Ukrainos separatistai neklausys V.Putino ir rengs referendumą

Planuojama, kad referendumas vyks Donecko ir Luhansko srityse. 

Neramumai Ukrainoje tęsiasi.<br>AP nuotr.
Neramumai Ukrainoje tęsiasi.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

ELTA, BNS ir lrytas.lt inf.

May 8, 2014, 9:39 AM, atnaujinta Feb 14, 2018, 4:54 AM

Daugelis Ukrainos pramoniniame rytų regione sakė, kad sekmadienį planuojamas referendumas yra vienintelė galimybė išvengti karo. 

Pasak jų atšaukus tą balsavimą sukilėliai prarastų pasitikėjimą visuomenėje, į kurią esą šaudo Kijevo vyriausybė, separatistų ir Maskvos laikoma neteisėta ir „fašistine“. 

Paskelbus tą žinią, Rusijos rinkose kainos patraukė žemyn, o Kijevo pareigūnai pažadėjo tęsti „antiteroristinę operaciją“, siekdami susigrąžinti kontrolę Donecko ir Luhansko srityse, kad ir koks būtų sukilėlių sprendimas dėl referendumo. 

Sulaukę netikėto V.Putino kreipimosi, sukilėliai pasitarė ir ketvirtadienį atmetė Rusijos lyderio pasiūlymą. 

„Referendumo data nebus atidėta“, - sakė sukilėlių paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ lyderis Denisas Pušilinas, pridūręs, kad jo vadovaujama taryba nubalsavo už referendumą. 

„Ką tik balsavome Liaudies Taryboje ... Referendumo data sulaukė 100 proc. palaikymo. Referendumas įvyks gegužės 11 dieną“, - jis sakė žurnalistams. 

„Milijonai žmonių nori atiduoti savo balsus. Net jeigu būtume nubalsavę prieš referendumą, jis būtų įvykęs. Pilietinis karas jau prasidėjo. Referendumas gali jį sustabdyti ir pradėti politinį procesą.“ 

D.Pušilinas kalbėjo stovėdamas šalia vyro civiliais drabužiais, laikančio Kalašnikovo automatą. 

Planuojama, kad referendumas vyks Donecko ir Luhansko srityse. 

V.Putinas trečiadienį netikėtai paragino sukilėlius atidėti balsavimą ir sukurti galimybę užmegzti dialogą tarp Kijevo bei rytinių regionų, kad būtų sumažinta įtampa didžiausioje krizėje tarp Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo. 

Kijevas tokį referendumą laiko neteisėtu, o Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė, jog V.Putino raginimas įrodo, jog Maskva yra tikroji sukilimo šalies rytuose kurstytoja. Rusija neigia bet kokį savo vaidmenį tuose neramumuose. 

Sukilėlių atstovė neramumų židiniu tapusiame Slovjansko mieste taip pat patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad balsavimas vyks sekmadienį. 

Dauguma Slovjanske klausinėtų žmonių sakė, kad referendumas turėtų būti surengtas. 

Vienas to miesto gyventojas, vardu Sergejus, sakė AFP, kad referendumas „turi įvykti kiek įmanoma greičiau prieš prezidento rinkimus“, turinčius vykti gegužės 25 dieną 

„Kad ir kas nutiks, eisiu balsuoti. Atrodo, kad dauguma gyventojų palaiko federalizaciją“, - aiškino jis. 

„Referendumą reikia surengti kaip planuota, kitaip nebus galo šitam susipriešinimui“, - sakė pensininkė, vardu Valentina. 

„Putinai - mes esame čia ir matome, kad žmonės niekur neis, kol negalės išreikšti savo valios“, - pridūrė ji. 

Kaltina žlugdant ESBO pastangas

Rusija ketvirtadienį pareiškė esanti „labai susirūpinusi“ dėl Ukrainos atsakymo į Maskvos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareikštą pasiūlymą dėl veiksmų įtampai Ukrainoje sumažinti. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija po jos vadovo Sergejaus Lavrovo pokalbio telefonu su Vokietijos užsienio reikalų ministru Franku-Walteriu Steinmeieriu  pareiškė, kad Kijevo „valdžia faktiškai privertė abejoti ESBO pastangų perspektyva pradėti visaapimantį nacionalinį dialogą“. 

Rusija pripažintų Ukrainos prezidento rinkimus teisėtais

Tuo tarpu Rusija žada pripažinti Ukrainos prezidento rinkimus teisėtais, jeigu Ukraina nutrauks antiteroristinę operaciją šalies rytuose.

Pasak V.Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo, prezidento rinkimai Ukrainoje nieko neišspręstų, jeigu visi gyventojai nesupras, kaip bus garantuojamos jų teisės.

„Rinkimai Ukrainoje, kaip vakar sakė prezidentas V.Putinas, tai judėjimas teisinga linkme, bet jie gali būti legitimūs, tik jeigu bus sustabdyta ta baudžiamoji operacija, ir tik jeigu Ukrainos viduje prasidės betarpiškas dialogas“, - sakė jis.

Rusijos prezidentas V.Putinas ketvirtadienį sakė, kad Ukrainos krizė yra „neatsakingos politikos“ padarinys ir kad sumažinti įtampą gali tik „lygus“ dialogas tarp Kijevo ir separatistų Ukrainos pietryčiuose. 

„Mūsų kaimynės, mūsų broliškos Ukrainos pavyzdys ryškiai parodo, kad neatsakinga politika sukelia daug bėdų ir nuostolių“, – Kremliuje sakė V.Putinas. 

Rusija aiškina, kad karius telkia Ukraina

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina pasienyje su Rusija sutelkė 15 tūkst. karių, ir paprašė Vakarų liautis „ciniškai dezinformavus“ tarptautinę bendriją apie įvykius prie abiejų valstybių sienos. 

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų telkimas Rusijos ir Ukrainos pasienyje tęsiasi. Pasienio rajone buvo dislokuota 15 tūkst. karių grupuotė“, - sakė gynybos viceministras Anatolijus Antonovas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“. 

ES ragina atšaukti referendumą

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareiškė, kad prorusiškų separatistų sprendimas neatsisakyti referendumo dėl nepriklausomybės rytinėje Ukrainoje tik pagilins krizę. 

„Toks balsavimas negalėtų turėti jokio demokratinio legitimumo ir tik dar labiau pablogins padėtį“, – sakė ES užsienio politikos vadovės Cathernine Ashton atstovė. 

„Jokio tokio pobūdžio referendumu mes negalime palaikyti, – pareiškė Maja Kocijančič. – Mes manome, kad tokie referendumai neturėtų vykti ir mes visiškai palaikome Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą, ir nepriklausomybę“. 

Vadinamosios Donecko Liaudies Respublikos ir Slovjansko bei Luhansko miestų sukilėlių lyderiai sakė neketinantys atsisakyti sekmadienį numatytų referendumų, nepaisant Rusijos prezidento Vladimiro Putino raginimo juos atidėti. 

„Mes gerai įsidėmėjome prezidento Putino pastabas“, – sakė M.Kocijančič, pavadindama jas „žingsniu, kuris galėtų padėti deeskaluoti“ krizę. Tačiau ji pridūrė, jog ES „dar pažiūrės, ar žodžius lydės darbai“. 

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį, jau po referendumo, susitiksiantys Briuselyje gali priimti sprendimą dėl naujų sankcijų asmenims, atsakingiems už padėties destabilizavimą rytų Ukrainoje. 

ES 28 šalių ambasadoriai trečiadienį iš esmės sutarė dėl platesnių teisinių kriterijų, kurie leistų taikyti sankcijas privatiems ir juridiniams asmenims, atsakingiems dėl krizės. 

Pasak ES diplomatiniai šaltinių, vienas iš nerimą keliančių rajonų yra Krymas, kur po Rusijos įvykdytos aneksijos pastarosiomis dienomis gauta pranešimų apie bendrovių perėmimą. 

„Mes manome, kad tai yra nusavinimas, konfiskavimas, ir mes tikrai manome, kad būtų naudinga tokias sankcijas“ išplėsti, sakė vienas šaltinis. 

Aktyvų įšaldymas, viena iš labiausiai tikėtinų priemonių bendrovėms, tikrai turėtų tam tikrą atgrasomąjį poveikį kitoms, pridūrė šaltinis. 

Sankcijos taip pat galėtų būti taikomos tais atvejais, kai privatūs arba juridiniai asmenys yra pripažinti kėlę grėsmę Ukrainos saugumui arba aktyviai veikę, siekdami sužlugdyti taikos pastangas, sakė jis. 

ES kol kas yra įšaldžiusi 48 Rusijos ir Ukrainos piliečių lėšas ir yra uždraudusi jiems įvažiuoti į savo teritoriją. Naujieji teisiniai kriterijai išplečia potencialių asmenų ir įmonių, kurioms gali būti pritaikytos sankcijos, ratą – į taikiklį patenka skatinantieji nestabilumą ir nesaugumą, sakė diplomatai. 

Tačiau ES narės nesutaria dėl būsimų veiksmų – kai kurios šalys pasisako už vadinamąjį trečiąjį ekonominių ir finansinių sankcijų etapą, tuo tarpu kitos nepritaria šiai idėjai ir tvirtina, kad dar lieka neišnaudotų diplomatinių priemonių. 

Ryžtingiausios griežtų sankcijų šalininkės yra trys Baltijos šalys, Lenkija, Švedija ir Čekija bei kartais jas palaikanti Britanija. Tuo tarpu Italija, Kipras, Vengrija, Slovakija, Bulgarija ir Graikija laikosi kardinaliai priešingos nuomonės. 

„Nesutarimai yra labai didžiuliai“, – sakė vienas ES diplomatų. 

Kalbės su regionais, bet ne teroristais

Ukrainos vyriausybė yra pasirengusi kalbėti su politinėmis partijomis ir regionų pareigūnais Rytų Ukrainoje dėl to, kaip išspręsti šalį krečiančią krizę, bet nesikalbės su teroristais, paskelbė Užsienio reikalų ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino surengti derybas tarp naujųjų provakarietiškų Ukrainos lyderių ir Rytų Ukrainos separatistų. Kijevas šį kardinalų pokytį pavadino įrodymu, kad tarptautinis spaudimas Maskvai daro poveikį.

„Absoliutus prioritetas Ukrainos vyriausybei yra visapusiškas nacionalinis dialogas dalyvaujant politinėms jėgoms, regionų atstovams ir visuomenei, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime. – Bet dialogas yra neįmanomas ir neįsivaizduojamas su teroristais.“

Kijevas prorusiškus separatistus, kurie dabar kontroliuoja dideles Rytų Ukrainos dalis, vadina teroristais ar banditais, kuriuos remia Rusija, siekdama destabilizuoti Ukrainą.

Rusija neigia, kad turi įtakos Rytų Ukrainos įvykiams, ir sako, jog rusakalbiai ten paprasčiausiai gina savo teises nuo galimų provakarietiškos vyriausybės puolimų.

Tačiau trečiadienį išsakyti V.Putino žodžiai galėtų signalizuoti apie jo pozicijos dėl didžiausios nuo Šaltojo karo laikų krizės tarp Rytų ir Vakarų sušvelninimą.

V.Putinas taip pat paragino Rytų Ukrainos separatistus atidėti gegužės 11 dienai numatytą referendumą dėl nepriklausomybės ir paskelbė, kad atitraukia Rusijos karius nuo Ukrainos sienos.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija taip pat nurodė laukianti įrodymų, kad rusų kariai atsitraukė nuo jos sienų.

Tęs operaciją prieš sukilėlius

Ukrainos karinė operacija prieš prorusiškus sukilėlius rytiniame regione „tęsis nepriklausomai nuo to“, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino juos atidėti balsavimą dėl nepriklausomybės, ketvirtadienį pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius. 

„Antiteroristinė operacija vyks toliau, kad ir kokie būtų bet kurios ardomosios arba teroristinės grupuotės Donecko regione sprendimai“, – sekretorius Andrijus Parubijus sakė žurnalistams Kijeve. 

Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė Valentina Matvijenko ketvirtadienį perspėjo, kad Ukrainai gresia politinis skilimas, jeigu Kijevas nesiliaus naudojęs ginkluotųjų pajėgų prieš savo žmones. 

„Jeigu Ukraina subyrės, Kijevui ir jo globėjams Vakaruose teks visa atsakomybė“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkę. 

Dauguma ukrainiečių nori, kad jų šalis liktų vientisa

Aiški dauguma ukrainiečių nori, kad jų šalis liktų vientisa, nepaisydami fakto, kad Ukrainos rytuose, kur dauguma gyventojų yra rusakalbiai, prorusiški sukilėliai kovoja dėl autonomijos, rodo ketvirtadienį paskelbti viešosios nuomonės tyrimo duomenys. 

Šie duomenys paskelbti tuo metu, kai prorusiški separatistai svarsto, ar rengti sekmadienį numatytą referendumą dėl autonomijos, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino atidėti balsavimą. Jų sprendimo laukiama vėliau ketvirtadienį. 

Referendumo organizatoriai sakė, kad plebiscite būtų balsuojama dėl didesnės autonomijos suteikimo rytiniams regionams, tačiau neatmetė galimybės pasinaudoti juo kaip priemone paskelbti nepriklausomybę nuo Ukrainos ar prisijungti prie Rusijos. 

Būgštaujama, kad šis referendumas gali dar labiau pakurstyti smurtą tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir separatistų, kurie šiuo metu laiko užėmę vyriausybinius pastatus daugiau nei dešimtyje miestų šalies rytuose. 

Vašingtone įsikūręs „Pew Research Center“ tyrimo metu nustatė, jog 77 proc. Ukrainos gyventojų nori, kad jų šalis išsaugotų esamas sienas, o Ukrainos rytiniuose regionuose tokios pat nuomonės laikosi 70 proc. žmonių. Šis skaičius pastebimai mažesnis tarp rusakalbių, tačiau vis tiek siekia 58 procentus. 

Kaip rodo apklausos duomenys, centrine vyriausybe Kijeve pasitiki tik maždaug 41 proc. ukrainiečių, tačiau šalies vakaruose ją remia 60 proc. gyventojų, o rytuose - vos 24 procentai. 

Tyrimas taip pat parodė, kad į Rusiją Ukrainoje žvelgiama labai įtariai: manančių, kad Rusija daro blogą įtaką jų šaliai, yra triskart daugiau nei tų, kurie Maskvos įtaką vertina teigiamai. 

A.Jaceniukas siūlo kompromisą dėl rusų kalbos

Ukrainos vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas pasiūlė leisti vietos taryboms suteikti rusų kalbai oficialios statusą išsaugant ukrainiečių kalbos kaip vienintelės valstybinės statusą. 

Jis išdėstė šį pasiūlymą savo kreipimesi į Ukrainos žmones Pergalės dienos proga, praneša „Interfax“. 

Atitinkamus pakeitimus A.Jaceniukas siūlys įtraukti į šalies konstituciją. Be to, premjeras pažymėjo, kad naujoji Ukrainos valdžia nepanaikins įstatymo, pagal kurį srityse, kur gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, rusų kalba turi regioninės kalbos statusą. „Neįmanoma užtikrinti šalies vienybės neišmokus klausytis vieni kitų ir eiti į kompromisą“, - pažymima kreipimesi. 

„Mes panaikiname administracijų vadovų, kurie atsiunčiami iš Kijevo, pareigas. Valdžia priklausys vykdomiesiems komitetams, sudarytiems tarybų, kurias rinks žmonės. Kartu su įgaliojimais bus suteikta ir teisė tvarkyti lėšas“, - paaiškino A.Jaceniukas. Rusų kalbos statuso Ukrainoje klausimas ne kartą tapo vakarinių ir rytinių šalies regionų konflikto priežastimi. 

Čekijos prezidentas nedalyvaus Rusijos ambasados šventėje

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas atsisakė dalyvauti šventiniame priėmime Rusijos ambasadoje Prahoje, skirtame pergalės prieš fašizmą 69-osioms metinėms. 

Tai pranešė naujienų agentūra ČTK, remdamasi valstybės vadovo spaudos sekretoriumi Jiržiu Ovčačeku. 

Pernai M.Zemanas dalyvavo šventiniame priėmime Rusijos diplomatinėje misijoje, tą patį kasmet gegužės 9-ąją darydavo ir jo pirmtakas prezidento poste Vaclavas Klausas. 

„Čekijos prezidento kanceliarijai per priėmimą Rusijos ambasadoje gegužės 9-ąją atstovaus Užsienio politikos valdybos vadovas Hynekas Kmoničekas“, - sakė J.Ovčačekas. 

Anksčiau M.Zemanas kelis kartus griežtai kritikavo Rusijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu. 

Kaip pranešė Čekijos radijas, šalies užsienio reikalų ministras Lubomiras Zaoralekas taip pat neatvyks į priėmimą Rusijos ambasadoje Prahoje. 

Prancūzijos vadovas lauktų V.Putino

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mielai laukiamas birželį vyksiančiose sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą 70-ųjų metinių minėjimo ceremonijose, nors tarp abiejų šalių tvyro įtampa dėl krizės Ukrainoje. 

„Galime nesutarti su Vladimiru Putinu, bet aš neužmiršau ir niekada neužmiršiu, kad Rusijos žmonės atidavė milijonus gyvybių“ per karą, jis sakė televizijai „France 2“. 

Minėjime Prancūzijoje V.Putinas susitiks su JAV prezidentu Baracku Obama ir Vokietijos kanclere Angela Merkel, skelbia „Reuters“. 

Informaciją apie planuojamą Rusijos prezidento vizitą į Prancūziją patvirtino ir ambasadorius Aleksandras Orlovas. 

Prancūzijos gynybos ministras Jeanas Yves Le Drianas žengė dar toliau, pareikšdamas, kad į 70-sias sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje metines nepakviesti V. Putino būtų įžeidimas. 

„Pagal tvarką V. Putinas turėtų čia būti, - prancūzų BFM televizijos kanalui sakė ministras. - Normandijos kampanijos sėkmę lėmė išsilaipinimas, tačiau visa operacija nebūtų pavykusi be Rytų fronto. Tokiais momentais svarbu, kad iškilmėse dalyvautų visos šalys.“ 

Birželio 6 d. Prancūzijoje bus minimos 70-tosios „D dienos“ metinės, kuomet 1944 m. jungtinės amerikiečių, britų, prancūzų, kanadiečių ir kitų šalių pajėgos Normandijos pusiasalyje pralaužė vokiečių įtvirtinimus ir atidarė antrąjį frontą, pagreitinusį pergalę prieš Adolfo Hitlerio nacistinį režimą. 

A.Merkel klausinėjo V.Putino dėl Krymo

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kalbėdama su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, išreiškė susirūpinimą dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, jog jis gali dalyvauti penktadienį Kryme vyksiančiame Pergalės dienos kariniame parade, pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministras. 

„Kanclerė paklausė apie tai jo asmeniškai, – ketvirtadienį sakė Frankas-Walteris Steinmeieris. – Jis neatsakė, ar dalyvaus pats asmeniškai“. 

Jeigu V.Putinas dalyvautų pergalės prieš nacizmą Antrajame pasauliniame kare minėjime Sevastopolyje, jo apsilankymas pusiasalyje būtų pirmas po kovo mėnesio, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo regioną. 

„Tas karinis paradas nėra gerai“, atsižvelgiant į ginčytiną jo rengimo vietą, – pridūrė F.W.Steinmeieris interviu vokiečių televizijai. – Jeigu Putinas dalyvautų, padėtis taptų dar sudėtingesnė nei yra dabar“. 

Antradienį A.Merkel sakė, kad būtų „gaila“, jeigu V.Putinas „pasinaudodamas“ Pergalės dienos minėjimu apsilankytų Kryme, kai prorusiški separatistai kelia neramumus rytinėje Ukrainos dalyje. 

Vakarų verslo lyderiai nevyks i Sankt Peterburgą

34 Vakarų verslo lyderiai atsisakė planų šį mėnesį dalyvauti kasmetiniame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume, reaguodami į krizę Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė žiniasklaida. 

Šį forumą, vyksiantį gegužės 22–24 dienomis, Rusija pristato kaip alternatyvą Davoso pasaulio ekonomikos forumui, kasmetiniam pasaulio verslo lyderių susitikimui, kuriame nuo 2005-ųjų kasmet dalyvauja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sudaromos stambios verslo sutartys bei kuriame lankosi įvairių valstybių vadovai. 

Iš šių metų Sankt Peterburgo forumo dalyvių sąrašo per praėjusį mėnesį pasitraukė 34 Vakarų pramonės lyderiai, tarp jų „Deutsche Bank“ ir „Siemens“ vadovai, rašo Rusijos dienraštis „Izvestija“. 

Vakarų bendrovių vadovus spaudė vyriausybė susilaikyti nuo dalyvavimo šioje konferencijoje, o ypač vengti Rusijos pareigūnų, atsidūrusių neseniai dėl krizės Ukrainoje įvestų sankcijų taikinyje, bet tikriausiai atvyksiančių į šį renginį. 

Laikraštis „Izvestija“ paskelbė sąrašą, kuriame minimi verslo lyderiai neva patvirtinę savo dalyvavimą minėtame renginyje, tačiau netrukus šis sąrašas buvo išimtas iš svetainės. Jame buvo korporacijos „Siemens“ prezidento Joe Kaeserio, aliuminio milžinės „Alcoa“ vadovo Klauso Kleinfeldo, gaiviųjų gėrimų gamintojos „PepsiCo“ vadovės Indros Nooyi  ir vieno iš „Deutsche Bank“ vadovų Juergeno Fitscheno pavardės. 

V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas šią savaitę sakė, kad pasikeitimai neturės jokios įtakos forumo programai. 

Kai kurie Rusijos pareigūnai net pareiškė, kad nuo to forumas taps tik populiaresnis. 

„Tai mums gera reklama, už tai dėkojame savo kolegoms Baltuosiuose rūmuose“, – sakė ekonomikos viceministras Sergejus Beliakovas, kalbėdamas apie žiniasklaidos pranešimus, kad JAV vyriausybė spaudžia bendrovių vadovus nedalyvauti renginyje. 

„Mes neturime problemų dėl dalyvių skaičiaus, – pridūrė jis interviu Rusijos naujienų televizijai „Rossija 24“. – Didžiausių Europos ir kai kurių Amerikos bendrovių vadovai vis dar planuoja atvykti“. 

Pasak jo, apie nedalyvavimą renginyje pranešė maždaug 15 proc. kvietimus gavusių bendrovių. 

JAV laukia, kad V.Putinas pereitų prie veiksmų

JAV Valstybės departamentas Rusijos prezidento V.Putino kreipimąsi į separatistus, kad jie atidėtų vadinamąjį referendumą, vadina „naudingu žingsniu“, bet nepakankamu įtampai Ukrainos rytuose sumažinti. 

Tai trečiadienį pareiškė Valstybės departamento atstovė Jen Psaki, praneša „Polit.ru“. 

„Mes aiškiai pasakėme, kad pasiūlymai rengti referendumus yra neteisėti. Mes norime pamatyti daugiau V.Putino žingsnių. Vien tik raginimų atidėti referendumus nepakanka“, – pabrėžė ji. 

J.Psaki pabrėžė, jog Vašingtonas, kaip ir anksčiau, ragina Maskvą pasinaudoti savo įtaka, kad visi ukrainiečiai galėtų dalyvauti gegužės 25 d. numatytuose Ukrainos prezidento rinkimuose. Iki šiol, JAV nuomone, Rusija mėgino sutrukdyti juos surengti, sakė diplomatė. 

Ji taip pat pareiškė, jog Jungtinės Amerikos Valstijos nemato Rusijos kariuomenės atitraukimo nuo Ukrainos sienos požymių. 

Trečiadienį V.Putinas po susitikimo su Šveicarijos prezidentu, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovu Didier Burkhalteriu kreipėsi į separatistus Ukrainoje, ragindamas atidėti gegužės 11 d. numatytą referendumą dėl kai kurių rytinių šalies regionų apsisprendimo.

Be to, jis pirmą kartą palaikė sprendimą surengti pirmalaikius Ukrainos prezidento rinkimus.

Kol kas neįžvelgia pokyčių

Netikėti V.Putino komentarai, paraginant sukilėlius Ukrainoje sustabdyti planus dėl separatistinio referendumo, taip pat pareiškiant, jog Maskva atitraukė savo pajėgas nuo kaimyninės šalies sienų, ir pagiriant planus gegužės 25 dieną surengti Ukrainos prezidento rinkimus, galėtų atverti galimybę išspręsti konfliktą Ukrainoje, kuris peraugo į didžiausią priešpriešą Europoje nuo Šaltojo karo, Kijevo vyriausybės pajėgoms mėginant susigrąžinti kontrolę daugiau nei 12 miestų, užimtų prorusiškų sukilėlių. 

Naują V.Putino retoriką lydėjo teigiami ženklai Maskvos ir Niujorko finansų rinkose. JAV ir Europa ruošėsi paskelbti sankcijas prieš plačius Rusijos ekonomikos sektorius, šaliai balansuojant ant recesijos ribos, jeigu būtų sužlugdyti rinkimai Ukrainoje. 

 tačiau šis menamas nuomonės pakeitimas neįtikino Kijevo ir Vašingtono. Baltieji rūmai ir NATO pareiškė, kad kol kas nepastebėta jokių ženklų, kad Rusija būtų atitraukusi savo pajėgas, o Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas apkaltino V.Putiną „pučiant miglą“ dėl separatistinių referendumų, nes jie yra neteisėti. 

V.Putinas prieš du mėnesius sutelkė prie sienos su Ukraina apie 40 tūkst. karių, tačiau dabar pareiškė: „Mes juos atitraukėme. Šiandien jie yra ne prie Ukrainos sienos, o savo įprastose pratybų vietose, mokymų poligonuose“. 

V.Putinas ragino separatistus Ukrainoje „atidėti referendumus, suplanuotus gegužės 11-ajai, siekiant sukurti sąlygas, būtinas dialogui“. 

Vienas iš separatistų lyderių Denisas Pušilinas pareiškė, kad V.Putino pasiūlymas bus išnagrinėtas ketvirtadienį. 

V.Putinas šiuos komentarus išsakė po susitikimo su Šveicarijos prezidentu Didier Burkhalteriu, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). 

Rusijos prezidento atstovas vėliau sakė, jog jeigu Ukraina dabar sustabdytų karinį puolimą ir padėtų dialogą, „tuomet tai galėtų vesti Ukrainą iš padėties, kuri šiuo metu tik blogėja“. 

Tačiau kalbėdamasis su žurnalistais JAV prezidento lėktuve „Air Force One“, Baltųjų rūmų atstovo spaudai pavaduotojas Joshas Earnestas sakė, kad „iki šios dienos“ nebuvo „jokių įrodymų, kad toks atitraukimas buvo įvykdytas“. 

Vašingtonas „neabejotinai sveikintų reikšmingą ir skaidrų (pajėgų) atitraukimą“, pridūrė jis. 

„To mes siekėme jau gana ilgą laiką“, – pabrėžė J.Earnestas. 

Vakarų šalių vyriausybės su didėjančiu nerimu kalbėjo apie karo Ukrainoje grėsmę, plečiantis smurtui, taip pat visokeriopai reiškė palaikymą prezidento rinkimams, kuriuos organizuoja Kijevo laikinieji lyderiai, laikydami juos itin svarbiu žingsniu į politinį stabilumą po to, kai buvo nuverstas Kremliaus palaikomas Ukrainos vadovas Viktoras Janukovyčius. 

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) po susitikimo Kijeve su Ukrainos naujaisiais lyderiais sakė, kad Rusija slapta siunčią į šalį kovotojus ir skleidžia „milžinišką propagandos srautą“, darydama „nepriimtiną spaudimą“, kuriuo siekiama sužlugdyti rinkimus. 

JAV prezidentas Barackas Obama praeitą savaitę pareiškė, jog jeigu Maskva užkirs kelią rinkimams, jis įsakys suintensyvinti „sektorines“ sankcijas. JAV administracija trečiadienį atšaukė prekybos lengvatas Rusijai. 

Rusakalbiai, sudarantys didelę dalį gyventojų Ukrainos rytuose ir pietuose, nuogąstauja dėl galimų suvaržymų vartoti gimtąją kalbą ir kitų teisių praradimo vadovaujant naujai provakarietiškai vyriausybei, kuri veikiausiai ateis į valdžią po rinkimų. 

Tie nuogąstavimai kurstė sukilimą, per kurį kovotojai dabar mėgina susigrąžinti strategines pozicijas, pastarosiomis dienomis užimtas Ukrainos kariuomenės. 

Pareigūnai nurodė, kad per operaciją prieš sukilėlius žuvo 14 karių, dar 66 buvo sužeisti, taip pat prarasti trys kariniai sraigtasparniai. Tuo tarpu separatistai, kaip manoma, prarado per 30 kovotojų. 

Per susirėmimus ir gaisrą pietiniame Odesos uostamiestyje praeitą penktadienį žuvo dar 42 žmonės, daugiausiai prorusiški aktyvistai. Dėl to bendras pastarosios aukų skaičius priartėjo prie 90. 

V.Putinas savo komentarus išsakė ruošiantis penktadienį minėti Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines. Maskvos Raudonojoje aikštėje vyks paradas, per kurį bus demonstruojama Rusijos karinė galia. 

Rusijos pareigūnai ir valstybinė televizija vis plačiau vaizduoja Kijevo veiksmus kaip prilygstančius Vokietijos fašizmui, tuo tarpu Ukraina įžvelgia sovietinės agresijos renesansą.

Rusijos URM: NATO vadovas aklas

Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, kuriame NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas vadinamas "aklu" dėl savo trečiadienio pasisakymo apie prie Ukrainos sienos vis dar laikomus rusų karius, informuoja "Reuters".

"Akliesiems siūlome susipažinti su gegužės 7 dienos prezidento (Vladimiro Putino) pareiškimu", - rašoma ministerijos atsakyme NATO generaliniam sekretoriui.

„Leiskit man patikinti jus, jog jei gausime regimų įrodymų, kad jie iš tikrųjų atitraukia savo karius, aš pats pirmasis tai pasveikinsiu“, – atskirsdamas Varšuvoje pasakė NATO generalinis sekretorius A.F.Rasmussenas. 

„Turiu pakartoti, kad nors atkreipėme dėmesį į rusų pareiškimus, kad jie pradėjo karių atitraukimą, kol kas nematėme jokių, jokių požymių, kad jie atsitraukia“, - sakė jis po derybų su Lenkijos vyriausybės vadovu Donaldu Tusku. 

A.F.Rasmussenas gegužės 7 dieną savo trumpųjų žinučių "Twitter" paskyroje parašė, kad Rusija prie rytinių Ukrainos sienų vis dar laiko daugiatūkstantinę kariuomenę, nors Rusijos prezidentas V.Putinas anksčiau tądien skelbė apie pajėgų atitraukimą. 

Anksčiau skelbtais NATO pareigūnų duomenimis, Maskva šalia Ukrainos gali būti sutelkusi iki 40 tūkst. karių ir karinės technikos vienetų, kurie yra "visiškai pasiruošę" įsiveržimui. 

Britanija taip pat nepastebėjo Rusijos pajėgų atitraukimo

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as ketvirtadienį pareiškė, kad nebuvo jokių ženklų, jog Rusija atitraukė savo pajėgas nuo sienos su Ukraina, taip pat paragino Ukrainos rytuose veikiančius prorusiškus separatistus susilaikyti nuo planuojamo referendumo dėl nepriklausomybės. 

Gruzijoje viešintis W.Hague'as atkartojo NATO, Pentagono ir Baltųjų rūmų pareiškimus, kad V.Putino pareiškimai apie pajėgų atitraukimą yra abejotini. 

„Nematėme jokių ženklų, kad kokios nors Rusijos pajėgos būti atitrauktos iš teritorijų, kuriose jos buvo pastarosiomis savaitėmis. Jos išlieka didelės netoli Ukrainos rytinių sienų“, – diplomatijos vadovas sakė per spaudos konferenciją Tbilisyje. 

Paklaustas apie V.Putino raginimą atidėti separatistinį balsavimą, W.Hague'as atsakė: „Tikiuosi, kad žmonės Donecke ir kitose vietose, kurie planavo vadinamuosius referendumus, atsižvelgs į tuos žodžius ir nesurengs tokių referendumų.“ 

W.Hague'as taip pat leido suprasti, kad išlieka galimybė, jog Rusijai bus paskelbtos naujos sankcijos, kurios papildytų jau įvestas Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos (ES). 

„Ruošiamės sankcijoms ir toliau rengiame sankcijas, įskaitant plačiai aprėpiančias sankcijas, jeigu jos bus būtinos. Europos Sąjungos šalių reakcija į tuos pareiškimus, be abejo, priklausys nuo įvykių artimiausiomis dienomis“, – pabrėžė jis. 

Vokietija giria V.Putino „konstruktyvų toną“

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris ketvirtadienį sveikino Vladimiro Putino „konstruktyvų toną“ dėl Ukrainos, kai Rusijos prezidentas pasakė sukilėliams sustabdyti planus dėl nepriklausomybės referendumų ir paskelbė, kad jo pajėgos atsitraukė nuo Ukrainos sienų. 

„Sveikinu konstruktyvų toną, kurį prezidentas Putinas naudojo po savo susitikimo su ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) prezidentu Didier Burkhalteriu”, – sakoma F.-W.Steinmeierio pareiškime. 

Vokietijos ministras taip pat paragino tuojau pat įgyvendinti tai, „kas buvo aptarta Maskvoje“. 

„Situacija yra kritinė, bet vis dar yra šansas, kad galime išvengti naujo smurto eskalavimo ir visiško kontrolės praradimo Rytų Ukrainoje diplomatinėmis priemonėmis“, – sakė jis. 

Prorusiški Ukrainos sukilėliai ketvirtadienį turi nuspręsti, ar sutikti atidėti sekmadieniui planuojamus referendumus dėl nepriklausomybės.

Premjeras žada sąžiningus rinkimus

Ukrainos vyriausybė daro viską, ką gali, kad šalyje būtų surengti sąžiningi prezidento rinkimai, nors supranta, kad organizuoti balsavimą kai kuriuose regionuose bus sudėtinga, pareiškė premjeras Arsenijus Jaceniukas. 

„Darome viską, kad Ukrainoje būtų surengti sąžiningi ir skaidrūs rinkimai“, - sakė vyriausybės vadovas trečiadienį per trumpą spaudos konferenciją Charkovo oro uoste. 

A.Jaceniukas pripažino, kad šiuo metu rengti rinkimus kai kuriuose rajonuose šalies pietryčiuose yra labai sudėtinga. 

„Mes puikiai suprantame, kad esant dabartinei situacijai itin sunku surengti rinkimus, pavyzdžiui, Slovjanske“, - sakė premjeras. 

„Būtent todėl mes kreipiamės į tuos, kurie šiandien yra Slovjanske, ragindami nedelsiant atiduoti ginklus, pasitraukti iš pastatų, pasiduoti valdžiai. Tie, kas nenaudojo ginklų prieš taikius gyventojus ir neįvykdė sunkių nusikaltimų, bus amnestuoti. Tokiu būdu mes užtikrinsime sąžiningus ir skaidrius rinkimus“, - sakė A.Jaceniukas. 

Pasak jo, visur kitus Ukrainoje pasirengimo rinkimams procesas vyksta pagal Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą planą. 

A.Jaceniukas taip pat pridūrė, kad „Rusijos planas yra sužlugdyti prezidento rinkimus, kad šalis neturėtų teisėtai išrinkto valstybės vadovo - tačiau jinai jį turės“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.