdavo.
Du vienuolės veidai
Prieš 127 metus Zabže (anksčiau vadinosi Hindenburgu) vienuolių boromeušiečių įkurti vaikų namai yra vieni seniausių Lenkijoje ir vadinami miesto pasididžiavimu.
Direktorė Bernadeta buvo nekart apdovanota medaliais už tariamą meilę ir pasiaukojimą jaunimui, todėl į gandus apie vaikų namuose vykstančius baisumus ilgai niekas nereagavo.
Per teismo procesą paaiškėjo baisūs dalykai. Vienuolės mažylius mušdavo iki sąmonės netekimo, pririšdavo prie radiatorių, už pokalbius per pamaldas versdavo valgyti muilą, o už pakartotinius prasižengimus uždarydavo nakčiai į kambarį su vyresniais auklėtiniais pedofilais.
Dvidešimtmečių iškrypėlių aukomis tapdavo net trejų metų berniukai, tačiau Bernadeta negailestingai bausdavo kiekvieną bandymą dėl to skųstis, tad pedofilų orgijos tęsėsi dešimtmečius.
Šoko ištiktą Lenkijos visuomenę papildomai pritrenkė žinia, kad katalikiški vaikų namai yra nepavaldūs valstybės kontrolei, todėl nėra jokių garantijų, kad panašūs nusikaltimai nevyksta kitose 36 tokiose įstaigose.
Auka tapo budeliu
Vienuolių talkinimas pedofilams išaiškėjo visiškai atsitiktinai – Glivicių teisme nagrinėjant aštuonmečio Mateuszo Domaracko nužudymo bylą.
Berniuką kartu su pusbroliu išprievartavęs ir nužudęs 28 metų Tomaszas Z. tardymo izoliatoriuje kitam kaliniui papasakojo, kad prievartauti išmoko vienuolyno vaikų namuose, kur esą vienuolės pačios tai kursto.
Vyriškis pareiškė, kad ir jį patį ten išprievartavo, kai buvo vos trejų metų.
Tomaszas Z. teigė buvęs prievartautas keliolika metų, o vėliau pats ėmė tvirkinti mažylius.
Tomaszas Z. palikęs vaikų namus pradėjo lytiškai išnaudoti paauglį pusbrolį, su kuriuo vėliau išprievartavo ir nužudė M.Domaracką, rogutėmis čiuožinėjusį ant kalno.
Tokius pasakojimus antrasis kalinys perdavė tardytojui, o šio prašymu prokuroras įsakė ištirti kaltinimus vienuolėms. Į vaikų namus nuvežtas Tomaszas Z. parodė keturis berniukus, kuriuos lytiškai išnaudojo.
Tardytojų klausinėjami vaikai papasakojo tokių baisių dalykų, jog direktorei Bernadetai ir jos pavaduotojai Franczeskai buvo nuspręsta iškelti baudžiamąją bylą.
Kalta neprisipažino
Teismo procesas buvo labai keistas – jo metu ne tiek buvo stengiamasi įrodyti vaikų patirtą skriaudą, kiek išteisinti Zabže iki tol aukštintą Bernadetą.
Teisėja kažkodėl atmetė prašymą, kad vaikams liudijant salėje nebūtų Bernadetos, tad spėjama, kad iš baimės tik keturi iš 22 nukentėjusių berniukų prisipažino patyrę lytinę prievartą.
Vienuolę gynę du brangiausi miesto advokatai tyčia teigė, kad Bernadeta bus išteisinta ir grįš direktoriauti, todėl vaikai manė, jog viskas bus po senovei, ir bijojo prieš ją liudyti.
Bernadeta per teismo procesą nė karto neatgailavo dėl savo elgesio, neatsiprašė jos mušimą, patyčias ir raginimus prievartauti patyrusių vaikų.
Vienuolė nuolatos kartojo, kad tai yra „benkartai“ iš patologiškų šeimų, apsigimę, atsilikę, blogi vaikai, kurių pasakojimais negalima tikėti.
Direktorė kartu tvirtino, kad iš asocialių šeimų kilusiems paaugliams kūno bausmės yra veiksmingiausia auklėjimo priemonė, nors neigė pati mušusi ar kursčiusi kitus tai daryti.
Per tardymą dauguma auklėtinių teigė, jog juos muša visos vienuolės, o direktorė talžo iki sąmonės netekimo.
Lytinę prievartą patyrę auklėtiniai sakė, kad bandant skųstis direktorei pastaroji dažniausiai atšaudavo „tylėk, p..dare“ ir smogdavo ranka per veidą.
Per apdovanojimų teikimą merijoje Bernadeta gyrėsi, jog „globotinius taip myli, kad jos širdis plyšta iš skausmo, kai mato, kokį liūdesį ir abejingumą jie patiria savo asocialiose šeimose“.
Dienraščio tyrimas
Bernadeta būtų išvengusi kalėjimo, o visa istorija būtų buvusi greitai pamiršta, jei ne dienraštis „Gazeta Wyborcza“, kuris atliko savo tyrimą ir aprašė tikruosius baisumus minėtuose vaikų namuose.
Dienraštis atskleidė, kad apie vaikų mušimą ir prievartą žinojo medikai, mokytojai bei policininkai, tačiau niekas nenorėjo liudyti prieš Bažnyčią.
Vienas buvęs auklėtinis, kurį vyresni pedofilai prievartauti pradėjo dar šešiametį, dienraščiui papasakojo, kad dėl to skundėsi mokytojai, tačiau ji kreipėsi ne į prokuratūrą, bet nuėjo pasikalbėti su Bernadeta.
Pastaroji vaiką žiauriai sumušė, tvirtindama, jog nemėgsta skundikų.
Vieną vaiką vienuolės taip sumušė, kad jis pradėjo mikčioti.
Vienuolės vadovavosi ne meilės ir pasiaukojimo, o visiško paklusnumo principu ir žiauriai bausdavo net už dėmę sąsiuvinyje, už ištrūkusią sagą, pamestą pirštinę ar prišlapintą lovą.
Labiau prasikaltusių vaikų vienuolės pačios nemušdavo, bet nuvesdavo į vyresnėlių kambarį ir prašydavo paauklėti.
Vyresnieji vaikai vaiką išrengdavo nuogai ir talžydavo vienuolių akivaizdoje. Jei koks nors vaikas patirdavo per didelius sumušimus, mokykloje ar ligoninėje vienuolės sakydavo, kad pats pargriuvo ar susižeidė.
Kitas vaikų auklėjimo būdas – uždaryti juos nakčiai kambaryje su auklėtiniais pedofilais.
Vienas lytinės prievartos neištvėręs berniukas bandė žudytis – išgėrė krūvą tablečių.
Tačiau gydytojai irgi nepranešė prokuratūrai, o patikėjo Bernadetos žodžiais, kad vaikas vaistus sumaišė su saldainiais.
Sureagavo tik viena mokytoja
Iš visų suaugusių žmonių, išgirdusių apie baisumus Zabžo vaikų namuose, vienintelė sureagavo mokytoja Zofija Wlodarska.
Pedagogė pareikalavo, kad jos mokinys, teigiantis, jog patiria lytinę prievartą vaikų namuose, būtų perkeltas į kitą auklėjimo įstaigą.
Šis suaugęs vyras dabar teigia, kad mokytoja jam išgelbėjo gyvybę, nes jau buvo pradėjęs planuoti savižudybę.
Keista, tačiau policija nesureagavo į pedagogės pranešimą apie prievartą vaikų namuose ir neatliko jokio tyrimo, galėjusio nutraukti tenykščius žiaurumus.
Z.Wlodarska teisme teigė, kad girdėjo, kaip kitos pedagogės mokytojų kambaryje šnabždėjosi, jog seniai žino apie prievartą vaikų namuose, tačiau yra katalikės ir Bažnyčios neskųs.
Z.Wlodarska spėjo, jog šiuo principu vadovavosi ir medikai bei policininkai, kuriuos esą slėgė ne tik baimė užsitraukti Bažnyčios nemalonę, bet ir Bernadetos autoritetas.
Valstybė nieko nekontroliuoja
Seimo opoziciją pribloškė žinia, kad valstybinės institucijos neturi teisės kontroliuoti Bažnyčiai priklausančių švietimo įstaigų, nors jas valstybė ir išlaiko.
Katalikiškų švietimo įstaigų autonomiją garantavo Lenkijos ir Vatikano sutartis, kurią opozicinė „Tavo judėjimo“ partija dabar pareikalavo nutraukti, kad užtikrintų geresnį vaikų gynimą.
Į kritiką skubiai sureagavo švietimo ministrė Joanna Kluzik-Rostkowska, ji pareiškė, jog sieks didesnės tokių įstaigų kontrolės. Žiniasklaida kelia retorinius klausimus, ar panašūs nusikaltimai nevyksta kituose vaikų namuose, priklausančiuose bažnytinėms organizacijoms.
Paaiškėjo, kad Bažnyčia valdo 36 vaikų namus, o kas juose vyksta, valstybė neturi jokio supratimo.
Įkūrė čekės
Zabžo vaikų namai yra miesto pasididžiavimas – vieni seniausių vaikų namų Lenkijoje.
Juos 1893 metais įkūrė vienuolės boromeušietės iš Čekijos, o tuo metu šis miestas priklausė Vokietijai ir vadinosi ne Zabže, bet Hindenburgu.
Iš Čekijos atsikrausčiusios vienuolės siekė būti panašios į prieš 400 metų gyvenusį ir pagalba vargšams pagarsėjusį Milano vyskupą Carlo Borromeo (nuotr.).
Jo vardu pasivadinęs vienuolių ordinas 1652 metais įsikūrė Prancūzijoje, vėliau Čekijoje, o į Hindenburgą atsikraustė 1887 metais.
Čia vienuolės ėmė globoti ligonius ir vargšus, įsteigė mergaičių amatų mokyklą, o netrukus ir vaikų namus.
