Portalas 20min.ch skelbia, kad viena Rusijos profesorė 4 metus ieškojo darbo ir norėjo įsidarbinti Lozanoje esančiame privačiame koledže. Tačiau koledžo direktorius dakatras Martinas Freiburghausas atmetė rusės prašymą.
"Įvertinome jūsų kandidatūrą. Deja negalime jos priimti, nes mes negalime priimti profesorių iš šalies, kurios vyriausybė neteisėtai okupuoja nepriklausomų ir laisvų šalių teritorijas, šalies, kuri kursto pilietinį karą ir siunčia ginkluotus agitatorius, šalies, kurios prezidentas meluoja ir negerbia tarptautinės teisės bei pasirašytų sutarčių, ir šalies, kurios 70 proc. žmonių pritaria prezidento veiksmams. Tai yra mūsų sankcijos ir mūsų protestas prieš tokąi politiką bei karą, kurį pradėjo Rusija. Linkime jums sėkmės ir prašau, priimkite mūsų patikinimus dėl mūsų didžiausios pagarbos jums", - rašė direktorius.
Į tai Rusijos Užsienio reikalų ministerija reagavo piktu įrašu savo "Facebook" paskyroje. Naudodama seną sovietinę "o kaip dėl" ( vadinamąją whataboutizmo) taktiką ministerija ėmė purkštauti dėl 140 koledže dėstančių profesorių, kurie priklauso Jugoslaviją, Libiją, Iraką bombardavusioms šalims, kurios neva rėmė terorizmą Šiaurės Kaukaze ir Sirijoje.
Atsakyme taip pat leista suprasti, kad į koledžo svetainės elektroninę pašto dėžutę galima siuntinėti šlamštines žinutes. Taip rusakalbiai netruko padaryti, o greitai internetinis tinklapis buvo nulaužtas, kaip spėjama, rusų programišių. Vietoje įprasto vaizdo atsidarius tinklapį issal.ch programišiai patalpino nacį neva besivejančio aktyvisto piešinį ir parašė: "Martinai, ar tau viskas gerai su galva? Jei esi kvailys, nebūtina to rodyti visam pasauliui. Ne banderoms ir naciams!"
Bet M.Freiburghausas nenusileidžia. Jo nuomone, sankcijos ėnra rasizmas ir nepažeidžia žmogaus teisių. tai esą vienintelis būdas, kuriuo koledžas galėjo parodyti savo poziciją.
Beje sankcijas koledžas rusams įvedė po to, kai tai oficialiai padarė Šveicarija.
Į Šveicarijos juodąjį sąrašą praėjusią savaitę papildomai įtraukti dešimt Rusijos piliečių, taip pat penki asmenys, tiesiogiai siejami su neramumais pietryčių Ukrainoje. Dabar Šveicarija sankcijas dėl Ukrainos krizės yra paskelbusi iš viso 48 asmenims.
Šveicarija pabrėžė, kad svarbiausias tikslas – užkirsti kelią tarptautinių sankcijų dėl padėties Ukrainoje nepaisymui.
Visiems į sankcijų sąrašą įtrauktiems asmenims suvaržoma galimybė atlikti finansines operacijas Šveicarijoje, todėl jie negalės pervesti savo aktyvų į šią šalį.
Šveicarijos finansų tarpininkams uždrausta užmegzti naujus verslo santykius su sąraše išvardytais fiziniais asmenimis.
Tiems asmenims taip pat uždrausta atvykti į Šveicariją, kadangi analogišką sprendimą yra priėmusi Europos Sąjunga (ES). Šveicarija nėra Bendrijos narė, tačiau laikosi bendrų ES taisyklių.
Į papildomą sąrašą, kuriame išvardytiems asmenims sankcijos įsigaliojo gegužės 2 dieną, buvo įtrauktas Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuolatinis atstovas aneksuotame Kryme Olegas Belavencevas, Krymo reikalų ministras Olegas Saveljevas, Sevastopolio gubernatorius Sergejus Miniaila, Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojai Sergejus Neverovas ir Liudmila Švecova, Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderis Sergejus Purginas, taip pat jos „vadovybės“ nariai Denisas Pušilinas ir Sergejus Cyplakovas.
Anksčiau, reaguodamas į Rusijos agresiją Ukrainoje, Bernas įšaldė nuversto promaskvietiško Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir jo aplinkos veikėjų aktyvus, sustabdė karinės paskirties prekių eksportą į Rusiją, atšaukė Rusijos kariuomenės specialistų mokymus Šveicarijoje, taip pat sustabdė derybas su Rusija dėl laisvosios prekybos sutarties.
