Kad rusai šnipinėja vokiečius, žinoma, jokia naujiena. Bet valdžios institucijos dažniausiai vengia viešai skambinti pavojaus varpais, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „Deutsche Welle“ ir AP.
Ne šį kartą. Apie rekordiškai suaktyvėjusius Rusijos agentus paskelbė pati Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba (BfV), taip akimirksniu sugrįždama į Šaltojo karo laikus.
Vokietijos žiniasklaidoje, iki tol gana nuosaikiai aptarinėjusioje įvykius Ukrainoje, kilo audra, kai BfV vadovas Hansas Georgas Maassenas pareiškė, kad Rusijos šnipams Berlyne dabar įdomu viskas – politikai, ekonominės institucijos, mokslininkai.
„Nėra kitos šalies, kurios slaptąsias tarnybas labiau domintų žvalgybinis darbas Vokietijoje, kaip Rusija“, – konstatavo H.G.Maas- senas.
Sujudo ir Bundestagas
Šnipai paprastai dirba Rusijos ambasadoje Berlyne – nuo teisinės atsakomybės rusus saugo diplomatų statusas. BfV atstovų teigimu, maždaug trečdalis Rusijos ambasados darbuotojų yra susiję su savo šalies slaptosiomis tarnybomis. Tikriausiai nenuostabu, kad Vokietijos parlamentarai jau kelia pykčio bangas.
Vienas aktyviausių – Žaliųjų partijos atstovas Hansas Christianas Ströbele, kuris aršiai kritikavo JAV nacionalinę saugumo agentūrą (NSA), rinkusią duomenis apie interneto vartotojus ne tik Amerikoje, bet ir kitose šalyse.
H.Ch.Ströbele siekia specialios Bundestago sesijos, per kurią būtų aptarta užsienio šalių žvalgybininkų veikla Vokietijoje.
Domina Vokietijos energetika
Pačios BfV vertinimu, Rusija Vokietijoje naudoja vadinamąją pusiau viešo verbavimo taktiką, kuri pasitelkiama greta tradiciškesnio dvigubų agentų veikimo.
Tai reiškia, kad Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) agentai, oficialiai dirbantys Rusijos ambasadoje, susibičiuliauja su savo taikiniais, o vėliau reguliariai kviečia juos susitikti, kad išgautų informacijos apie Vokietiją.
Kaip skelbia dienraštis „Die Welt“, Rusija iš pradžių taikosi į mokslininkus ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojus, o tada į politikus. Dažniausiai – Bundestago deputatus.
„Nesu naivus. Bet mane stebina, kad šnipams tokie įdomūs politikai. Taip pat noriu sužinoti, ką Vokietijos kontržvalgyba padarė, kad apsaugotų politikus, Bundestago narius“, – pareiškė H.Ch.Ströbele.
Kasmet Rusijos agentai daugiau nei 100 kartų bando užverbuoti Vokietijos politikus arba mokslininkus. Jų pastangos dabar dar intensyvesnės, mat į Bundestagą pernai rugsėjį išrinkti 229 nauji deputatai.
Kaip metinėje ataskaitoje neseniai paskelbė BfV, Rusijos slaptąsias tarnybas bene labiausiai domina Vokietijos energetikos pramonė.
Tik audra stiklinėje?
Kai kurie specialistai slopina aistras. Antai Berlyno laisvojo universiteto profesorius, Rytų Europos politikos ekspertas Klausas Segbersas sutinka, kad Rusijos agentai Vokietijoje vis aktyvesni, tačiau pats šnipinėjimo faktas jo visiškai nestebina.
„Įvairių šalių ambasadose dirba šnipai, tai ne naujiena. Juk šnipinėjimas – antroji seniausia profesija pasaulyje. Aišku, vis tiek reikia būti atsargesniems nei anksčiau“, – teigė K.Segbersas.
„Nejuokaukite. Žinoma, visų šalių ambasadose dirba žvalgybininkai, ne tik Rusijos.
Visi istoriniai dokumentai liudija, kad tokia praktika buvo įprasta dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą“, – pridūrė jo kolega Jochenas Staadtas.
Galiausiai skeptikai nepamiršta pridurti, kad pranešimai apie suaktyvėjusius Rusijos šnipus tėra audra stiklinėje.
Esą tereikia prisiminti Edwardo Snowdeno paviešintus dokumentus, liudijančius, kaip aktyviai Vokietijoje veikia NSA.
Pernai spalį buvo pranešta, kad JAV ambasadoje Berlyne taip pat yra ir Amerikos žvalgybos įrengta klausymosi stotis.
