Rusijos propagandos mašina spjaudo išmanias pasakas

Kol skaitote pranešimus apie „Malaysia Airlines“ oro linijų lėktuvo katastrofą, Rusijos propagandos mašina kuria savo versijas apie tai, kas numušė orlaivį ir pražudė beveik 300 žmonių. Tai, ką apie sudužusį lėktuvą pasakoja rusų žurnalistai, visiškai skiriasi nuo viso likusio pasaulio turimų žinių.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2014-07-22 11:28, atnaujinta 2018-02-11 19:50

Informacija, kurią skleidžia oficiali, valstybinė Rusijos žiniasklaida, skamba daugiau nei neįtikėtinai, o nelaimės priežasčių čia galima atrasti pačių įvairiausių, pasakojama naujienų portale „New Republic“.

Pavyzdžiui, teigiama, kad „Malaysia Airlines“ oro linijų lėktuvas, kildamas iš Amsterdamo, jau buvo pilnas lavonų. Arba kad dėl neaiškių ir mistinių priežasčių lėktuvas nukrypo nuo kurso į separatistų valdomas teritorijas.

Taip pat kalbama, kad Ukrainos kariai supainiojo keleivinį lėktuvą su Rusijos prezidento Vladimiro Putino prezidentiniu lėktuvu ir jį pašovė. Galiausiai tvirtinama, kad katastrofa apskritai yra Amerikos surengtas sąmokslas, turintis sukelti didžiulį karą su Rusija.

Blogiausia yra tai, kad krizinė situacija atrodo visiškai neišsprendžiama ir tik gilėja, nes Vakarų ir Europos balsai nepasiekia Kremliaus kuo atidžiausiai klausančių ir visai kitomis spalvomis pasaulį matančių žmonių.

Vienintelis pasaulio matymas

Vakarų žiniasklaida nuo pat akimirkos, kai buvo pranešta apie katastrofą Ukrainoje, balansavo tarp V.Putinui skirtų negailestingų kritikos strėlių ir įtarimų bei širdį draskančių istorijų apie aukų ir jų artimųjų likimus.

Tuo metu Rusijos televizija, kurią beveik visą kontroliuoja Kremlius, mėgina sudrumsti vandenį transliuodama įvairiausių ekspertų pareiškimus, kuriuose tikinama, kad prorusiški separatistai tikrai negalėjo į lėktuvą paleisti raketų ir su tuo neturi nieko bendra.

Žiniasklaidoje nėra jokių diskusijų, tik vienintelė istorijos linija: separatistai, kuriuos jau ištisus mėnesius remia Rusija, to padaryti negalėjo.

Visa tai primena mokyklos direktoriaus pagautą mokinuką, kuris mėgina kaip nors išsisukti, nors ir buvo sučiuptas prasižengimo vietoje. Taip ir atsiranda neįtikėtinų istorijų.

Tas pats Malaizijos oro linijų lėktuvas

Neabejotinai pati išradingiausia Rusijos propagandininkų istorija sutapatina du „Malaysia Airlines“ oro linijų lėktuvus. Propagandininkų teigimu, prieš kelis mėnesius Indijos vandenyne dingęs lėktuvas iš tiesų yra per katastrofą sudužęs orlaivis.

Rusai tikina, kad „Malaysia Airlines“ oro linijų lėktuvas tąsyk niekur nedingo, o „buvo nugabentas į amerikiečių karinę bazę Diego Garsijoje”. Tuomet jis buvo pergabentas į Nyderlandus pasirinktą dieną ir valandą.

Kai lėktuvas pakilo, jis neva jau buvo prisodintas lavonų ir skrido autopilotu, nes ten nebuvo ir gyvų pilotų. Arba pilotai iššoko iš jo parašiutais tada, kai lėktuvas pakilo.

Tada, pasak kūrybingų propagandininkų, lėktuvas automatiškai nuskrido į reikiamą vietą ir sprogo net nepaliestas jokios raketos, nes pats buvo prikrautas sprogmenų.

Šios teorijos autoriai nepamiršta pabrėžti, kad įvykio vietoje rasti aukų pasai atrodo išties nauji. Matyt, juos kažkas išmėtė laukuose jau sudužus lėktuvui, svarsto rusų žiniasklaida.

Nors tai akivaizdus melas, Rusijos naujienų portalai tikina, kad visų aukų „Facebook” paskyros buvo sukurtos per dieną, o žiniasklaida nieko nerodo apie aukų šeimas.

Turi visiškai kitokį suvokimą

Nepriklausoma televizijos analitikė Arina Borodina teigia, kad Rusijoje mažai kalbama apie žmogiškąjį veiksnį ir nukentėjusiuosius. Visa tai užtušuojama neįtikėtinomis versijomis apie rengtą V.Putino medžioklę ar liudininkus, mačiusius parašiutininkus.

Rusijos žiniasklaidos erdvė tapo visiškai vienoda, o nepriklausomi balsai buvo nutildyti. Didelei propagandos mašinai nėra atsvaros – nuolat kartojami dalykai žmonių pasąmonėje įsitvirtina kaip tiesa.

Žmonės geriausiu atveju supranta, kad lėktuvo sudužimas yra nelaimingas Ukrainos karinių pajėgų sukeltas atsitikimas, kurį Vakarai mėgina priskirti Kremliui.

O blogiausiu atveju jie mano, kad visa tai buvo didžiulis, beveik apokaliptinis sąmokslas, turėjęs įtraukti Rusiją į karą su Vakarais.

Taigi kai Vakarai mano, kad katastrofa buvo lemtingas įvykis, Rusijos žiniasklaida vertina tai kaip prieš šalį nukreiptą provokaciją, prieš kurią reikia atsilaikyti.

Beria druską ant senų žaizdų

Ilgai Rusijos žiniasklaidą tyrinėjusi Italijos specialistė Floriana Fossato teigia, kad visa ši informacija, sujungta su skambiais epitetais iš sovietinio žodyno – „išdavikai”, „fašistai”, „penktosios kolonos” – greitai grąžina visuomenės psichologinius demonus ir traumas iš XX amžiaus, kurių Rusija niekada taip ir neišsigydė.

Rusų požiūriu, „amerikiečiai atkūrė situaciją, kurioje jie turi pasiteisinimą dėl intervencijos, – kalba F.Fossato. – Niekas nepripažįsta, kad rusai išsigandę, bet jie išties tokie yra. Jie apimti panikos. Ir jie teisūs, kad bijo, nes žino, kas atsitiko, ir žino, kad kažkur yra atsakymas. Todėl jie visi šliejasi prie V.Putino tikėdamiesi apsaugos. Būtent todėl jie neatsigręžia į V.Putiną ir neprašo jo ką nors daryti.”

Tačiau be to, kad Rusijos visuomenė neprašo savo lyderio imtis veiksmų, yra ir kita problema. V.Putinas tapo savo paties propagandos įkaitu ir kelio atgal nėra.

Buvęs V.Putino patarėjas Glebas Pavlovskis teigia, kad žiniasklaidos vairo faktiškai nebeįmanoma atsukti atgal, nes televizija prarastų visus imperialistinius Rusijos užkariavimus stebėjusius žiūrovus.

Dabar jie visus įvykius stebi ne mažiau nei populiariausius serialus. Jie tai daro tarsi iš inercijos, o visuomenėje paranoja, agresija ir trauminė būsena tik gilėja. Ir Kremlius dabar turi išlaikyti tą įvaizdį, kurį padiktavo televizija.

Visa tai tikrai neguodžia Vakarų, kurie tikisi sugrąžinti V.Putiną į protą ar bent deeskaluoti konfliktą. Viena kliūčių yra televizijos suformuota Rusijos visuomenė. V.Putinas negali sau leisti Rusijos televizijos ekranuose nebešmėžuoti kaip didvyris.

Parengė Jorūnė Kazlauskaitė 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.